A. Paulauskas: „Ginti savo teises turėtų galėti ir juridiniai asmenys“

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma patobulinti Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 28 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad nukentėjuosiuoju gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.

„Lietuvoje nukentėjusiojo sąvoka baudžiamajame procese nėra tinkamai reglamentuojama, ji iš esmės yra pakitusi ir nebeatitinka realybės. Šiandien esame bene vienintelė valstybė, kurios Baudžiamajame procese nenumatyta, kad juridiniai asmenys gali būti laikomi nukentėjusiais“, – teigia A. Paulauskas.

Pasak parlamentaro, draudimas pripažinti juridinį asmenį nukentėjusiuoju yra akivaizdus civilinio ieškovo procesinių teisių trūkumas. Esą juridiniai asmenys, faktiškai tapę teisinių santykių, reguliuojamų baudžiamojo įstatymo, dalyviais, neturi reikiamų procesinių priemonių savo pažeistoms teisėms ginti.

Pateiktam įstatymo projektui pritaria ir Mykolo Romerio universiteto Baudžiamojo proceso teisės katedros docentas mokslų daktaras Saulius Juzukonis. Anot jo, nuo nusikalstamos veikos nukenčia tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tačiau ginti pažeistoms teisėms procese jie turi skirtingas galimybes ir jos nėra lygiavertės.

„Juridinis asmuo gali ginti savo teises turėdamas civilinio ieškovo statusą, kuris numato siauresnes galimybes, pavyzdžiui: negalima paduoti apeliacinio skundo (išskyrus tik dėl civilinio ieškinio), negali apskritai paduoti kasacinio skundo, negali dalyvauti privataus kaltinimo procese. Kitas momentas, kad Baudžiamajame kodekse yra nemažai veikų, kur žala gali būti padaroma juridiniam asmeniui, tačiau dėl Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio netobulumo niekaip negalės dalyvauti procese ir ginti pažeistų savo interesų, o jų dalyvavimas apsiribos vadinamojo „pareiškėjo“ apie nusikaltimą vaidmeniu, kurio statusas Baudžiamojo proceso kodekse apskritai nepaminėtas ir neaiškus“, – sako S. Juzukonis.

A. Paulausko pranešime teigiama, kad nagrinėjant užsienio šalių baudžiamojo proceso kodeksuose nustatytą nukentėjusio asmens sąvoką pažymėtina, jog daugelyje šalių nukentėjusiaisiais yra pripažįstami ir juridiniai asmenys, taip pat nukentėjusiajam mirus nukentėjusiais tampa artimieji giminaičiai.

Vokietijos BPK esą nustato, kad nukentėjusiuoju gali būti ne tik piliečiai, bet ir juridiniai asmenys. Italijos BPK nustatyta, kad jei nukentėjusysis nuo padaryto nusikaltimo mirė, nukentėjusiuoju tampa artimi giminaičiai, taip pat nukentėjusiais pripažįstami ir juridiniai asmenys. Belgijoje, Graikijoje, Lenkijoje nukentėjusiuoju gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

„lrs.lt“, „ekspertai.eu“ inf.