Apie Ukrainą, V. Zelenskio valdžią, Rusiją, Baltijos šalis ir pavojingą eskalaciją

OpTV kanalo žurnalistės Rūtos Janutienės interviu su buvusiu Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio patarėju Aleksejumi Arestovičiumi – tai pokalbis, kuriame paliečiamos temos, apie kurias viešojoje erdvėje dažnai kalbama atsargiai arba visai nekalbama.

A. Arestovičius šiame interviu aiškiai atskiria du dalykus: Ukrainos teisę gintis nuo Rusijos agresijos ir V. Zelenskio valdžios vertinimą. Jo pagrindinė formulė skamba trumpai: Ukraina – taip, V. Zelenskis – ne. Pasak A. Arestovičiaus, Rusija yra agresorė, Vladimiras Putinas – karo nusikaltėlis, tačiau tai nereiškia, kad Vakarai turi užsimerkti prieš korupciją, prievartinę mobilizaciją, piliečių teisių ribojimą ir visuomenės skaldymą pačioje Ukrainoje.

Pokalbyje A. Arestovičius teigia, kad Ukrainos problema nėra vien Rusijos invazija. Jo vertinimu, dar iki karo šalyje buvo kuriamas toks valstybingumo modelis, kuris dalijo žmones į „teisingus“ ir „neteisingus“, siaurino pilietines laisves ir stūmė dalį visuomenės iš valstybės gyvenimo. A. Arestovičius perspėja, kad Ukraina gali pasiekti karinę pergalę, bet prarasti taiką, jeigu po karo nebus atkurta Konstitucija, teisingumas, piliečių teisės ir pasitikėjimas valstybe.

Kita svarbi pokalbio tema – Rusijos strateginė padėtis. A. Arestovičius mano, kad Maskva nepasiekė pagrindinių karo tikslų: NATO ne tik neatsitraukė prie 1997 m. ribų, bet dar labiau išsiplėtė, prisijungus Suomijai ir Švedijai. Jo teigimu, Ukrainos dronų smūgiai Rusijos naftos, logistikos ir kariniams objektams keičia karo eigą ir ardo Rusijos vidaus „socialinį kontraktą“, nes karas jau pasiekia ir pačią Rusijos gilumą.

Atskira interviu dalis skirta Baltarusijai ir Baltijos šalims. A. Arestovičius perspėja, kad Rusijai būtų naudinga įtempti situaciją prie Baltarusijos sienos, nes tai priverstų Ukrainą atitraukti dalį pajėgų nuo pagrindinio fronto. Jis taip pat kalba apie taktinio branduolinio ginklo temą kaip apie galimą eskalacinę ir informacinę operaciją, kurioje Baltarusija galėtų būti naudojama kaip spaudimo įrankis.

Kalbėdamas apie Baltijos šalis, A. Arestovičius neatmeta, kad dronų incidentai regione gali būti susiję su techniniais gedimais, elektroniniu karu arba bandymu apeiti Rusijos oro gynybą iš netikėtų krypčių. Tačiau jis sako netikintis, kad Ukrainos karininkai sąmoningai siektų įtraukti Baltijos šalis į karą. Jo vertinimu, realiausia Rusijos grėsmė Baltijos šalims artimiausiu metu yra ne tiesioginis tankų puolimas, o hibridinis spaudimas: provokacijos, informacinės operacijos, oro erdvės pažeidimai, baimės kūrimas ir bandymas patikrinti NATO vienybę.

Interviu metu taip pat aptariama Kaliningrado tema, Europos persiginklavimas, Vakarų interesas, kad Ukraina kuo ilgiau sulaikytų Rusiją, ir Baltarusijos kalio trąšų tranzito klausimas. A. Arestovičiaus teigimu, Lietuvos sprendimai dėl baltarusiško kalio tranzito galėjo sustiprinti Rusijos pozicijas pasaulinėje trąšų rinkoje ir sumažinti Baltarusijos manevro erdvę, dar labiau stumiant ją Maskvos pusėn.

Tai pokalbis apie karą be paprastų atsakymų. Apie Rusijos agresiją, bet ir apie Ukrainos vidaus problemas. Apie paramą Ukrainai, bet ir apie korupciją. Apie Baltijos šalių saugumą, bet ir apie pavojų, kai politinė retorika pati tampa eskalacijos dalimi.