Išaiškinta, kodėl Lietuvoje gyvybiškai būtina karinių poligonų plėtra

Vis labiau aiškėjant, kad Rusijos karinė invazija į NATO ir ES narę Lietuvą yra tik laiko klausimas, Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad „stipri ir pasirengusi Lietuvos kariuomenė yra būtina sąlyga saugiai ir atspariai valstybei“.

„Visgi skaičiuojama, kad, nekuriant naujų šaudyklų ir poligonų, 2030 metais Lietuvos kariuomenės nacionalinė divizija negalėtų įvykdyti 56 proc. kovinio šaudymo pratybų“, - skelbia ministerija.

Kas lemia augantį kovinio rengimo infrastruktūros poreikį?

„Kariuomenės parengtis tiesiogiai priklauso nuo to, ar turime pakankamai erdvės ir sąlygų treniruotėms. Šiandien matome aiškų disbalansą tarp augančių pajėgumų ir turimos infrastruktūros. Jei jo neišspręsime, dalis kariuomenės potencialo liks neišnaudota, o tai yra saugumo rizika, kurios sau leisti negalime. Svarbu pažymėti, kad Kapčiamiesčio poligone treniruosis įvairių specialybių kariai, įskaitant dronų operatorius bei oro gynybos karius“, - pasakė viceministras Bronius Bieliauskas.

Pranešama, kad „siekiant įgyvendinti NATO įsipareigojimus ir sustiprinti nacionalinius gynybinius pajėgumus Lietuvos kariuomenė yra sparčiai modernizuojama – didinami ir sunkinami kariniai vienetai, stiprinama oro gynyba, įsigyjama nauja moderni ginkluotė“.

Atskleidžiama, kad „visgi esminis daugelį aspektų apimantis uždavinys – iki 2030 metų išvystyti NATO standartus atitinkančią Lietuvos nacionalinę diviziją, kuri atlieptų NATO regioninius gynybos planus“.

„Šiam tikslui pasiekti būtina ne tik įsigyti daugiau ginkluotės ir technikos bet ir vystyti bei modernizuoti karinę infrastruktūrą, rengti ir didinti karinį personalą. Poligonai ir šaudyklos yra svarbi mokymų infrastruktūra, užtikrinanti aukštą parengtį naudojant tiek lengvuosius, tiek sunkiuosius ginklus. Gerai parengtas karys turi treniruotis nuolat, visus metus, o sudėtingesnių sistemų valdymas reikalauja papildomų mokymų siekiant išlaikyti tinkamą įgūdžių lygį“, - praneša ministerija.

Dabar Lietuvoje yra tik devyni kariniai poligonai, iš kurių tik dalyje – nedidelės šaudyklos, skirtos individualiam karių rengimui ir šaudymui iš lengvųjų ginklų.

Tačiau, pėstininkų kovos mašinų bei tankų įguloms rengti būtinos daugiafunkcinės šaudyklos.

Dėl šios priežasties ir privalo būti plečiami esami poligonai bei steigiami nauji.

„Tuo tikslu taip pat šį pavasarį Seimas priims galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono plėtros Jurbarko rajone bei Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos kūrimo“, - nurodo ministerija pranešime visuomenei „Poligonų anatomija: be naujų šaudyklų 2030 m. neįvyktų 56 proc. kovinio šaudymo pratybų“.

Keli susiję:

Dauguma Lietuvos gyventojų tvirtai pasisako už naujų karinių poligonų steigimą ir esamų plėtrą

Rusija pulti NATO gali bet kurią akimirką