Nuo 2013 metų kariams buvo pakabintas Damoklo kardas virš galvos, o gresiantis išmetimas į gatvę tų metų gruodžio mėnesį neatrodė linksmas ar liūdnas, o atrodė labai tragiškas. Kariškių rankose laikomi KAM pranešimai jiems atrodė kaip pasaulio pabaiga. Seniai pensijose, ligoti, sveikatą atidavę karininkai, kūrę Lietuvos kariuomenę, buvo tiesiog prievartaujami palikti tarnybiniu butus, kuriuose jie gyveno, ir eiti į gatvę. Palikti vienui vieni tiek LR Prezidentūros, tiek buvusių valdančiųjų, buvusių ministrų, gavo viltį tik iš mūsų centro.
Kaip šiandien pamenu aiškiai keli dalykus, kuriuos pamačiau padėdamas į gatvę metamiems kariams:
Beviltiškas ir išduotas karininkų akis, kurios buvo niūrios ir pametusius tikėjimą. Tuo metu sugūžėjo į mano kabinetą apie 15 karininkų, kuriems pasakiau, jog su mūsų pagalba gyvens bent kelis metus, o pasikeitus Seimo gal pavyks pakeisti politinę valią. Dalis kariškių, pasak jų pačių, patikėjo plk. A. Dudavičiumi, tuo metu pažadėjusiu per ryšius su KAM išspręsti tyliai klausimus, o likusieji patikėjo manimi ir mano centru. Tik po kurio laiko buvo girdėti, kad pulkininko patarimai nuvedė anuos karius į aukcioną ir į gatvę.
KAM vedė pokalbius su dviem grupėmis: tie, kurie tikėjo KAM, kaip jų supratome pasiųstu pulkininku, kuris, kiek buvo pranešta, mėgaujasi gyvenimo tarnybiniame bute privilegija, bei su mano atstovaujamais kariais visiškai kitu laiku. Tuo metu buvo matyti, kad KAM teisės departamento direktorė Judita Nagienė buvo pagrindinė iniciatorė ir autorė, aktyviai siekusi, kad kariai jos klaidinančiu įtikinėjimu (jog negalioja jų senos sutartys) atsisakytų teisės į tarnybinius butus. Tik vienintelis teisininkas Vincas Zaliauskas pripažino, kad mūsų ginamų karių sutartys galioja, o kariai nepatikėjo Nagiene.
2016 metais paskelbus aukciono datą, mūsų centras organizavo piketą gegužės pradžioje, kurio metu LR Vyriausybėje buvo sušauktas susitikimas, kurio metu buvo aptarta ši situacija, taip pat ir LR ministerijoje, kurioje taip pat buvo aptartos šios problemos, tačiau LR Prezidentūra vietoje išklausymo ir priėmimo pasiuntė pulką saugumiečių, policijos pareigūnų, kurių skaičius viršijo piketuotojus. Prezidentūros nuomonė šiuo klausimu buvo aiški – ignoruoti ir daryti spaudimą. Piketo metu dalyvavęs EUROMIL prezidentas išsakė palikymą mūsų ginamiems kariams.
Krašto apsaugos ministerijos (per VĮ Turto banką) vykdomame aukcione buvo pastebėti pažeidimai, kurių pagrindų Kaune gyvenančių karių interesus ginantis advokatas sustabdė pardavimą Ašmenos g. Visos šios aplinkybės tuo metu davė aiškiai gana rimtą pagrindą teigti, kad iki 2016 metų LR Seimo rinkimų skubėjimas likviduoti turtą yra neskaidrus. Tik galima spėlioti, ar čia stovėjo privatūs ar kiti iniciatorių interesai.
2018 metais lapkričio 15 dieną išsipildė VšĮ Karių teisių gynimo centro prognozės, duotos kariams dar 2013 metais. VšĮ Karių teisių gynimo centro vadovo Laimono Jako nuolatinė moralinė bei teisinė pagalba, vykdyti piketai, susitikimas su p. Vytautu Baku, kuriam buvo išaiškinta tarnybinių butų problema, davė puikų rezultatą. Šis rezultatas yra puikus ir retas pavyzdys, kada valdantieji taiso praeities valdžios klaidas, o Valstybė prisiima duotus pažadus. O mūsų jauna nepriklausoma valstybė įgauną brandumą.
Vienintelis momentas, kuris neramina – tai Prezidentūra. Prezidentūrai buvo nusispjauti į šių karininkų, sukūrusių kariuomenę, likimą (nereagavo į mūsų ir karių, pranešimus, biurokratiškai atsirašinėjo), todėl, turint didelį žingsnį į priekį, vis dar yra neaišku, ar Prezidentė nevetuos šios įstatymo pakeitimo. Tikimės, kad Dalia Grybauskaitė turės sąžinės ir patvirtins šį įstatymo pakeitimo projektą, o nesugriaus papildomai dar kelių žmonių gyvenimų savo neveikimu ar veikimu kaip ginkluotoji visų pajėgų vadė.
Laimonas Jakas VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ generalinis direktorius
Naujausi
Naujausi komentarai
9-tam gyvenusiam moskoliu imp.
IP 78.62.159.132 | 19:44:13
Jeigu tais laikais taip“ tamstą“ krušo, tai gal pasakysi iš kur tos eilutės:Lietuva skambės tautų brolijoj, TSRS skambiausioji styga... Snagliai... ...
>6 Pegasui
IP 78.56.75.110 | 19:34:11
manau nerimauti tikrai neverta, einame stabiliu desovietizacijos kursu. Atominės elektrinės ir naftos perdirbimo gamyklos nebeturime. Ko gero nebe už kalnų laikas, kai didžiąją Lietuvos geležinkelių (jau tapus UAB -u) dalį galėsim išrinkti ir priduoti į metalo laužą. Klaipėdos jūrų uostą dar kiek ji...