Mokyklose – naujovė: šauliai 7–8 klasių moksleiviams veda pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą

Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis apžvelgia šaulių rikiuotę.

Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybę Lietuvą vis labiau artėjant, kovo mėnesį 30-yje Lietuvos mokyklų pirmą kartą organizuotas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas 7–8 klasių moksleiviams. Vienos dienos šaulių vedamose pamokose per mėnesį jau sudalyvavo apie 1 tūkst. paauglių.

„Stiprinti visuomenės atsparumą – vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos tikslų. Todėl nuosekliai plečiame pilietiškumo ugdymą mokyklose. Šiame etape dar daugiau moksleivių įtrauksime į Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą ir suteiksime jiems svarbių, praktikoje pritaikomų žinių, reikalingų tiek asmeniniam, tiek valstybės saugumui“, - pasakė Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso esmė – ne vien teorinės žinios, bet praktinis pasirengimas gyvenimui. Mokiniai supažindinami su išgyvenimo pagrindais, pirmąja pagalba, pilietinės gynybos principais, orientavimusi nepažįstamoje vietovėje, saugumu ir atsakingu elgesiu ekstremaliose situacijose.

Taip pat mokomasi, kaip elgtis stichinės nelaimės, branduolinės avarijos ar karinio konflikto atveju: įsirengti pastogę, užkurti laužą, pasiruošti evakuacijai, suteikti pagalbą nukentėjusiam. Svarbiausia, kad vaikai neišsigąstų, nepasimestų, žinotų, ką daryti, ir gebėtų pasirūpinti savimi bei padėti kitiems.

„Nuo 2024 m. rudens šauliai visoje Lietuvoje veda Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą visiems devintokams. Pastebime, kad 15–16 metų jaunuolių vertybinės nuostatos, požiūris į valstybę, pilietiškumą ar savanorystę dažnai būna jau susiformavę, tad puikiai suprantame poreikį tokį ugdymą pradėti anksčiau ir vykdyti jį nuosekliai. Kovo mėnesį startavo pilotinis kursas septintokams ir aštuntokams“, - atskleidė Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Dovidas Jonušas.

Pasak vyriškio, „pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas nėra karinis rengimas“.

„Tai pilietinio atsparumo ugdymas: gebėjimas pasirūpinti savimi ir kitais, veikti krizinėse situacijose, suprasti savo vaidmenį valstybėje“, - informavo D. Jonušas.

Kursą vedantys šauliai pastebi, kad jų vedamos pamokos peržengia mokyklos ribas. Pilietiškumo ugdymas ugdo atsakingą ir aktyvią visuomenę, nes suteikia moksleiviams gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, analizuoti situacijas ir priimti pagrįstus sprendimus.

„Grįžę namo moksleiviai pasakoja tėvams, artimiesiems, ko išmoko, ką sužinojo, tad natūraliai žinios ir įgūdžiai perduodami šeimoms, didinant saugumą namuose ir skatinant atsakingą elgesį kasdienėse situacijose. Toks nuoseklus ugdymas stiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai ir krizėms, todėl pilietinis pasirengimas tampa svarbia valstybės saugumo dalimi“, – įsitikinusi Lietuvos šaulių sąjungos Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja Sandra Vasiliauskienė.

Keli susiję: