
Dalis ES šalių jau dabar prasiskolinusios, todėl turi dar daugiau skolintis, kad galėtų duoti Ukrainai.
Europos lyderiai žada užtikrinti Ukrainos finansinius poreikius ateinantiems dvejiems metams. Tik nenusprendžia kaip.
Minėti lyderiai taip pat nesutarė ir dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms, kaip ir nesutarė dėl alternatyvių finansavimo šaltinių.
Kalbant trumpai – nieko nesutarė.
Štai visos ES šalys surikiuotos pagal bendrąją valdžios skolą (% nuo BVP), nuo labiausiai iki mažiausiai įsiskolinusios. Rodikliai – 2025 m. II ketv. (Eurostat):
Graikija – 151,2 %
Italija – 138,3 %
Prancūzija – 115,8 %
Belgija – 106,2 %
Ispanija – 103,4 %
Portugalija – 96,8 %
Suomija – 88,4 %
Austrija – 82,3 %
Vengrija – 76,2 %
Slovėnija – 69,4 %
Slovakija – 62,9 %
Vokietija – 62,4 %
Kipras – 61,2 %
Lenkija – 58,1 %
Kroatija – 57,5 %
Rumunija – 57,3 %
Latvija – 48,0 %
Malta – 46,9 %
Čekija – 43,8 %
Nyderlandai – 42,7 %
Lietuva – 39,1 %
Švedija – 34,0 %
Airija – 33,3 %
Danija – 29,7 %
Bulgarija – 26,3 %
Liuksemburgas – 25,1 %
Estija – 23,2 %.
Apie tai ir daugiau tiesioginėje 2025 11 03 ekspertai.LIVE laidoje „2K+“.


































