Anušauskas: nori, kad ginkluotosios pajėgos būtų stipresnės – turi didinti investicijas

Gegužės 29 d. Krašto apsaugos ministras, labiau žinomas kaip anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, Arvydas Anušauskas kalbėjo NATO Parlamentinės asamblėjos (NATO PA) Gynybos ir saugumo komitete Lietuvos Respublikos Seime.

Ypatingas dėmesys 27-29 d. vykstančioje NATO PA pavasario sesijoje skiriamas karui Ukrainoje ir Rusijos keliamoms grėsmėms.

Savo kalbą A. Anušauskas pavadino „Rusijos invazijos į Ukrainą įtaka Lietuvos gynybos politikai“.

„Gerbiami NATO Parlamentinės Asamblėjos nariai,

Man malonu pasveikinti Jus susirinkus Vilniuje, nors manau, kitomis aplinkybėmis, visi džiaugtumėmės, jei šis susitikimas vyktų Ukrainoje, kaip buvo planuota.

Kol Ukraina nepaliaujamai kovoja, ir mes Vakaruose turime sutekti jėgas. Padėtis Ukrainoje tampa akis atveriančiu įvykiu, įrodančiu, kad Rusija kelia grėsmę mums visiems ir mes negalime leisti Putinui likti nenubaustam už šiuos veiksmus.  

Šiandien mes, NATO, sustipriname regiono pajėgumus. Esame dėkingi ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms už nepaliaujamą lyderystę bei Europos saugumo įsipareigojimus. Žinia, kurią siunčiame Rusijai – neabejotina ir turi būti dar stipresnė: NATO sienos yra ginamos.

Atskirose šalyse vyksta didžiuliai politinio kurso pokyčiai. Vokietijos pasirinkimas didinti gynybos biudžetą rodo šalies apsisprendimą ir gebėjimą būti saugumą Europoje lemiančiu žaidėju. Suomija ir Švedija jungiasi prie NATO. Tai išties istorinės reikšmės pokyčiai.

Baltijos šalių pesimistinis požiūris į Rusiją jau seniai yra gerai žinomas. Aš šį požiūrį vadinu realistiniu. Ilgus šimtmečius gyvendami Rusijos kaimynystėje išmokstame istorijos pamokas. Vien pastarąjį dešimtmetį liudijome, kad Rusija nesibodi naudoti politinių, diplomatinių, ekonominių ir karinių priemonių siekdama plėsti savo „imperiją“. Matėme tai, kai Rusija įsiveržė į Gruziją ir Krymą. Matėme tai Rusijai vykdant pratybas „Zapad“, kur treniruotasi kaip kovoti su NATO. Tai liudija ir kibernetinės atakos, propaganda, žvalgybos aktyvumas, veiksmai ekonominėje ir energetinėje srityse. Mums svarbiausias klausimas buvo ne „ar“, o „kada“.

Putino invazija į Ukrainą Lietuvos gynybos politikos iš esmės nepakeitė. Ji tiesiog įrodė, kad einama teisingu keliu. Mūsų visuotinės gynybos strategija, paremta nacionaline ir kolektyvine gynyba bei įtraukianti visas civilines institucijas ir visuomenę, veikia.

Mes vis dėlto imamės papildomų priemonių, kad būtume dar geriau pasirengę:

– Pirmiausia, išlaidos gynybai. Nesudėtinga mintis: nori, kad ginkluotosios pajėgos būtų stipresnės – turi didinti investicijas. Kartu – tai ir ženklas oponentams, kad į krašto apsaugą žiūrime rimtai. Nuo 2014 metų Lietuva padarė didelę gynybos finansavimo pažangą – pasiektas 2% nuo BVP gynybos biudžetas. Tačiau susiklosčiusi situacija reikalauja dar daugiau. Šiais metais išlaidas gynybai padidinome iki 2,5% nuo BVP. Šį politiškai vieningą sprendimą priėmėme per labai trumpą laiką.

– Pirmoji gynybos linija yra Lietuvos Respublikos ginkluotosios pajėgos. Pajėgų parengties lygį mes jau padidinome: kai kurie daliniai pradėti veikti galėtų per kelias valandas, karinį rengimą taip pat suintensyvinome. Greitiname svarbiausius pajėgų modernizavimo projektus. Taip pat ketiname didinti šauktinių skaičių. Kadangi nepailsdami teikiame paramą, tenka spręsti mažėjančių ginklų atsargų Lietuvos kariuomenėje klausimą. Šiuo metu tai patiria daugelis sąjungininkių. Turėtume glaudžiai bendradarbiauti su gynybos pramone, kad visi poreikiai būtų patenkinti laiku. Privalome padaryti viską, kad visiškai pasirengę būtume ne po penkių ar dešimties metų, bet šiandien.

– Labai svarbus tikslas mums – tai, kad Lietuvoje būtų daugiau NATO ir JAV pajėgų. Stipriname savo priimančiosios šalies paramos pajėgumus: kuriame naujus karinės infrastruktūros objektus ir poligoną bei geriname jau turimą infrastruktūrą. Šis prioritetas yra labai svarbus ne tik ginkluotosioms pajėgoms, bet ir Vyriausybei. Jau visai netrukus mes būsime visiškai pasirengę priimti tūkstančius papildomų NATO karių.

– Viena pamokų, kurią išmokome dėl Ukrainos, yra ta, kad kiekvienas asmuo yra reikšmingas gynybai. Mes matome kiekvienos institucijos, organizacijos ir piliečio vaidmenį. Ne kiekvienas turi kautis su ginklu rankoje, tačiau kiekvienam tenka svarbus vaidmuo. Praeitą savaitę patvirtinome Pilietinio pasipriešinimo strategiją, kurioje remiamasi trimis pagrindiniais elementais: valia, atsparumu ir gebėjimais. Mano nuomone, svarbiausia iš jų yra būtent valia ginti. Turėtume skatinti ją nuo ankstyvos jaunystės, šeimose ir mokyklose. Žmonės turi jausti ryšį su savo šalies istorine praeitimi ir jausti atsakomybę už ateitį.

– Kita svarbi mūsų darbotvarkės tema yra parama Ukrainai. Mūsų parama tęsiasi kelerius metus. Po 2014 metų įvykių buvome viena pirmųjų šalių, pasiūliusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariams mokymus ir sužeistųjų gydymą. Ši parama šiandien tęsiasi ir plečiasi. Rusija dar net nebuvo spėjusi pradėti vasario invazijos, kai Lietuva išsiuntė Ukrainai paramą ginklais, pirmoji iš Baltijos šalių. Nuo tada jau esame suteikę paramos už 100 milijonų eurų. Tai daugiausiai yra efekto ginklai, kritiškai reikalingi Ukrainai ir efektyviai panaudojami mūšyje. Ukrainiečiai kaunasi už mus visus, todėl ir parama jiems yra ypatingai svarbi.

– Ir pabaigai, jei kalbame apie gynybą, turime kalbėti ne tik kaip ginti mūsų teritorijas, bet ir kritinius sektorius, tokius kaip energetika. Lietuvos ilgalaikis tikslas – nepriklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių tapo įgyvendinamas. Šį pavasarį mes visiškai atsisakėme dujų importo iš Rusijos ir prieš savaitę atsijungėme nuo Rusijos elektros tinklų. Manau, kad visai Euro-Atlantinei bendruomenei, energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos turi būti svarbi, jei tik norime kalbėtis su Rusija iš jėgos pozicijos.  

Norėčiau užbaigti šią kalbą padėkodamas Jums ir Jūsų šalims, už paramą Ukrainą ir NATO sprendimus stiprinti gynybą ir atgrasymą.

Nepamirškime, kad dabar gyvename blogiausioje saugumo situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ukraina sulaiko rusų agresorių. Tačiau negalime užmiršti istorijos pamokų. Rusija yra ilgalaikė grėsmė mūsų saugumui. Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride birželį bus gera proga parodyti, jog esame pasirengę pasikeisti ir prisitaikyti prie naujosios realybės. Rusija norėtų matyti mus susiskaldžiusius, bet būtent mūsų vienybė turi tapti stipriausiuoju ginklu.

Linkiu jums sėkmingų darbų ir malonios viešnagės Vilniuje.

Šiemet gegužės 27-29 d. NATO PA pavasario sesija turėjusi vykti Kijeve, Ukrainoje, dėl Rusijos agresijos ir pradėto karo buvo perkelta į Vilnių. Joje dalyvauja apie 300 parlamentarų iš 30 NATO valstybių narių ir apie 100 atstovų iš kitų 30 valstybių partnerių“, - susirinkusiems pasakė A. Anušauskas.