Aš apsiribosiu tik vienu aspektu, kuris išskiria profesorių Eduardą Vaitkų ne tik iš dabartinių kandidatų į Lietuvos prezidento pareigas, bet apskritai iš visų pretendentų į Lietuvos prezidentus per pastaruosius tris dešimtmečius. Šis aspektas – ypatinga Vaitkaus istorinio laikmečio ir Lietuvos vietos tame laikmetyje pajauta. Ši pajauta yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių Vaitkus yra taip akivaizdžiai ignoruojamas „sisteminės“ žiniasklaidos. Ir netgi kai kurių „opozicinėmis“ save vadinančių žiniasklaidos priemonių. „Sisteminės“ ir rusofobijos paveiktos „opozicinės“ žiniasklaidos priemonių pagrindinė apie mūsų laikmetį skleidžiama žinia yra tokia – gyvename pavojingu metu, kai imperinių ambicijų vedama agresyvi Rusija kelia grėsmę Lietuvos ir viso regiono saugumui, todėl Rusija turi būti sustabdyta Ukrainoje ir ten nugalėta „mūšio lauke“. Eduardo Vaitkaus istorinio laikmečio pajautoje dominuoja ne grėsmė, o galimybė. Galimybė sugrąžinti Lietuvos valstybę Lietuvos žmonėms. Galimybė atgauti Lietuvos nepriklausomybę. Vaitkus brėžia paralelę tarp 1990 metų ir dabartinio laikmečio. Toks sugretinimas Lietuvą valdančio režimo požiūriu yra tiesiog šventvagiškas. Juk tada buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, ir prasidėjo Lietuvos „sėkmės istorija“. O dabar visam tam kelia pavojų Rusija. Bet kas yra šventvagystė režimui, kuriam nėra nieko švento, kuriam „moralė nėra šio pasaulio dimensija“?
Šita istorinio laikmečio pajauta – kaip maždaug kas 30 metų per pastarąjį šimtmetį vykstančios Lietuvos valstybingumo transformacijos – buvo perteikiama kai kurių Lietuvos publicistų (taip pat ir mano) tekstuose. Šios pajautos horizontas išsiplėtė Romo Dambrausko dainos „Kelkis Lietuva“ žodžiuose „Gal po trisdešimt metų mums prireikė visgi tiesos“. O Eduardas Vaitkus šitą pajautą iškėlė į kandidato į Lietuvos valstybės vadovo pareigas lygį.
Tai yra iššūkis dabartiniam neoliberaliam Lietuvos režimui, kuris dantimis ir nagais yra įsikabinęs į nuo istorijos scenos nueinančią "vienpolę" pasaulio tvarką su JAV hegemonija priešakyje, ir kuris aukoja Lietuvos nacionalinius interesus ant šios pasaulio tvarkos ir JAV hegemonijos išsaugojimo aukuro.
Tokio kandidato į Lietuvos valstybės vadovo pareigas dar nebuvo.
Kandidatų į Lietuvos prezidento pareigas – Eduardo Vaitkaus ir Valdo Tutkaus – pokalbyje nebuvo kabinimosi „dantimis ir nagais“ į nueinančią nuo istorijos scenos pasaulio tvarką.
Ir tai suteikia viltį.
Viltį Lietuvai.
Susiję:
Kodėl Lietuvai reikia TAIKOS prezidento?
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
