Ar bus alternatyva D. Grybauskaitei?

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 26 – rugpjūčio 6 dienomis atliktos apklausos duomenimis, liepos mėnesį 72 proc. Lietuvos gyventojų palankiausiai vertino prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Prie šios žinios visi seniai įpratę, jau nieko nestebina, kad „geležinė magnolija“ yra tvirtai įsitaisiusi reitingų viršūnėse. Tai leidžia daryti prielaidą, kad būsimieji prezidento rinkimai D. Grybauskaitei bus pergalingi. Ir ne tik dėl aukštų reitingų ar viešojoje erdvėje stiprios lyderės įvaizdžio.

Šalies politinis elitas yra susitaikęs su D. Grybauskaitės vienvaldyste valstybės politinėje scenoje. Konservatorių ir liberalų lyderiai yra pareiškę, kad palaikys dabartinės prezidentės kandidatūrą artėjančiuose prezidento rinkimuose.

Valdančiųjų socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius, kurio reitingai yra arčiausiai D. Grybauskaitės, taip pat netrykšta entuziazmu varžytis dėl prezidento posto. „Aš pats neseniai einu premjero pareigas, mano pareiga – kiek įmanoma parodyti tam tikrus rezultatus. Noriu pasakyti, kad partija svarstys šį klausimą, nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet manau, kad geriau galėčiau save realizuoti čia (vyriausybėje – T.V. past.)“, – neseniai duodamas interviu naujienų agentūrai BNS pareiškė premjeras.

Tad visai realu, kad ir socialdemokratai per prezidento rinkimus iškels simbolinę kandidatūrą. Taip pat neįtikėtina, kad „vado“ kultu persiėmę „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ savo gretose rastų padorius Viktoro Uspaskicho ar Rolando Pakso klonus.

Neverta puoselėti iliuzijų, kad tarp kandidatų išvysime Naglį Puteikį, Vygaudą Ušacką ar Vitalijų Gailių, – jų partijų vadovybės padarys viską, kad juos neutralizuotų. Kitu atveju jie turės atsisveikinti su partiniu užnugariu, kuris būtinas politinėse kovose.

Ne veltui šmaikštūs internautai būsimus prezidento rinkimus jau praminė „D. Grybauskaitės rinkimais į prezidentus“.

Galima D. Grybauskaitę malti į miltus, jos asmens byloje rasti išplėštus puslapius, šiurpti nuo jos psichologinio portreto, bet ką daryti rinkėjui, kai kitais metais sulauks kvietimo į prezidento rinkimus? Ar turės jis bent daugmaž priimtiną alternatyvą S. Daukanto rūmų šeimininkei?

Ko gero, atsiras koks nors Pupų Dėdė be armonikos, kuris bandys drumsti vandenį stiklinėje, kaip tai anksčiau darė Remigijus Vilkaitis, Juozas Petraitis ar Česlovas Jezerskas. Tačiau tokia alternatyva pesimizmo neišsklaido.

Beje, vienintelė galimybė, nors ir utopinė, sukurti kažkokią intrigą šiuose rinkimuose egzistuoja. Jei šį rudenį „neprisitaikėlių“ partijos, judėjimai ir sambūriai susėstų prie apskritojo stalo, nuspręstų surengti pirminius rinkimus, o juos laimėjusį žmogų (nesvarbu ką – žaliąjį, tautininką, violetinį, visuomenininką ar kitokio atspalvio veikėją) vieningai palaikytų, tuomet rinkėjas turėtų aiškią alternatyvą.

Atrodytų, taip paprasta, tačiau tam reikia didžiausio lietuvių deficito – vienybės. Kad tai tikras deficitas, pademonstravo praėję Seimo rinkimai, kai suskaldytos opozicinės jėgos beviltiškai pralaimėjo sistemai. Jei nebuvo padarytos išvados, tai dar liūdnesnis vaizdas bus per prezidento rinkimus.