A. B. Breivikas dėl prastų kompiuterinių žaidimų kalėjime skelbia bado streiką

Norvegas Andersas Behringas Breivikas, vasario 13-ąją kalėjime atšventęs 35-ąjį gimtadienį, pareiškė esąs pasipiktinęs, kad jam neduodama žaisti gerų kompiuterinių žaidimų, todėl jis ketinąs nutraukti savo kančias ir skelbiąs bado streiką, pranešė „Euronews“.

4 puslapių dokumente, įteiktame kalėjimo pareigūnams, A. B. Breivikas pateikė 12 nusiskundimų. Jam ypač nepatiko pasenusi žaidimų konsolė „Playstation 2“, kurią nusikaltėlis pareikalavo pakeisti į naujausiąją „Playstation 3“, kad galėtų ja žaisti geresnius kompiuterinius žaidimus.

Vienutėje laiką leidžiantis kalinys taip pat pareikalavo padvigubinti savaitpinigius, kuriuos jam moka Norvegija. Dabar A. B. Breivikas gauna 300 kronų (125 litų) savaitpinigius, kuriuos išleidžia pašto ženklams.

Žudikas skundėsi ir tuo, kad „beveik kasdien“ yra apieškomas jis ir jo kompiuteris, kuris esąs „bevertė spausdinimo mašinėlė, kurios technologijos lygis mena 1873-iuosius“. A. B. Breivikas taip pat pareikalavo galimybės daugiau kontaktuoti su išoriniu pasauliu.

„Patalpinote mane į pragarą, nebegaliu jo pakęsti. Jūs mane žudote. Jei mirsiu, visi kraštutiniai Europos radikalai ir ekstremistai tiksliai žinos, kas konkrečiai mane nukankino iki mirties. Norvegija tada vėl bus valdoma fašistinio režimo. Tai įvyks po 13, o gal ir po 40 metų“, – pareiškė save politiniu kaliniu ir kovotoju už žmogaus teises vadinantis A. B. Breivikas, grasindamas bado streiku.

2011 m. liepos 22 d. A. B. Breivikas Norvegijos sostinėje Osle ir už maždaug 38 km į šiaurės vakarus nuo jo esančioje Utiojos saloje nužudė 77 ir sužeidė 319 žmonių. 2012 m. rugpjūčio 24 d. A. A. Breivikas nuteistas maksimaliai Norvegijoje bausmei – 21 metams laisvės atėmimo.

Žudydamas žmones, A. B. Breivikas teigė taip kovojantis su pasaulio islamizacija. Jis rėmėsi žydų kilmės rašytojos Gisèle Orebi-Littman (gim. 1933 m.), pasivadinusios Bat Ye‘or (hebr. „Nilo duktė“), sąmokslo teorija apie Eurabiją. Ši teorija pasakoja apie galimą sandorį tarp Europos Sąjungos ir arabų valstybių, kurio tikslas – sužlugdyti gerus JAV ir Izraelio santykius.

Likus 90 minučių iki žudynių, A. B. Breivikas, pasivadinęs Andrew Berwicku, į 1 033 elektroninio pašto adresus išsiuntinėjo savo sukurtą 1 518 puslapių manifestą, pavadintą „2083 m. Europos nepriklausomybės deklaracija“. Jame aprašytas pasiruošimas žudynėms.

Izraelio dienraštis „The Jerusalem Post“ A. B. Breiviko manifeste išsakytas pažiūras pavadino „kraštutinės dešiniosios pakraipos sionizmu“.

Manifeste ir tardymo metu A. B. Breivikas prisipažino esąs masonas, arba, kaip jis įvardijo, „tarptautinio Saliamono šventyklos krikščionių kovotojų ordino“ (Pauperes commilitones Christi templique Solomonici, PCCTS) narys. Pasak A. B. Breiviko, šis masoniškas ordinas, kuriame žudikas turėjo Sigurdo slapyvardį, įsteigtas 2002 m. Londone. Jo tvirtinimu, Vakarų Europa greitai bus valdoma šio ordino.