Valstybė pavojuje: po šokiruojančio tyrimo – kreipimasis į Generalinę prokuratūrą

Valstybinis transliuotojas LRT, kuriam vadovauja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, gegužės 15 d. parodė reportažą apie šokiruojantį tyrimą, kurio metu nustatyta, kaip stipriai nusikalstamos grupuotės veikia prieš Lietuvos valstybingumą ir šalies lyderius, Rusijos atgrasymą, Ukrainą, NATO ir Europos Sąjungą.



Duomenų analitikai sako – Facebook'e nustatė šešias pagrindines grupes, kuriose organizuotai platinami prieš valstybę nukreipti pranešimai.

Dažniausiai kritikuojamas prezidentas, premjerė ir užsienio reikalų ministras, o dažniausiai cituojami Remigijus Žemaitaitis, Mindaugas Puidokas ir Eduardas Vaitkus.

Dezinformacijos tyrėjai sako – tokių grupių gerokai daugiau, o melų skleisti socialiniuose tinkluose įstatymai nedraudžia.

Tyrėjai nustatė šešias pagrindines Facebook'e grupes.

„Kurios praktiškai visiškai dominuoja, valdo, kontroliuoja visą antivalstybinį naratyvą. Ir jos yra ekstremaliai populiarios ir ekstremaliai produktyvios“, - pasakė vienas tyrėjų.

Per tris mėnesius buvo kone 50 tūkstančių atvejų, kai identiškos žinutės platintos šiose grupėse. Ir visa tai reiškia per 25 milijonus galimų peržiūrų.

„Čia didelis skaičius. Čia tik trys mėnesiai, tik Lietuva, ten trys milijonai žmonių“, - informavo tyrėjas.

„Mane nustebino to centro, nu, kaip pasakyti, organizuotumas. Kas reiškia, kad tai yra sisteminga veikla“, - atskleidė firmos „Repsense“ tyrimų vadovas, duomenų strategas Alfredas Chmieliauskas.

„Labai daug per tuos tinklus pritraukiamo dėmesio ir žinios skleidžiamos per komentarus populiariuose Lietuvos naujienų portaluose“, - informavo viešųjų ryšių ekspertas, UAB „Repsense“ direktorius Mykolas Katkus.

Tyrėjai išskiria dominuojančias temas: prieš gynybą, Ukrainą, NATO ir Europos Sąjungą. Palaikoma Rusija, dominuoja sąmokslo teorijos.

„Ataka eina prieš demokratinę sistemą, ataka eina prieš Vyriausybę, kokia jinai bebūtų“, - perspėjo A. Chmieliauskas.

Kritikos tose grupėse daugiausia sulaukia prezidentas, premjerė ir užsienio reikalų ministras. Inga Ruginienė, tarkim, kritikuojama ir už per šiltus, ir per prastus santykius su Baltarusija.

„Žinutės yra kopijuojamos iš šaltinio ir eina per skirtingus, reiškia, tinklus ir skirtingus žmones. Skirtingos Facebook grupės, TikTok grupės, Telegram grupės ir taip toliau“, - nurodė A. Chmieliauskas.

Analitikai pastebėjo, kad dažniausiai antivalstybinį naratyvą skleidžiančiose grupėse cituojami politikai Remigijus Žemaitaitis, Mindaugas Puidokas ir Eduardas Vaitkus.

Tyrėjai nustatė maždaug 300 aktyviausiai platinančių žinutes visose grupėse.

„Jie tik tą ir daro. Ta sistema nėra automatizuota. Tie žmonės praktiškai visiškai valdo tą zoną, tą naratyvą“, - pranešė A. Chmieliauskas.

Per trijų mėnesių tirtą laikotarpį dominuoja Kapčiamiesčio poligono steigimas ir kritika jam.

„Puikus pavyzdys yra Kapčiamiestis, kuriame yra tikra piliečių grupė, kuri sulaukia mažai dėmesio. Ir tada yra piliečių grupė, kita grupė, kuri yra absoliučiai nieko bendro neturinti su piliečiais, kurią administruoja nežinomi žmonės, kuri yra dešimtis kartų populiaresnė“, - detalizavo M. Katkus.

„Vienas yra tiesiog, žinai, sąmokslo teorija, kitas yra tiesiog baimės sėjimas, kad tai gresia karu, kitas yra tiesiog iškraipymas faktų“, - pridūrė A. Chmieliauskas.

Dezinformaciją tiriančios „Debunk“ vadovas sako, kad tokių grupių Facebook'e gerokai daugiau. Per ilgesnį laikotarpį fiksuota kone pusantro šimto, o jas valdo keturi pagrindiniai tinklai.

„Vienas administratorius arba ten dalyvis sužymi 30 grupių vienu metu ir tą patį turinį papostina“, - tarė firmos „Debunk“ vadovas Viktoras Daukšas.

Tad, pasak viešųjų ryšių specialisto, tokia koordinacija tarp grupių kelia klausimų ne tik apie propagandos skleidimą, bet ir apie politinę reklamą.

„Pakankamai rodo reikšmingą kitokią politinės komunikacijos formą, kuri nėra aprašyta įstatymuose“, - atkreipė dėmesį M. Katkus.

„Kiekvienais rinkimais tos grupės yra stipriai aktyvuojamos. Ir, na, dalis ten, panašu, pateikia tai kaip paslaugą komercinę, o kiti sistemingai skleidžia dezinformaciją“, - konstatavo V. Daukšas.

Ir tyrėjai pastebi, kad grupėse dažnai neperžengiama teisėtumo riba.

„Melus šiandien skleisti yra neetiška, bet legalu“, - išvadą pateikė V. Daukšas.

Tad užblokuoti tokias grupes sudėtinga.

Valstybinio transliuotojo LRT inf.

Generalinė prokurorė Nida Grundskienė.

Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius
El. paštas: [email protected]

PAREIŠKĖJAS:
VšĮ „Ekspertai.eu“

PRANEŠIMAS

dėl viešai įvardytos organizuotos, koordinuotos ir prieš Lietuvos valstybę nukreiptos veiklos socialiniuose tinkluose bei būtinybės nedelsiant ją užkardyti

2026 05 16

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl viešai paskelbtos informacijos, kurioje duomenų analitikai, viešųjų ryšių specialistai ir dezinformacijos tyrėjai įvardijo sistemingą, organizuotą ir koordinuotą veiklą socialiniuose tinkluose, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę, jos demokratinę santvarką, gynybos politiką, valstybės institucijas, paramą Ukrainai, narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

Šiame pranešime kalbama ne apie pavienę piliečių nuomonę, ne apie teisėtą valdžios kritiką ir ne apie įprastą politinę diskusiją.

Viešai paskelbtoje tyrimo medžiagoje kalbama apie grupes, tinklus, administratorius, apie 300 aktyviausių platintojų, dešimtis tūkstančių identiškų žinučių platinimo atvejų, milijonus galimų peržiūrų, koordinuotą turinio sklaidą, galimą komercinį tokios veiklos pobūdį ir jos aktyvavimą rinkimų laikotarpiais.

Tai yra požymiai, leidžiantys pagrįstai kelti klausimą dėl organizuotos informacinės operacijos prieš Lietuvos valstybę.

Pabrėžiame, kad ši informacija turi būti vertinama ne įprasto politinio ginčo, o karo ir nacionalinio saugumo kontekste. Rusijos Federacija vykdo karą prieš Ukrainą, o Lietuvos ir užsienio saugumo, gynybos bei žvalgybos ekspertai ne kartą yra įspėję apie Rusijos keliamą grėsmę NATO ir Europos Sąjungos valstybėms. Tokios grėsmės sąlygomis bet kokia organizuota, koordinuota, masinė ir prieš Lietuvos valstybę nukreipta informacinė veikla negali būti traktuojama kaip nereikšmingas socialinių tinklų reiškinys.

Rusijos karinės agresijos prieš NATO ir Europos Sąjungos valstybę scenarijus nėra teorinis ar akademinis klausimas – apie tokios grėsmės realumą ne kartą yra viešai įspėję Lietuvos ir užsienio saugumo, gynybos bei žvalgybos ekspertai. Tokiomis aplinkybėmis prieš Lietuvos gynybą, NATO, Europos Sąjungą, paramą Ukrainai ir Lietuvos valstybės institucijas nukreipta koordinuota informacinė veikla gali tiesiogiai silpninti valstybės atsparumą, visuomenės pasitikėjimą, gynybinę valią ir valstybės gebėjimą reaguoti į realias grėsmes.

Todėl prašome Generalinės prokuratūros šį pranešimą vertinti ne kaip bendro pobūdžio skundą dėl socialinių tinklų turinio, o kaip informaciją apie galimai organizuotą, koordinuotą ir prieš Lietuvos Respubliką nukreiptą veiklą, kuri turi būti nedelsiant patikrinta, įvertinta ir, nustačius pagrindą, užkardyta.

Delsimas šiuo atveju reikštų ne neutralumą, o faktinį sąlygų sudarymą galimai organizuotai prieš Lietuvos valstybę nukreiptai veiklai tęstis.

I. Viešai paskelbtos aplinkybės

Viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kad duomenų analitikai „Facebooke“ nustatė šešias pagrindines grupes, kuriose organizuotai platinami prieš valstybę nukreipti pranešimai.

Nurodyta, kad dažniausiai kritikuojami Lietuvos Respublikos Prezidentas, Ministrė Pirmininkė ir užsienio reikalų ministras, o dažniausiai cituojami Remigijus Žemaitaitis, Mindaugas Puidokas ir Eduardas Vaitkus.

Dezinformacijos tyrėjai nurodė, kad tokių grupių yra gerokai daugiau, o melagingą informaciją skleisti socialiniuose tinkluose įstatymai savaime nedraudžia.

Tyrėjų teigimu, šešios pagrindinės „Facebooko“ grupės „praktiškai visiškai dominuoja, valdo, kontroliuoja visą antivalstybinį naratyvą“ ir yra „ekstremaliai populiarios ir ekstremaliai produktyvios“.

Viešai nurodyta, kad per tris mėnesius buvo kone 50 tūkstančių atvejų, kai identiškos žinutės platintos šiose grupėse. Tai reiškia daugiau kaip 25 milijonus galimų peržiūrų.

Firmos „Repsense“ tyrimų vadovas, duomenų strategas Alfredas Chmieliauskas viešai nurodė, kad jį nustebino „to centro organizuotumas“, ir pabrėžė, kad tai reiškia sistemingą veiklą.

Viešųjų ryšių ekspertas, UAB „Repsense“ direktorius Mykolas Katkus nurodė, kad per šiuos tinklus pritraukiama daug dėmesio, o žinios skleidžiamos per komentarus populiariuose Lietuvos naujienų portaluose.

Tyrėjai išskyrė dominuojančias temas: prieš gynybą, Ukrainą, NATO ir Europos Sąjungą. Taip pat nurodyta, kad palaikoma Rusija, dominuoja sąmokslo teorijos, o ataka nukreipta prieš demokratinę sistemą ir prieš Vyriausybę, kokia ji bebūtų.

Viešai paskelbtoje medžiagoje nurodyta, kad žinutės kopijuojamos iš šaltinio ir keliauja per skirtingus tinklus bei skirtingus žmones: „Facebook“ grupes, „TikTok“ grupes, „Telegram“ grupes ir kitus kanalus.

Analitikai pastebėjo, kad dažniausiai antivalstybinį naratyvą skleidžiančiose grupėse cituojami politikai Remigijus Žemaitaitis, Mindaugas Puidokas ir Eduardas Vaitkus.

Tyrėjai nustatė maždaug 300 aktyviausiai žinutes visose grupėse platinančių asmenų.

A. Chmieliauskas viešai nurodė: „Jie tik tą ir daro. Ta sistema nėra automatizuota. Tie žmonės praktiškai visiškai valdo tą zoną, tą naratyvą.“

Per trijų mėnesių tirtą laikotarpį dominavo Kapčiamiesčio poligono steigimas ir kritika jam.

M. Katkus kaip pavyzdį nurodė Kapčiamiestį, kur, jo teigimu, yra tikra piliečių grupė, sulaukianti mažai dėmesio, ir kita grupė, kuri „absoliučiai nieko bendro neturi su piliečiais“, yra administruojama nežinomų žmonių ir yra dešimtis kartų populiaresnė.

A. Chmieliauskas nurodė, kad tokioje komunikacijoje skleidžiamos sąmokslo teorijos, sėjama baimė, teigiama, kad tai gresia karu, taip pat iškraipomi faktai.

Organizacijos „Debunk“ vadovas Viktoras Daukšas nurodė, kad tokių grupių „Facebooke“ yra gerokai daugiau. Per ilgesnį laikotarpį, jo teigimu, fiksuota kone pusantro šimto tokių grupių, o jas valdo keturi pagrindiniai tinklai.

V. Daukšas taip pat nurodė: „Vienas administratorius arba ten dalyvis sužymi 30 grupių vienu metu ir tą patį turinį papostina.“

M. Katkus atkreipė dėmesį, kad tokia koordinacija tarp grupių kelia klausimų ne tik apie propagandos skleidimą, bet ir apie politinę reklamą. Jo vertinimu, tai rodo reikšmingą kitokią politinės komunikacijos formą, kuri nėra aprašyta įstatymuose.

V. Daukšas nurodė, kad kiekvienais rinkimais tokios grupės stipriai aktyvuojamos, o dalis jų, panašu, pateikia tai kaip komercinę paslaugą, kiti sistemingai skleidžia dezinformaciją.

Taip pat viešai konstatuota, kad grupėse dažnai neperžengiama teisėtumo riba, o „melus šiandien skleisti yra neetiška, bet legalu“.

Būtent ši aplinkybė kelia ypač didelį susirūpinimą: jeigu melas, dezinformacija ir prieš Lietuvos valstybę nukreipti naratyvai platinami ne pavienių asmenų, o koordinuotai, masiškai, sistemingai ir galimai už atlygį, valstybė negali apsiriboti teiginiu, kad „meluoti legalu“.

Tokiu atveju būtina vertinti ne atskirą teiginį, o visą veikimo mechanizmą: organizavimą, koordinavimą, finansavimą, užsakovus, galutinius naudos gavėjus ir galimą veikimą priešiškos valstybės interesais.

II. Dėl apie 300 aktyviausių platintojų

Ypatingą reikšmę turi viešai paskelbta aplinkybė, kad tyrėjai nustatė maždaug 300 aktyviausiai žinutes visose grupėse platinančių asmenų.

Tai nėra antraeilė detalė. Tai yra vienas svarbiausių požymių, kad kalbama ne apie spontanišką visuomenės diskusiją, o apie galimai organizuotą informacinio poveikio tinklą.

Jeigu viešai paskelbti duomenys yra tikslūs, Lietuvos valstybėje veikia konkretus asmenų tinklas, kuris sistemingai platina prieš Lietuvos valstybę nukreiptus naratyvus, formuoja visuomenės nuomonę gynybos, Ukrainos, NATO, Europos Sąjungos, demokratinės santvarkos ir valstybės institucijų klausimais, o jo veikla gali būti koordinuojama, finansuojama arba naudojama politiniams tikslams.

Todėl būtina nustatyti šių asmenų tapatybes, jų tarpusavio ryšius, koordinavimo centrus, bendrus informacijos šaltinius, administratorius, finansavimo kanalus, galimus užsakovus ir galutinius naudos gavėjus.

Visuomenė turi teisę žinoti, ar viešojoje erdvėje veikia organizuoti informacinio poveikio tinklai, kurie prisidengia tariama piliečių nuomone, tačiau faktiškai gali vykdyti koordinuotą veiklą prieš Lietuvos valstybę.

Valstybė negali leisti, kad tokie tinklai veiktų atvirai, masiškai ir nebaudžiamai. Jeigu tyrėjų nustatyti duomenys patvirtintųsi, tokia veikla turi būti nedelsiant užkardyta, o atsakingi asmenys — ne tik pavieniai platintojai, bet ir organizatoriai, finansuotojai, užsakovai bei galutiniai naudos gavėjai — turi būti patraukti atsakomybėn.

III. Kodėl ši veikla kelia grėsmę Lietuvos Respublikai

Viešai paskelbtos aplinkybės leidžia pagrįstai kelti klausimą, ar Lietuvoje neveikia organizuotas informacinio poveikio tinklas, kurio veikla objektyviai naudinga Rusijos Federacijos interesams.

Tyrėjų įvardytos dominuojančios temos yra nukreiptos prieš Lietuvos gynybą, Ukrainą, NATO, Europos Sąjungą, demokratinę sistemą ir Vyriausybę. Kartu viešai nurodyta, kad tokioje komunikacijoje palaikoma Rusija, dominuoja sąmokslo teorijos, sėjama baimė ir iškraipomi faktai.

Tokia veikla negali būti laikoma vien įprasta politine diskusija.

Jeigu organizuotai ir masiškai skleidžiama informacija, kuria menkinama Lietuvos gynyba, diskredituojama parama Ukrainai, puolama narystė NATO ir Europos Sąjungoje, griaunamas pasitikėjimas demokratine sistema ir valstybės institucijomis, o kartu palaikoma Rusija, tai yra tiesioginis nacionalinio saugumo klausimas.

Ši grėsmė yra dar rimtesnė todėl, kad Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos valstybė, esanti Rusijos ir nuo jos priklausomos Baltarusijos kaimynystėje. Rusijos karinė invazija į NATO ar Europos Sąjungos valstybę negali būti laikoma neįmanoma vien todėl, kad ji dar neprasidėjo. Būtent todėl valstybė privalo užkardyti ne tik karinę, bet ir informacinę agresiją, kuri gali būti naudojama kaip pasirengimo, visuomenės demoralizavimo, nepasitikėjimo institucijomis kurstymo ar gynybinės valios silpninimo priemonė.

Ypač pavojinga tai, kad tokia veikla, viešai paskelbtais duomenimis, vykdoma per socialinių tinklų grupes, komentarus naujienų portaluose, „TikTok“, „Telegram“ ir kitus kanalus, todėl ji gali būti plačiai ir greitai nukreipiama į skirtingas visuomenės grupes.

Dar daugiau klausimų kelia viešai paskelbta informacija, kad rinkimų laikotarpiais šios grupės stipriai aktyvuojamos, o dalis tokios veiklos gali būti teikiama kaip komercinė paslauga.

Tai leidžia kelti klausimą ne tik dėl propagandos ar dezinformacijos, bet ir dėl paslėptos politinės reklamos, neteisėtos politinės komunikacijos, galimo politinių kampanijų finansavimo pažeidimo bei galimo organizuoto poveikio rinkėjams.

IV. Dėl valstybės institucijų pareigos veikti nedelsiant

Ypač skandalinga yra tai, kad viešai kalbama apie masiškai veikiančias grupes, dešimtis tūkstančių identiškų žinučių platinimo atvejų, milijonus galimų peržiūrų, apie 300 aktyviausių platintojų ir kelis pagrindinius tinklus, tačiau visuomenei iki šiol nėra aiškiai pasakyta, kas šią veiklą organizuoja, kas ją finansuoja ir kodėl ji iki šiol neužkardyta.

Jeigu valstybės institucijos žino apie tokias grupuotes, tačiau jų nenustato, neįvardija, neužkardo ir nepatraukia atsakingų asmenų atsakomybėn, kyla klausimas ne tik dėl pačių grupuočių veiklos, bet ir dėl valstybės institucijų neveikimo ginant Lietuvos Respubliką nuo organizuoto informacinio puolimo.

Valstybė negali apsimesti, kad problema yra tik „socialinių tinklų melas“, jeigu pats tyrimas rodo koordinuotą veiklą, tinklus, administratorius, apie 300 aktyviausių platintojų, identiškų žinučių platinimą, politinės komunikacijos požymius ir galimą komercinį tokios veiklos pobūdį.

Tokiu atveju būtinas ne viešųjų ryšių komentaras, o teisinis valstybės atsakas.

Atsižvelgiant į viešai nurodytą veiklos mastą, sistemingumą, koordinuotą pobūdį, galimą poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui ir realią Rusijos karinės grėsmės aplinką, prašome veiksmų imtis nedelsiant, nelaukiant tolesnio tokios veiklos plėtimosi, rinkimų laikotarpių ar papildomų viešų skandalų.

Kiekviena delsimo diena reiškia, kad galimai organizuotas prieš Lietuvos valstybę nukreiptas tinklas ir toliau gali veikti, plėsti auditoriją, daryti poveikį visuomenei, silpninti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir tarnauti priešiškos valstybės interesams.

Tokiomis aplinkybėmis institucijų neveikimas negali būti pateisinamas tuo, kad atskiras melagingas teiginys socialiniame tinkle savaime ne visada yra nusikaltimas, nes šiuo atveju kalbama apie visą galimai koordinuotą veikimo sistemą.

V. Prašymai Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, prašome Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros:

1. Nedelsiant, šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausiu įmanomu laiku, pradėti patikrinimą dėl viešai paskelbtos informacijos apie organizuotą, koordinuotą ir prieš Lietuvos valstybę nukreiptą veiklą socialiniuose tinkluose.

2. Įvertinti, ar viešai įvardyta veikla neturi nusikalstamų veikų požymių, susijusių su veikimu prieš Lietuvos Respublikos valstybę, jos konstitucinę santvarką, nacionalinį saugumą, demokratinę sistemą, gynybos interesus ir visuomenės rimtį.

3. Nustatyti viešai minimų apie 300 aktyviausių prieš Lietuvos valstybę nukreipto turinio platintojų tapatybes.

4. Nustatyti šių asmenų tarpusavio ryšius, koordinavimo centrus, bendrus administratorius, bendrus turinio šaltinius, bendrus naratyvus, finansavimo kanalus ir galimus užsakovus.

5. Nustatyti, ar šių asmenų veikla yra savarankiška, ar koordinuojama vieno ar kelių organizacinių centrų.

6. Nustatyti, kas administruoja viešai minimus socialinių tinklų tinklus, grupes ir informacinio poveikio kanalus.

7. Nustatyti, ar šios grupės, tinklai ir aktyviausi platintojai nėra susiję su Rusijos Federacijos, jos institucijų, tarpininkų, įtakos struktūrų ar su jomis susijusių asmenų interesais.

8. Nustatyti, ar ši veikla nėra finansuojama Lietuvos ar užsienio fizinių arba juridinių asmenų lėšomis.

9. Nustatyti, ar už tokio turinio platinimą asmenims buvo mokama, ar jiems buvo teikiama kitokia finansinė, organizacinė, techninė, politinė ar viešųjų ryšių parama.

10. Nustatyti, ar ši veikla nėra paslėpta politinė reklama, neteisėta politinė komunikacija, neapskaityta politinės kampanijos paslauga arba rinkėjų nuomonės manipuliavimo mechanizmas.
   
11. Patikrinti, ar viešai minimi politikai, politinės partijos, politinės organizacijos, jų atstovai, rėmėjai, viešųjų ryšių struktūros ar su jais susiję asmenys nėra susiję su minėtų grupių veiklos koordinavimu, finansavimu, turinio užsakymu, turinio sklaida arba politiniu šių tinklų išnaudojimu.
   
12. Nustatyti, kodėl tokia veikla, jeigu ji buvo žinoma valstybės institucijoms, iki šiol nebuvo veiksmingai užkardyta.
   
13. Įvertinti, ar nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai organizuotos, koordinuotos ir prieš Lietuvos valstybę nukreiptos veiklos.
   
14. Esant pagrindui, imtis teisės aktuose numatytų priemonių tokiai veiklai nedelsiant užkardyti.
   
15. Esant pagrindui, taikyti atsakomybę ne tik pavieniams turinio platintojams, bet ir šios veiklos organizatoriams, koordinatoriams, finansuotojams, užsakovams bei galutiniams naudos gavėjams.
   
16. Esant pagrindui, kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, Policijos departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Vyriausiąją rinkimų komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir kitas kompetentingas institucijas.
   
17. Įvertinti, kokia informacija apie nustatytus koordinuotus informacinio poveikio tinklus gali ir turi būti pateikta visuomenei, kad piliečiai žinotų apie prieš Lietuvos valstybę veikiančias struktūras ir galėtų nuo jų apsisaugoti.
   
18. Informuoti pareiškėją, ar dėl šių aplinkybių jau buvo atliekami kokie nors tyrimai, patikrinimai, grėsmių vertinimai ar kiti valstybės institucijų veiksmai.
   
19. Jeigu būtų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, prašome pateikti motyvuotą procesinį sprendimą, aiškiai nurodant, kokios konkrečios aplinkybės buvo patikrintos, kokie duomenys surinkti ir kodėl, prokuratūros vertinimu, organizuotos prieš Lietuvos valstybę nukreiptos veiklos požymių nenustatyta.
   
20. Apie priimtą sprendimą prašome informuoti pareiškėją raštu šiame pranešime nurodytu elektroninio pašto adresu.

VI. Baigiamoji pozicija

Pabrėžiame: šiuo atveju kalbama ne apie nepatogią nuomonę, ne apie valdžios kritiką ir ne apie piliečių teisę diskutuoti socialiniuose tinkluose.

Viešai paskelbtoje tyrimo medžiagoje kalbama apie organizuotą, koordinuotą, masinę ir sistemingą veiklą, kuria platinami prieš Lietuvos valstybę nukreipti naratyvai, palaikoma Rusija, puolama Lietuvos gynyba, NATO, Europos Sąjunga, Ukraina, demokratinė sistema ir valstybės institucijos.

Jeigu tokia veikla vyksta ir nėra užkardoma, tai yra ne tik informacinio saugumo problema. Tai yra Lietuvos valstybės gebėjimo ginti savo konstitucinę santvarką, nacionalinį saugumą, rinkimų skaidrumą ir visuomenę nuo organizuoto priešiško poveikio klausimas.

Valstybė negali toleruoti situacijos, kai, viešai paskelbtais tyrimo duomenimis, apie 300 aktyviausių platintojų sistemingai platina prieš Lietuvos valstybę nukreiptą turinį, o atsakingos institucijos iki šiol nėra aiškiai atsakiusios, kas šią veiklą organizuoja, kas ją finansuoja, kam ji naudinga ir kodėl ji neužkardyta.

Karo ir realios Rusijos grėsmės sąlygomis toks neveikimas gali turėti itin pavojingų pasekmių. Informacinis puolimas nėra šalutinis reiškinys. Jis gali būti pasirengimo agresijai, visuomenės skaldymo, institucijų diskreditavimo ir valstybės gynybinės valios silpninimo dalis.

Todėl prašome Generalinės prokuratūros imtis neatidėliotinų veiksmų ir įvertinti šią informaciją kaip galimai organizuotą prieš Lietuvos Respubliką nukreiptą veiklą.

VII. Priedai

Priedas Nr. 1 – vaizdo / garso įrašo tekstinė išklotinė apie duomenų analitikų, UAB „Repsense“ ir organizacijos „Debunk“ atstovų nurodytas aplinkybes dėl koordinuoto prieš valstybę nukreipto turinio platinimo socialiniuose tinkluose.

Priedas Nr. 2 – vaizdo / garso įrašo kopija, kurioje užfiksuoti vieši pasisakymai apie minėtą tyrimą.

Priedas Nr. 3 – kita turima susijusi medžiaga, jeigu ji bus pateikiama kartu su šiuo pranešimu.