Kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų šalininkas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas Gitanas Nausėda Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 79-osios sesijos bendruosiuose debatuose pasakė istorinę kalbą.
Svarbu pažymėti, kad didžiausią dėmesį valstybės lyderis skyrė užpultai Ukrainai, tačiau, kažkodėl, nė žodžio neskyrė užpultam Izraeliui.
„Gerbiamas Generalinės Asamblėjos pirmininke,
Ekscelencijos,
Ponios ir ponai,
pastarąsias dvi dienas šioje salėje pasaulio lyderiai sveikino Ateities paktą. Kartu dar kartą pabrėžėme savo įsipareigojimą siekti daugiašališkumo, grįsto trimis Jungtinių Tautų ramsčiais – darniu vystymusi, taika ir saugumu bei žmogaus teisėmis.
Šie puikūs ir kilnūs principai apibrėžė Jungtinių Tautų sistemos esmę dar Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Atrodė, kad dauguma svarbiausių pasaulio politinių įvykių – nuo dekolonizacijos iki Šaltojo karo pabaigos ir dainuojančiųjų revoliucijų Europoje – vedė mus gražios ateities, grindžiamos taika, laisve ir žmogaus orumu, link.
Ši tarptautinėmis taisyklėmis grindžiama pasaulio tvarka niekada nebuvo tobula, tačiau ji suteikė mums galimybę ieškoti bendrų sprendimų. Jau daugelį dešimtmečių stengiamės įveikti įvairius konfliktus ir krizes bei spręsti kylančias globalias problemas, tokias kaip klimato kaita, nelygus vystymasis, aprūpinimo maistu saugumo trūkumas, terorizmas ir nelegali migracija.
Tačiau kiek daugiau nei prieš 10 metų įvyko kai kas iš esmės kitokio. Nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė pradėjo karinę agresiją prieš taikią valstybę narę. Iš pradžių slaptai, vėliau vis atviriau, pažeisdama vis daugiau tarptautinių normų. Galiausiai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šiandien susiduriame su dar viena skaudžia krize Artimuosiuose Rytuose ir didėjančia įtampa Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, tačiau būtent Rusijos agresijos karas yra didžiausią pavojų kelianti grėsmė. Ukrainoje kėsinamasi į visą tarptautinę tvarką, paremtą suverenitetu, teritoriniu vientisumu ir sienų neliečiamumu. Kiekviena Jungtinių Tautų narė – kiekviena suvereni valstybė – turi daug ką prarasti.
Kad visiškai suprastume, kas šiuo metu pastatyta ant kortos, turime imti klausyti Rusijos vadovų ir jų atstovų Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje žodžių. Kiek kartų jie atvirai pripažino, kad Kremlius ketina nušluoti Ukrainą nuo žemės paviršiaus!
Jei bet kuriai suvereniai valstybei gresia visiškas sunaikinimas, jokia šalis nebėra išties saugi.
Jei tarptautinė bendruomenė nusigręš nuo nemalonios tiesos ir ją ignoruos, nė viena šalis nebebus iš tiesų saugi.
Ir jei masinės žudynės, deportacijos ir tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus taps nauja norma, nė viena šalis nebebus iš tiesų saugi.
Tai turėtų būti visiškai akivaizdu kiekvienam iš mūsų. Tai turėtų kelti susirūpinimą visai žmonijai.
Gerbiamieji,
Rusija žada pasauliui sugrįžimą į imperinių užkariavimų, kolonijinio dominavimo ir genocido epochą. Nemanau, kad esame pasirengę žengti šiuo keliu. Nemanau, kad kas nors iš mūsų nori turėti galingus kaimynus, įtikėjusius, jog nuo šiol visi ginčai bus sprendžiami jėga.
Todėl Ukraina šiandien kovoja ne tik gindama save. Ukraina taip pat kovoja už visų šalių, kurios tiki Jungtinių Tautų Chartija ir jos principais, ateitį. Ukraina kovoja už mus visus!
Tačiau mūsų bendras kolektyvinis atsakas iki šiol buvo nepakankamas. Mes nesugebėjome sustabdyti šios beprotybės. Nesugebėjome priversti Rusijos persigalvoti dėl savo pavojingų veiksmų.
Nesugebėjome jos patraukti atsakomybėn už daugybę Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimų!
Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad iki šiol agresorius slepiasi po Saugumo Tarybos nuolatinės narės priedanga. Pasislėpęs tiesiog plika akimi matomoje vietoje. Tyčiojasi iš kiekvieno iš mūsų, turėdamas neribotą veto teisę.
Tai baisus smūgis pačiam Jungtinių Tautų sistemos patikimumui. Nepaisant to, nuolat girdime raginimus Ukrainai pasiduoti, eiti į kompromisą dėl savo suvereniteto ir teritorinio vientisumo arba sutikti su Rusijos ultimatumais.
Kodėl agresorius turėtų būti apdovanotas?
Kodėl nuolaidžiavimas turėtų triumfuoti, kai prieš beveik 90 metų jau patyrė triuškinamą nesėkmę?
Kodėl auka turėtų sutikti su pagrindinio teroristo, saugiai sėdinčio Kremliuje, reikalavimais, kuomet pralieta tiek daug kraujo ir prarasta tiek daug nekaltų žmonių gyvybių?
Ukraina vis dar kovoja. Kovoja stipriai, nepaisydama visų nuolaidžiautojų ir pesimistų. Ir tik Ukraina turi teisę nustatyti tikrąsias taikos sąlygas.
O mūsų pareiga yra palaikyti Ukrainą. Apriboti Rusijos galimybes kariauti ir užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už agresijos nusikaltimą ir nusikaltimus žmoniškumui, būtų patraukti atsakomybėn. Reformuoti Saugumo Tarybą ir atkurti Jungtinių Tautų Chartijos patikimumą.
Kad atlaikytų didžiulį spaudimą ir laimėtų šį karą, Ukrainai reikės daugiau karinės įrangos, amunicijos, medicinos priemonių. Ukrainai taip pat skubiai reikia humanitarinės ir finansinės pagalbos.
Artėjanti žiema bus itin sunki ukrainiečiams. Nuolatinės tyčinės Rusijos atakos prieš gyvybiškai svarbią energetikos infrastruktūrą sunaikino daugiau kaip 80 proc. Ukrainos šiluminės energijos gamybos ir trečdalį hidroenergijos pajėgumų. Kad išvengtume humanitarinės katastrofos, mūsų pagalba turėtų būti greita ir sutelkta į energetikos sektorių.
Lietuva ragina kitas šalis, tarp jų Baltarusiją, Iraną, Šiaurės Korėją ir Kiniją, nustoti teikti Rusijai karinę paramą, įskaitant dvejopos paskirties medžiagų perdavimą. Daugiau ginklų Rusijai – tai daugiau civilių aukų. Daugiau sunaikintos civilinės infrastruktūros. Daugiau chaoso.
Yra tik vienas kelias į visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką – Ukrainos taikos formulė, kuri nusipelno visuotinio palaikymo, nes yra paremta pagrindiniais Jungtinių Tautų Chartijos principais: suverenitetu, teritoriniu vientisumu ir tarptautine teise. Lietuva ragina visas taiką mylinčias šalis aktyviai prisidėti prie šių pastangų, įskaitant pasirengimą kitam Taikos formulės aukščiausiojo lygio susitikimui ir dalyvavimą jame.
Karas galėtų pereiti į baigiamąjį etapą jau rytoj, jei tik Rusija sutiktų pasitraukti ir išvesti savo pajėgas iš visų okupuotų teritorijų. Ukraina nenori Rusijos teritorijų. Ji tesiekia išlaisvinti savo žmones – ne Rusijos. Ji tenori, kad būtų grąžinti karo belaisviai ir tūkstančiai pagrobtų vaikų. Ji tenori, kad pagaliau liautųsi nuolatinis tyčinis civilinės infrastruktūros, daugybės mokyklų, ligoninių ir elektrinių bombardavimas.
Kad būtų pasiekta ilgalaikė taika, prireiks daugiau veiksmų. Turės būti vykdomas teisingumas. Rusija turės išpirkti daugybę savo nusikaltimų ir atlyginti žalą. Pagrindiniai agresijos karo ir daugybės karo nusikaltimų vykdytojai turės stoti prieš teismą.
Tarptautinis baudžiamasis teismas jau yra išdavęs Vladimiro Putino arešto orderį dėl jo nusikaltimų, konkrečiai dėl vaikų deportacijos ir neteisėto jų išgabenimo. Raginu Jungtinių Tautų valstybes nares vykdyti šį orderį. Įšaldytas Rusijos užsienio turtas taip pat turėtų būti panaudotas Ukrainai padarytai žalai atlyginti.
Pagaliau visi turime suvienyti jėgas ir siekti visapusiškos Saugumo Tarybos reformos. Saugumo Taryboje, kuri buvo sukurta tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti, Rusijai tiesiog nebėra vietos.
Ekscelencijos,
Lietuva viliasi netrukus išvysianti Ukrainos pergalę. O kol tai įvyks, Lietuvos pozicija išliks tvirta.
Nepripažinsime neteisėtos Rusijos įvykdytos bet kurio Ukrainos regiono – Krymo, Sevastopolio, Donecko, Chersono, Luhansko ar Zaporižios – aneksijos.
Nesiliausime reikalauti, kad Rusija nutrauktų šiurkščius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus okupuotose Ukrainos teritorijose.
Lietuva ir toliau teiks prieglobstį karo pabėgėliams iš Ukrainos.
Lietuva ir toliau visomis įmanomomis priemonėmis rems Ukrainą.
Gerbiamieji,
šiandien, gilėjant politiniams nesutarimams ir silpstant demokratijai visame pasaulyje, daugiašališkumas išlieka didžiausia mūsų viltimi. Jungtinių Tautų vaidmuo labai svarbus ne tik Ukrainoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose, Sahelyje, Afrikos rage bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Mes, tarptautinės bendruomenės nariai, negalime abejingai žiūrėti į pasaulines krizes. Negalime tylomis stebėti tarptautinės teisės ir visuotinių žmogaus teisių pažeidimų, taip juos normalizuodami.
Siekiant taikos ir teisingumo reikia mūsų bendro ryžto. Reikia, kad mes tvirtai laikytumės pagrindinių Jungtinių Tautų principų.
Dabar, kaip ir visada, Lietuva pasiryžusi siekti demokratijos, žmogaus teisių ir atskaitomybės pasauliniu mastu. Raginame visas Jungtinių Tautų Organizacijos valstybes nares susivienyti siekiant užtikrinti geresnę ateitį visiems. Ateitį, kurioje kiekviena suvereni šalis bus apsaugota nuo imperializmo, o kiekvienas žmogus – nuo savavališko smurto ir karo.
Kurkime saugesnę ateitį kartu!“
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]