Merz siūlo Ukrainai tarpinį kelią į Europos Sąjungą – narystės kaina tektų ir Lietuvai

Vokietijos kancleris Fridrich Merz.

Vokietijos kancleris Friedrich Merz po susitikimo su Vengrijos ministru pirmininku Péter Magyar Berlyne pareiškė, kad Europos Sąjungai atėjo laikas realiai judėti pirmyn dėl Ukrainos narystės ir atidaryti pirmąjį stojimo derybų klasterį. Pasak Vokietijos žiniasklaidos, F. Merz akcentavo, kad Ukrainos pažanga Europos Sąjungos link neturėtų būti stabdoma dėl Vengrijos keliamų dvišalių klausimų, susijusių su vengrų mažumos teisėmis Ukrainoje.

Tai svarbus niuansas: oficialios Ukrainos stojimo derybos su Europos Sąjunga jau buvo atidarytos 2024 m. birželio 25 d., tačiau dabar kalbama apie realų derybų proceso judėjimą pirmyn – konkrečių derybų klasterių atidarymą.



F. Merz pasiūlė Ukrainai suteikti tarpinį „asocijuotos narės“ statusą Europos Sąjungoje ir taip greičiau įtraukti Ukrainą į Europos Sąjungos institucijų darbą.

Reuters skelbia, kad F. Merz laiške Europos Sąjungos vadovams pasiūlė Ukrainai suteikti „asocijuotos narės“ statusą. Pagal šį modelį Ukrainos pareigūnai galėtų dalyvauti Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose ir ministrų posėdžiuose, tačiau neturėtų balsavimo teisės.

Vokietijos ZDF taip pat pranešė, kad F. Merz siūlo Ukrainai naują specialų statusą Europos Sąjungoje – kaip atsaką į Kijevo siekį kuo greičiau tapti visateise Bendrijos nare. ZDF nurodo, kad visateisės narystės ir balsavimo teisių Ukraina bent iš pradžių negautų.

Svarbu tai, kad oficialios Ukrainos stojimo derybos su Europos Sąjunga jau yra pradėtos. Europos Sąjungos Taryba skelbia, kad pirmoji tarpvyriausybinė konferencija su Ukraina įvyko 2024 m. birželio 25 d. Liuksemburge – būtent ja oficialiai atidarytos Ukrainos stojimo derybos.

Todėl F. Merz iniciatyva nėra paprastas raginimas „pradėti derybas“ nuo nulio. Tiksliau sakant, Vokietijos kancleris siūlo politinį tarpinį kelią: Ukraina būtų glaudžiau įtraukta į Europos Sąjungos sprendimų priėmimo aplinką, bet kol kas netaptų pilnateise nare.

Finansinė šio klausimo pusė – ne mažiau svarbi. Bruegel analizėje nurodoma, kad Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą turėtų ilgalaikių biudžetinių pasekmių, ypač žemės ūkio ir sanglaudos politikai.

Viešuose analitikų vertinimuose, taikant dabartinės Europos Sąjungos biudžeto logikos prielaidas, skaičiuota, kad Ukrainos narystė per septynerių metų biudžeto laikotarpį galėtų kainuoti apie 110–136 mlrd. eurų. Tai nėra galutinė sąskaita, nes reali suma priklausytų nuo būsimo Europos Sąjungos biudžeto taisyklių, Ukrainos teritorinės padėties, žemės ūkio struktūros, sanglaudos politikos ir kitų sprendimų.

CEPS vertinimu, jei Ukraina jau dabar būtų visateisė Europos Sąjungos narė, ji iš Europos Sąjungos biudžeto galėtų gauti apie 18–19 mlrd. eurų per metus, atskaičius jos pačios įmokas. Tai reikštų, kad valstybių narių įmokos, skaičiuojamos pagal bendrąsias nacionalines pajamas, galėtų padidėti apie 10 proc.

Lietuvai tai reikštų papildomą finansinę naštą. Finansų ministerija yra skelbusi, kad 2024 m. Lietuvos įmoka į Europos Sąjungos biudžetą turėjo siekti 686,9 mln. eurų, o iš Europos Sąjungos biudžeto Lietuva turėjo gauti apie 2,7 mlrd. eurų.

Mechaniškai skaičiuojant nuo 2024 m. Lietuvos įmokos dydžio, 10 proc. padidėjimas reikštų apie 69 mln. eurų papildomai per metus. Per septynerių metų biudžeto laikotarpį tai sudarytų apie 480 mln. eurų.

Tačiau tai tik viena medalio pusė. Ukrainos narystė reikštų ne tik didesnes valstybių narių įmokas, bet ir galimą Europos Sąjungos paramos perskirstymą. Kadangi Ukraina būtų didelė ir santykinai skurdesnė valstybė narė, didelė dalis žemės ūkio ir sanglaudos lėšų galėtų būti nukreipta jai. Tai reikštų, kad dabartinės paramą gaunančios valstybės, tarp jų ir Lietuva, ateityje galėtų gauti mažiau lėšų iš kai kurių Europos Sąjungos programų.

Vadinasi, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje Lietuvai preliminariai galėtų kainuoti ne tik dešimtis milijonų eurų didesnių metinių įmokų, bet ir dalį ateityje galimai sumažėsiančios Europos Sąjungos paramos.

Tikslaus oficialaus Lietuvos Vyriausybės skaičiavimo, kiek konkrečiai Lietuvai kainuotų Ukrainos narystė Europos Sąjungoje, viešai nėra. Todėl šiandien galima kalbėti tik apie preliminarius vertinimus pagal viešai skelbiamus analitikų modelius.

Kitaip tariant, F. Merz siūlymas politiškai palankus Ukrainai, tačiau finansiškai jis reikštų naują etapą visai Europos Sąjungai. Ukrainos narystė Europos Sąjungoje būtų ne tik politinis, bet ir biudžetinis sprendimas. Ji kainuotų Europos Sąjungos biudžetui, dabartinėms valstybėms narėms ir, tikėtina, Lietuvai.

Tačiau, kaip šiandien dažnai leidžiama suprasti, kuo daugiau mokėsime ir kuo geriau bus Ukrainai, tuo geriau, kaip teigiama naratyvuose, bus ir mums. Juk ne pinigai svarbiausia gyvenime, o vertybės.

Šaltiniai: bild.de, reuters.com, zdfheute.de, consilium.europa.eu, 
bruegel.org, ceps.eu, finmin.lrv.lt