Ambasadorius Rytų kaimynystei Ž. Pavilionis atvėrė akis pasauliui, koks iš tiesų yra V. Putinas

Visoje pasaulio spaudoje aptarinėjamos JT Generalinėje Asamblėjoje pasakytos dviejų galingiausių valstybių lyderių – Barako Obamos ir Vladimiro Putino – kalbos. Taip pat komentuojamas šių vadovų susitikimas – žurnalistai analizuoja ir kūno kalbą, ir akių kontaktą, ir intonacijas, ir pasiektus dialogo rezultatus.

Vertinimų yra įvairiausių. Nuo pastebėjimų, kad V. Putinas laimėjo savo strateginę kovą, iki abejonių jo retorika, nuo susižavėjimo B. Obamos jėgos demonstravimu iki pareiškimų, kad JAV vadovo sėdėjimas greta Lenkijos prezidento A. Dudos reiškia, jog tai ženklas, kad Amerika neatiduos Lenkijos Rusijai.

Šveicarijos žurnalistas Julianas Hansas rašo: „Jeigu kas abejojo, kad XXI a. karinė jėga gali būti pateisinta, tai Vladimiras Putinas abejones išsklaidė labai greitai.“

Vokiečių dienraštis „Spiegel“ paskelbė interviu su buvusiu ES komisaru Giunteriu Ferhoigenu (Günter Verheugen), kuris teigia, kad „Putinas nėra prisikėlęs caras Ivanas Rūstusis arba baisusis Josifas Stalinas. Tačiau Rusija turi liautis skleidusi antivakarietišką propagandą ir informacinę politiką, ir turi atsisveikinti su įsitikinimu, kad Vakarai trokšta pakeisti Maskvos režimą ir nuversti Putiną. Turime vėl pradėti kalbėti vieni apie kitus tinkamu tonu ir naudoti protingus argumentus, o dar geriau būtų pradėti kalbėtis vieniems su kitais. Ir mes turime pripažinti, kad teisėtų interesų turime ne tik mes, bet ir Rusija“.

Buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas apie B. Obamos ir V. Putino susitikimą interviu „Baltcom“ radijui sakė: „Aš manau, jei pastangos pasieks tikslą, sankcijos Rusijai pamažu bus atšauktos, o tai labai gerai paveiktų mūsų ekonomiką. Manau, kad susitikimas prives prie situacijos normalizavimo ne tik mūsų regione, bet ir kituose, pavyzdžiui, Ukrainoje“.

CNN žurnalistas Stefenas Kolinsonas (Stephenn Collinson) savo straipsnyje paaiškino: „Vladimiras Putinas perėmė iš Barako Obamos lyderiavimą. Rusijos prezidentas rugsėjo 28 d. pirmą kartą per dešimtmetį viešai kalbėjo Jungtinėse Tautose, siūlydamas perversmą JAV globalioje lyderystėje ir siekdamas išplėšti koalicijos, kovojančios su islamo valstybe, kontrolę iš Amerikos gniaužtų“.

BBC publikuoja Lorenco Peterio (Laurence Peter) straipsnį „Ar Putinas pranoksta Obamą JT viršūnių susitikime?“, kuriame aiškinama, kad „Rusija nebeatrodo politiškai izoliuota, nepaisant Vakarų sankcijų dėl sukilėlių veiksmų Ukrainoje. Fotografijose ponas Putinas šypsosi daugiau, nei ponas Obama, nors kai kas pono Putino išraiškoje įžvelgė pasitenkinimo šypsnį. Rusijos lyderis Jungtinėse tautose sutelkė dėmesį į save, pasak AFP naujienų agentūros, „išdidžiai visus spausdamas dėl Sirijos krizės“. Ir Associated Press pabrėžė, kad susitikimas „išryškino Putino gebėjimą prikaustyti dėmesį ir nukreipti jį nuo Ukrainos“.

Ir jau atskirą išsiskiriančia nuomonę pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, mūsų šalies politologai ir žurnalistai. Lietuvos prezidentė, Rusijos lyderį jau anksčiau tarptautinei bendruomenei pristačiusi kaip teroristą, JT viršūnių susitikime, išklausiusi V. Putino kalbą, teigė: „Prezidento Putino kalbą vertinčiau kaip lyderio, kuris gyvena dar dvidešimtame šimtmetyje, netgi pavadinčiau neostalinistine kalba“.



O išsamią V. Putino kalbos analizę rugsėjo 28 d. valstybinio transliuotojo LRT laidoje „Teisė žinoti“ pateikė ambasadorius Rytų kaimynystei Ž. Pavilionis. „Žmogus gyvena paralelinėj visatoj. Jisai šneka niekus. Jisai šneka dalykus, kurių nėra. Net analizuojant jo tekstą, kaip dažnai kartojasi žodžiai „keturiasdešimti metai, septyniasdešimt metų praėjo“. Jis gi gyvena Jaltoj, jis šneka apie Jaltą, kuri sukūrė žmogiškumą. Atsiprašau, ką sukūrė? Žmogiškumą? Jisai prieštarauja NATO, prieštarauja visom intergracijom, ekonominėm. Žmogui patinka gyventi ten, prieš 70 metų. Jis ten. Jis ten liko. Bet šiaip tai nonsensas. (...) Tuo tarpu jis užbūrė mus visus, taip, kaip ta maža gyvatėlė buria, tos pelytės žiūri, kurios patiki, jis jas – kapt ir suvalgo. Kitos tiesiog stovi vietoj, ramina visus, kad viskas gerai, nieko nedaro aplink save. Man kas labiausiai nepatiko visoj šitoj burtų istorijoj, kad tos pelytės šiaip galėtų susiburt ir savo darbotvarkę stumt. Problema viena su taikingumu mūsų tono, kad reiškia, kad mes vis tiek faktiškai žaidžiam pagal Putino darbotvarkę. Jis nustato laiką, vietą, Minskas-1, Minskas-2, Sirija-3 ar ten dar kas nors, ir mes šokam tas dūdeles, spaudžiam rankas ir galvojam, ką čia dar padaryt. O per tą laiką … Yra toks vienas analogas apie beždžiones ir Pietų Afriką, vienoj konferencijoj nuskambėjo. Yra tokia romantiška vieta, kur sutuoktinių poros ateina Pietų Afrikoj žiūrėti į nuostabią gamtą. Tuo tarpu beždžionės, kol jie ten žavisi, apvagia mašinas, paima iš jų rankines, ir daro tai labai žaibiškai. Tai vat jis yra tas cinikas, kuris visus užburia ir per tą laiką atiminėja rankines. Ir mes toliau skaitom jo kalbas“.