A. Butkevičius ir D. Medvedevas siekia aptarti skirtingus kiekvienam rūpimus klausimus

Lengviausias (ir neatsakingiausias) būdas išvengti kad ir nemalonios, bet rimtos ir PRODUKTYVIOS diskusijos – pasiduoti EMOCIJOMS, kad ir kokios pagrįstos jos bebūtų. /// Objektyviai žvelgiant, dabartinė Lietuva ir Rusija neturi JOKIŲ tarpusavio NEIŠSPRENDŽIAMŲ giluminių PROBLEMŲ ir gičų, kurie trukdytų gerai kaiminystei ir visapusiškam bendradarbiavimui. Deja, tiems kurie tampo už virvučių abiejų šalių politikus ir stumia Pasaulinės Valdžios projektą, tokia tarpvalstybinė darna nereikalinga. Jiems nereikalinga jokia bet kurios valstybės stipri valdžia, ginanti nacionalinius interesus. „Skaldyk ir valdyk“ – jų seniai naudojamas ir puikiai įvaldytas ginklas. Jie nuosekliai kuria pasaulinį chaosą ir sėja moralinį išsigimimą tam, kad pasibaisėję artėjančios Apokalipsės, mes patys su dėkingumu įteiktume jiems įgaliojimus įvesti geležinę PASAULINĘ TVARKĄ. /// ... Produktyviai diskusijai butinas ne tik sąmoningas atsiribojimas nuo emocijų, bet ir šioks toks realios, o ne vien ideologizuotos ir politiškai „nufiltruotos“ oficialiosios istorijos žinojimas. MARKSISTINIS EKSPERIMENTAS – ne rusų „išradimas“. Tai - priemonė sužlugdyti eilinį Anglijos imperijos konkurentą. Po marksistinio perversmo kilęs Pilietinis karas Rusijoje nusinešė daugiau gyvybių, nei Antrasis Pasaulinis karas. Tik nepelnytai demonizuojamo Stalino genijaus dėka, šalis nesubyrėjo, kaip planuota, į daugybę šukių, per trumpą laiką padarė neįtikėtiną ekonominį-socialinį šuolį ir gan ilgam tapo neįveikiama kliūtimi anglo-saksiškajam globalizavimo projektui. Apie galingą radikalių, nuožmių internacionalinių revoliucionierių-trockistų desantą, anglosaksų organizuotą, permestą iš JAV į Rusiją ir nuolat remtą iš užsienio, apie jų, kaip „penktosios kolonos“, veiklą ir vaidmenį šiandien apdairiai nutylima ...

Nauju laiku tremtinys as esu Nieks per prievarta neveze pats save svetimoi zemei as praradau...gal dar atrasiu save.... Vergaujam kulturai mes svetimai, issipainiot is materializmo pinkliu sunku Tevyne kur tu? Ar man reikalinga esi? Gal as jau praradau savo gimtaja zeme... Proteviai mano siandien nepatars, uz ju abejones as moku dabar.... Jei as vel dvejosiu ir baimems paklusiu kokia kaina busimos kartos mokes ??? As delsiu ir tikuos kad kazkas....tik ne as .... Ranka kaimynui istiesiu Garsiai NE pasakysiu kai engiama zmogu matysiu..... Ech poezija ...tai tik proto kancia, poezija baigias kai saldytuve tik lempute zybsi ir nieko daugiau ner jame A.b susitiko su d.m ir bla bla Politika=prostitucija

Kai girdite suokiant apie mūsų vergovę palyginti su ruskių nevergove, skubiai parašykite Googl'io paieškoje vieną žodelį (rusų raidėmis): CHAJBACH (1944). Paskaitę, įrašykite rusų raidėmis RASSTREL GUMANITARNOGO KORIDORA (1999). Ar ne panašiai, kaip Chajbache, mūsų "valdžia" žiūri į savo "naselenije", tik dar kol kas apsiribodama balonėliais su "chlorofosu" savo "piliečiams", kaip kad Garliavoje? Bijau, kad po minėtų svetainių skaitymo ("po jų", jeigu jau pamirštos rusų tradicijas pačioje Lietuvoje nuo Aleksejaus Michajlovičiaus ir Kražių iki "banditais" skelbtų Lietuvos partizanų) daugeliui kils noras savo rankomis pasmaugti degeneratus, propaguojančius lietuviams rusiškus rojus. Deja, su neapykanta nieko neatitaisysi, tai tik nevilties požymis. Atsvara neapykantai - ištikimybė Amžinajam Teisėjui ir tikėjimas tik Jo galutine pergale.

Tu rašai-gyventi verta, Ir dažnai kartoji-grįžk! Ilgesys tavęs ne kartą ašarėles skruostais ris. Bet gyventi tiek reik valios, Tvirto ryžto tiek, vilties. Pančiais, grotomis apkalę, keikia prakeiksmu mirties. Vis tikiu, nors ir palūžęs, aš sugrįšiu šioks ar toks, vieną vakarą gegužio, kai sode lakštutė suoks. Rasiu Gal klevus prie vartu, Gal pragys man vyturys... Tu rašai gyventi verta ir droviai kartoji-grįšk!

Pabusk, Iljičiau, ir pažvelk į mūsų 'laimę'. Ten, Kremliuje, puota. Ten posėdžiauja...Ten... O čia, prie Ledjūrio krantų, įstatymais patvirtintoj vergovėj, kaip Volgoje burliokai baržas traukė, mes amžių savo traukiam į aną pasaulį. Už ką, kodėl, dėl ko- Dar kartą klausiam. Pasakyk, už ką?...

Likosi skausmas ir kankynė NEUŽGYJANTI žaizda! Tuščia skundžiasi krūtinė Širdies sukruvinta malda!..

'Vyras agronomas, aš mokytoja'. Paragino greičiau atnešti vaiką... Pas mus buvo apgyvendintas rusų karininkas. Mes iš jo neprašėm nė kapeikos. Kai mus suėmė, jis viską matė, tačiau nei žodžio nepratarė ir net ačiū nepasakė... O Tėvyne mūsų brangiausia, mus atplėšia nuo Tavęs. Mes prisiekiam širdies meile neužmiršt Tavęs niekados... ... ... Artėjo naktis, pagaliau apie 6 val. ryto sūnelis pradėjo blaškytis, ištarė 'MAMYTE'. Tai buvo paskutinis žodis. Į mane jau žiūrėjo lavonėlio sustingusios akys... (O. Sirutienė)

Ne rusai kalti?