Analitikai įvardijo tris didžiausias grėsmes Baltijos šalims

Sausio 14–15 dienomis Trakų rajone vyko pasaulyje garsus, jau tradiciniu tapęs Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimas“. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su renginio dalyviais aptarė padėtį Ukrainoje ir liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Taip pat didelis dėmesys buvo skirtas tiek konvencinėms, tiek ir hibridoturbuliacinėms grėsmėms.

Kasmetinis „Sniego susitikimas“ Lietuvoje rengiamas jau devintą kartą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat susitiko dalyvaujančiais žymiais užsienio ir saugumo politikos ekspertais, analitikais, įtakingais viešąją nuomonę formuojančiais politologais ir žurnalistais.

Analitikų susitikime be kitų konservatorių dalyvavo ir Laisvės premijos nominantas Vytautas Landsbergis. Nuotr. flickr.com

Šiųmetinio „Sniego susitikimo“ tema – padėtis Ukrainoje ir pasirengimas liepą Varšuvoje įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Forume dalyvavę analitikai pripažino, kad priešprieša tarp Vakarų ir Kremliaus tik gilėja. Tuo pačiu specialistai atkreipė dėmesį, kad besaikis Rusijos ginklavimasis yra tik bandymas paslėpti savo silpnėjimą.

Džonas Lougas (John Lough), analitikų centro „Chatham House“ (jis susijęs su Bilderbergų klubu – red. past.), analitikas, sako: „Manau, kad tai signalas, kad Rusija mato tam tikras grėsmes į NATO gynybines reakcijas į jos pavojų ir taip bando atsakyti kariniu būdu. Taigi, mes esame kelyje, kai konfrontacija gilėja. Bet tai vyksta tuo metu, kai Rusijos galimybės mažėja. Taip Rusija perdėtai bando paslėpti savo silpnėjimą. Tai rodo, kad šalis vis dar galinga, vyksta įdomus žaidimas, ir viskas dabar priklauso nuo politinės valios.“

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patvirtino: „Norim, kad būtų daugiau, fiziškai tiesiog, net ir aritmetiškai.“ Nuotr. flickr.com

Ir tos politinės valios labiausiai tikimasi liepą, kai Varšuvoje susitiks NATO šalių lyderiai. Rytinės Aljanso narės nori, kad nuo saugumo užtikrinimo būtų pereita prie atgrasymo, ir tam neužteks 150 amerikiečių karių Lietuvoje. Lietuva norėtų, kad šalyje būtų mažiausiai 1000 NATO karių. Daugiau jų siųsti į Baltijos šalis ragina ir amerikiečiai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patvirtino: „Norim, kad būtų daugiau, fiziškai tiesiog, net ir aritmetiškai.“

Susirinkę analitikai pabrėžė, kad reikia galvoti apie branduolinio ginklo Europoje modernizavimą.

Fransua Eisbūras (François Heisbourg), Saugumo politikos centro Ženevoje (Geneva Centre for Security Policy – red. past.) vadovas (šis analitikas išgarsėjo visame pasaulyje, kai 2002 m. melagingai skelbė, kad Irakas tikrai turįs masinio naikinimo ginklus – red. past.): „Jei mes nepriimsime iššūkio, kad branduolinis ginklas svarbu, kaip tą supranta Rusija, mes negalėsime taip, kaip norėtume, atgrasyti Rusiją nuo Baltijos šalių.“

Reziumuodamas susitikimo rezultatus valstybinis transliuotojas LRT pabrėžė, kad „Sniego susitikime“ Lietuvoje dalyvavusių analitikų teigimu, didžiausia grėsmė realioms atgrasymo priemonėms yra silpnos Jungtinės Valstijos, su migracija nesusitvarkanti Europa ir – svarbiausia – nesupratimas, kad didžiausias Rusijos tikslas – NATO žlugimas.

Tikimasi, kad po šio Trakų rajone vykusio forumo Vakarai suvoks šias tris grėsmes, kurias suvokia Lietuva ir forume dalyvavę analitikai, bei imsis neatidėliotinų priemonių neleisdami Rusijai sužlugdyti NATO.



Keli susiję:

Pasikeitė Lietuvos politikos formuotojų-propagandininkų taktika ir strategija jų šventoje kovoje su kaimynine valstybe

Rusija gali pradėti suderinti serijas

Siekdami užkariauti Lietuvą ir Baltijos šalis, pirmiausia rusai puls Švediją