Kokia našta tektų Lietuvai – neskelbiama

Per Europos Sąjungą ritasi naujas mūšis dėl įšaldyto Rusijos turto ir paramos Ukrainai.

Europos Komisija (EK) siūlo iki 210 milijardų eurų dydžio skubią paskolą Ukrainai, kuri būtų užtikrinta Rusijos centrinio banko lėšomis, įšaldytomis Europos finansų institucijose.

Pasiėmus Rusijos pinigus, didžiausia našta garantijoms tektų Vokietijai, Prancūzijai ir Italijai – atitinkamai apie 51, 34 ir 25 milijardus eurų.

Kokia našta tenka Lietuvai – neskelbiama.

Iš viso Europoje įšaldyta apie 210 mlrd. eurų rusiško suverenaus turto, iš jų maždaug 185 mlrd. laikoma Belgijos depozitoriume „Euroclear“.

Būtent Belgija šiam planui aktyviausiai priešinasi. „Euroclear“ vadovybė perspėja: toks sprendimas būtų beprecedentis, keltų „milžinišką riziką“ tiek Belgijai, tiek pasaulinei finansų sistemai ir galėtų baigtis pačios „Euroclear“ bankrotu. Jei planą patvirtins ES lyderiai, žadama jį skųsti teismuose. 

Galutinės politinės derybos ir sprendimai dėl šio plano laukiami artimiausiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje.

Keli susiję:

Lietuva tarp septynių pasaulio lyderių, siekiant pasiimti Rusijos pinigus ir paskolinti Ukrainai

Žiaurus Putino atsakomųjų veiksmų planas – tai ne vien kova dėl rusiškų aktyvų susigrąžinimo

Nausėdos Budrys atskleidė schemą, kaip galima paimti Rusijos milijardus jų nepaimant ir atiduoti Ukrainai

Belgijos premjeras: Rusijos pralaimėjimas – pasaka, o įšaldytas turtas galiausiai turės būti grąžintas Kremliui