Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsiveržimas į Ukrainą ir Siriją pateikė NATO blokui dvi aiškias žinutes. „Pirmoji – Rusija dabar veiks daug greičiau, nei iš jos buvo laukiama. Antroji – ji darys tai su dar didesniu ryžtingumu, nei tai darytu Aljansas“, – rašo žurnalistas Stefanas Kornelijus (Stefan Kornelius) vokiečių leidinyje Süddeutsche Zeitung.
„Ir štai dabar, likus dviems mėnesiams iki simbolinio NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, šis siurprizų ir ryžtingumo žaidimas tęsiasi, – tikina autorius. – Tai skrydžiai netoli valstybių sienų, kariniai mokymai ir ginkluotės pajėgumų didinimas – Maskva visą laiką žingsniu priekyje NATO. Ir kai Aljansas atsako į šią eskalaciją, pasinaudojusi NATO atsakomuoju žingsniu, Rusija dar stipriau suveržia varžtus, ir pareiškia naujas pretenzijas.“
Paskutinis pavyzdys – mokomieji NATO 500–1000 karių batalionai, kuriuos Aljansas pasiųs į Baltijos šalis ir Lenkiją. Rusija atsakys į tai dislokuodama tris divizijas, kurių karių skaičius nuo 4 iki 10 tūkst. kiekvienos.
Reikia pastebėti, kad į Baltijos šalis siunčiami batalionai praktiškai neturi jokios karinės prasmės. Dar daugiau, jie negalėtu realiai sustabdyti Rusijos karinio įsiveržimo. „O trys naujos divizijos – tai visai kas kita. Tačiau NATO kol kas nerado jokio racionalaus atsakymo į šią Rusijos žinutę“, – daro išvadą Süddeutsche Zeitung.
Šaltinis: sueddeutsche.de
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]