
Pirmosios valstybės ponios Dianos Nausėdienės ir Gerovės valstybės kūrėjo Gitano Nausėdos paskelbtas sveikinimas šv. Velykų proga šiemet išsiskyrė tuo, kad neapsiribojo vien tradiciniu linkėjimu ramiai sutikti šventę.
Tekste Velykų prasmė susieta ne tik su religiniu išgyvenimu, bet ir su atsakomybe už valstybę, šeimą bei ateinančias kartas.
Sveikinime akcentuojama atpirkimo ir prisikėlimo istorijos prasmė, protėvių tradicijų gelmė, dvasinė laisvė, taip pat būtinybė įveikti sunkumus ir išbandymus, saugoti valstybę, ugdyti atsparumą, stiprybę ir vienybę. Kitaip tariant, Velykos čia pateikiamos ne kaip vien privati ar bažnytinė šventė, o kaip platesnis moralinis orientyras visai visuomenei.
Ypač išsiskiria mintis apie šeimas ir vaikus.
Sveikinime pabrėžiama, kad visos jėgos turi būti skiriamos tam, jog šeimos, vaikai ir visos kartos Lietuvoje galėtų džiaugtis atgimimo stebuklu, o mažieji sunkių istorinių išbandymų metu matytų dvasinės stiprybės pavyzdžius ir augtų išmintingų sprendimų dvasioje.
Būtent ši dalis suteikia tekstui daugiau svorio, nes kalbama ne apie abstraktų pakilumą, o apie labai konkrečią atsakomybę už tai, kokią Lietuvą paliksime jaunesnėms kartoms.
Todėl šįkart Nausėdų Velykų sveikinimą galima vadinti prasmingu. Jame mėginama sujungti tikėjimą, istorinę atmintį, šeimos svarbą ir valstybės išlikimo temą į vieną bendrą žinią: dvasinė stiprybė nėra tuščias žodis, jeigu ji virsta vienybe, atsakomybe ir išmintingais sprendimais.
Prezidentūros paskelbtame santūriai nufilmuotame vaizdo klipe Nausėdų sveikinimas pateiktas tvarkingai ir ramiai: tekstas iš suflerio perskaitytas sklandžiai, be matomų trikdžių, išlaikant oficialų ir orų toną.






























