|
"Vilis Normanas. Garliavos drama: kai įstatymas stengiasi sunaikinti įstatymą
Karštas komentaras | 2012-04-23
Ne taip seniai apie Garliavos įvykius ir tarsi guminę lėlę tampomą mergaitę prabilęs Teisingumo ministras Remigijus Šimašius neslėpdamas išvardijo visus procedūrinius pažeidimus šioje istorijoje. Susidarė vaizdas, kad daugiau nieko ir nebuvo – tik pažeidimai. Kitaip sakant, įstatymas kovojo pats su savimi.
Teisingumas be teisinių įrodymų
Išryškėjo seniai Lietuvoje aptarinėjama tema: kad teisingumas yra pasiklydęs neteisybėje. Tarsi mantra kartojama „įstatymus reikia vykdyti“ gali užmigdyti su įstatymų teisingumu niekada nesusidūrusius žmones. Bet tie, kas nors kartą patyrė, kokie dvigubi standartai taikomi teismuose, nesiruošia užsnūsti. Klausimas paprastas – ar ši istorija negalėjo būti civilizuotai ištirta, surasti kaltieji, jie nubausti, išsiaiškintos painios bylos aplinkybės ir tik tuomet galėjo nugriaudėti grėsmingas: įstatymą reikia vykdyti?!
Kad įstatymų nevykdymas pats savaime nėra joks gėris – natūralu. Bet pažvelkime atidžiau – šį kartą, kad nebūtų pernelyg daug painiavos, koncentruokimės tik į faktus ir palikime nuošalyje sąmokslo teorijas, kurios reikalauja atskiro aptarimo.
Paprastas klausimas – kas buvo išsiaiškinta šioje byloje? Ar mergaitė buvo tvirkinama? Dabar, pagal teismo sprendimą, atrodo, kad ne. Toliau, kas atsakingas už visą eilę žmogžudysčių? Tas, kas užspringo žolėmis. O kad būtų įtikinamiau, jis dar teisiamas ir po mirties. Turbūt bausmė bus „iki negyvos galvos“.
Tai, kad visuomenė nematė jokių akivaizdžių įrodymų, tik dar kartą patvirtina: tikriausiai ir suinteresuotų tai daryti nebuvo.
Pradėjus iš pagrindų peržiūrėti teisinę sistemą, veikiausiai paaiškėtų, kad ji veikia kažkokiais kitais, mums, paprastiems piliečiams, nežinomais metodais.
Kaltų nerasta. Įsivaizduokite, kad tai privati bendrovė. Ar už tokį, švelniai tariant, broką, visi, dalyvavę teisingumo paieškose, nebūtų išmesti? Dabar – tik švelnūs papeikimai, kurie iš esmės nieko nereiškia.
Toks teisingumas, kai nepateikiama akivaizdžių įrodymų, yra bet kokio teisingumo parodija. Nebūtina čia ieškoti slaptų kėslų – užtenka to, kad teisingumo atstovai yra teisiniai impotentai, kuriuos jau seniai reikėjo nurašyti.
Byla neištirta – tai apie kokį įstatymo vykdymą čia kalbama?"
|