Aplinkos ministras: „Žemės pardavimas yra neišvengiamas“

Lietuvoje renkami parašai dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ir referendumo rengimo supaprastinimo. Tam, kad referendumas įvyktų, reikia surinkti net 300 tūkstančių parašų, toks skaičius yra įtvirtintas Konstitucijoje. Žemės nepardavimo užsieniečiams terminas baigsis jau 2014 metų gegužės 1-ąją. Ką apie referendumus mano valdžia, ar žemės pardavimas užsieniečiams yra neišvengiamas, ar pavyks surinkti parašus referendumui surengti ir savo nuomonę pareikšti Lietuvos piliečiams – tai klausimai, kuriuos uždavėme Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui.

– Dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ir referendumo rengimo supaprastinimo. Jūs už ar prieš tai?

– Mano nuomonė būtų tokia, kad mes pirmiausiai turėtume sudaryti maksimaliai palankias sąlygas žemę nusipirkti mūsiškiams. Kad būtų galimybė išpirkti žemę ir atitinkamą kainą padaryti. Čia yra svarbiausias dalykas. Jeigu mes neparduosime, o tuo pačiu ir neleisime saviem pirkti, tai čia nieko gero nebus. Turėtų būti suteikiamos lengvatinės sąlygos ir skatinami žemę pirkti tie žmonės, kurie ją dirba, kurie galų gale yra vietiniai. Kada tie žingsniai bus padaryti... Matomai tas žemės pardavimas ir atidarymas žemės rinkos yra neišvengiamas. Jeigu užduotume sau klausimą, ar viską padarėme, kad mūsų žmonės, kurie dirba, tą žemę išlaikytų, tai galiu pasakyti, kad tikrai ne viską padarėme. Tokia mano pozicija. Visam pasaulyje žemė yra pardavinėjama ir viskas čia tvarkoje, aš matau tame procese neišvengiamybę, bet kalba eina apie tai, kad jeigu mes tai padarysime (parduosime žemę užsieniečiams) neįvykdę tų sąlygų pirminių apie kurias aš kalbu, tai mes paprasčiausiai savus žmones nustumsime ir atiduosime žemę tiems, kurie turi daugiau pinigų. Tai bus neteisinga.

– Pats referendumas, kaip į jį žiūrite? Turbūt demokratinės valstybės žmonės turi teisę pasisakyti?

– Aš pasisakau už referendumus, taip pat ir už šį, pasisakau, kad žmonės galėtų ir išsakytų savo nuomonę. Šiandien mes turime ir konstitucijoje įformintą referendumo rengimą, ir įstatymų lygmenyje, kur iš esmės referendumas yra draudžiamas, o ne leidžiamas daryti, ypatingai, kai kalbame apie pačių piliečių inicijuojamą referendumą. Šiandien mes turime galimybę tik jeigu Seimas priima sprendimą, o daugiau galimybių nėra, todėl kad surinkt tuos parašus, akivaizdu, kad yra neįmanoma, nes kiek žmonių yra išvykę. Šiandien mes turime įstatymus, draudžiančius žmonėms inicijuoti referendumą, aš taip vadinu ir tai yra blogai. 
 
– Organizatoriai tikisi surinkti tuos 300 tūkstančių parašų. Kas bus, jei jiems tai pavyks, kokia bus valdžios pozicija tokiu atveju?

– Aš manau, kad ir kalbos negalėtų būti. Aš atvirai pasakius abejoju, ar pavyks, bet duok, Dieve, todėl, kad iki šiol, kiek buvo referendumams renkami parašai, tai, man atrodo, tik vienam buvo surinkta, bet ir tai juos peržiūrėjus, ar visi geri, jų nebeužteko. Iki šiol per visus dvidešimt su viršum metų nei karto nepavyko to padaryti. Aš linkiu sėkmės ir labai džiaugčiausi, kad tai pavyktų padaryti, bet realiai aš manau, kad mūsų įstatymai yra tokie, jog to neįmanoma padaryti. Na, pažiūrėkime gyventojų skaičių, atmeskime tuos, kurie neturi balsavimo teisės, kurie yra emigravę.

– Surinkti reikia 300 tūkstančių parašų, ar negalvojama kažką daryti, kad tas skaičius būtų sumažintas bent iki 100 tūkstančių?  

– Tokių pasiūlymų yra buvę, bet tas skaičius yra įdėtas į Konstituciją, kurios negali pakeisti netgi ir Seimas. Ji yra keičiama tik referendumu, tai Seimas turėtų jį skelbti, kad sumažintų tą skaičių. Mes esame tą bandę, tačiau reikiamo skaičiaus balsų surinkti nepavyko. Čia nėra taip paprasta, tam reikalinga rimta politinė valia. 
 
– Konservatorė Rasa Juknevičienė pasakė, kad referendumai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ką Jūs apie tai manote?

– Tai yra kvailystė. Toks pasakymas reiškia, kad Lietuvos piliečiai, kurie, mano manymu, yra kiekvienos valstybės pagrindas ir tai yra įtvirtinta Konstitucijoje, tai teigti, kad valstybės žmonės kelia kažkokią grėsmę, jeigu labai diplomatiškai ir labai švelniai pasakyti, tai tokius pasisakymus aš vadinčiau nusikalbėjimais.