Absurdo genijus

Sankt Peterburge, Dostojevskio muziejuje, atidaryta paroda, pristatanti Daniilo Charmso muziejaus projektą.

Net keista, kad tokio muziejaus iki šiol nebuvo. Dar iki perestroikos iš samizdate spausdintų Charmso tekstų mokėsi rašyti prozą ir poeziją Andrejus Bitovas, Viktoras Goliavkinas, Viktoras Krivulinas, Sergejus Stratanovskis ir daugelis kitų rašytojų, be kurių šiandien neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės rusų literatūros. Be abejo, Charmsas visų pirma – Piterio herojus, Leningrado miesto genijus. Tačiau ir Maskvoje jį vėl ir vėl skaitė Henrikas Sapgiras, Igoris Cholinas ir visas konceptualiųjų ratas. Pirmaisiais perestroikos metais buvo pagaliau išleistos Charmso ir oberiutų (Leningrado realaus meno sąjungos nariai 1927-1930 metais, vert. past.) knygos. Juos pamėgo platus skaitytojų ratas.

Charmso absurdizmas – tai irracionalios tarybinės realybės liudijimas, beprotiško 1930-ųjų gyvenimo meninis dokumentas. Atrodytų, seniai praėjęs laikas, tačiau šiuolaikiniu požiūriu visa ta neįmanoma beprasmybė ar nesąmonė visai neatrodo senamadiškas retro. Charmsas ir toliau gyvena ir ima viršų.

Muziejaus projektą parengė leidykla „Vita Nova". Jo iniciatorius – literatūrologas ir kolekcininkas Aleksejus Dmitrenka, daugelį metų rinkęs medžiagą, susijusią su Charmsu: knygas, rankraščius, fotografijas, grafiką. Parodoje yra unikalių daiktų: legendinis lagaminėlis, kuriame buvo saugomi Charmso rankraščiai, tik per stebuklą išlikę blokados metu; poetui tėvo padovanota vokiška Biblija; reti autografai ir net radijo aparatas. Charmsas su žmona Marina Malič mėgdavo klausytis radijo laidų iš užsienio, apie ką primena išblukę raštai, likę nuo alaus butelių ant jo dangčio.

Muziejus bus dalykiškas ir linksmas. Jo ekspoziciją numatyta padalinti į tris dalis: „OBERIU“ pasirodymai ir projektai, „Činari“ literatūriniai eksperimentai (Leningardo jaunų poetų, rašytojų, filosofų būrelis, vert. past.), taip pat kūriniai vaikams, kurių daugybę Charmsas ir jo draugai parašė jaunesniojo ir jaunojo amžiaus skaitytojams. Tie tekstai, kurių ištraukas daugelis mūsų prisimena iš vaikystės, sėkmingai perleidžiami iki šiol. Pastovioje ekspozicijoje taip pat planuojama rekonstruoti Jakovo Druskino, Charmso draugo, „Činari“ palikimo saugotojo, filosofo, aplink kurį vėlyvuoju sovietmečiu būrėsi jauni rašytojai ir menininkai, kabinetą.

Jau dabar muziejaus rinkiniuose yra šiuolaikinių menininkų, besilygiuojančių į Charmsą, darbai. Pavyzdžiui, Jurijaus Štapakovo objektai ir Michailo Šemiakino fotografijos. Į kompaniją jiems tiktų grupės „Pop mechanika“ kapitonas Sergejus Kuriochinas, „Verpo“ poetai Anri Volochonskis ir Aleksejus Chvostenka, Realaus meno teatro įkūrėjas Erikas Goroševskis ir daugelis kitų žvaigždės, vadinamos beprasmybe, gerbėjų.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: www.dp.ru