Rugpjūčio 28 d. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo Lenkijai ir Baltijos šalims logistinę blokadą kaip atsaką Baltarusijos prezidentui ir aukštiems pareigūnams skirtoms sankcijoms. Pirmiausia buvo kalbama apie ketinimą atsisakyti Klaipėdos uosto paslaugų. Praėjo trys savaitės, kas pasikeitė?
Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų atstovai neigia, kad Baltarusijos eksportas sudaro 30 proc. Lietuvos biudžeto ir tvirtina, kad šis skaičius yra tūkstantį kartų mažesnis (0,03 proc.; tai Swedbank vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio teiginys).
Banko Luminor vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad Lietuvos transporto paslaugų eksportas į Baltarusiją pernai siekė 380 mln. eurų, t.y. 0,8 proc.
Baltarusijos tranzitas per Klaipėdos uostą sudaro 30,5 proc. jo aptarnaujamų krovinių (14,1 mln. iš 46,3 mln. tonų).
Klaipėdos uostas Baltarusijai artimesnis ir patogesnis, o taip pat pigesnis nei Rusijos uostai.
Į Baltijos šalis kasmet Baltarusija eksportuoja apie 11 mln. tonų naftos produktų, iš kurių 6 mln. tonų gabenama per Baltijos šalių uostus. Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, šių krovinių kiekis išaugo nuo 1,4 iki 2 mln. tonų.
Rugsėjo 7 d. Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija pradėjo keisti naftos gabenimo srautus: jie iš Baltijos šalių uostų perkeliami į Rusijos uostus.
Tačiau gabenti krovinius per Klaipėdos uostą yra 2,3 karto pigiau nei, pvz., per Ust Lugos uostą: krovinio tonos pergabenimas, naudojantis Lietuvos paslaugomis, tėra 5,7 euro.
Rugsėjo 17 d. A. Lukašenka pareiškė uždarantis sieną su Lietuva ir Lenkija. Tačiau kol kas logistinės blokados Lietuva dar nepatyrė.
Šaltinis: tut.by
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]