Ar teisėjai nepažemino teisėjo vardo?

Atsakant į šį klausimą ir padarant vienokias ar kitokias išvadas, pirmiausiai būtina išanalizuoti susidariusią situaciją. Situacija tokia: žurnalistas Dainius Sinkevičius paskelbė straipsnį, pavadintą „Teisėjų taryba pasityčiojo iš visų Lietuvos žmonių“. Straipsnyje nurodyta, kad policijos pareigūnai sustabdė asmenį, vairuojantį automobilį, patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad tas asmuo girtas: prietaisas parodė 1,86 promiles alkoholio. Incidentas įvyko, kaip pažymi žurnalistas, „ne darbo metu“, t.y. poilsio dieną sekmadienį. Ši aplinkybė, pripažinkime, neturi absoliučiai jokios reikšmės, nes Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui bet kuriuo – tiek darbo, tiek ne darbo metu.

Girtas automobilį vairavo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerijus Paškevičius. Tiesa, administracinio teisės pažeidimo protokole kažkodėl nebuvo nurodyta V. Paškevičiaus dabovietė bei užimamos pareigos.

Teisėjas V. Paškevičius skubiai pateikė prašymą Valstybės Prezidentei, kad savo noru būtų atleistas iš teisėjo pareigų. Prezidentė jo prašymo nepatenkino ir 2016 m. rugsėjo 26 d. dekretu pareikalavo, kad Teisėjų taryba apsvarstytų teisėjo V.Paškevičiaus elgesį ir nuspręstų, ar teisėjas savo poelgiu nepažemino teisėjo vardo ir ar jis neturi būti atleistas iš darbo šiuo pagrindu.

Teisėjų taryba, susirinkusi į 2016 m. rugsėjo 30 d. posėdį, nesvarstė teisėjo V. Paškevičiaus elgesio, svarstymą atidėjo. Būtent šis Teisėjų tarybos poelgis sukėlė žurnalisto D. Sinkevičiaus pasipiktinimą, kurį jis išreiškė paskelbtame straipsnyje.

Ar pagrįstas žurnalisto pasipiktinimas?

Teisėjų taryba yra aukščiausia vykdomoji teismų savivaldos institucija. Teismų įstatymo 120 straipsnyje apibrėžta Teisėjų tarybos kompetencija. Įstatyme nurodyta, kad Teisėjų taryba motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų. Vadinasi, šiuo atveju Teisėjų taryba privalėjo išpildyti Valstybės Prezidentės dekreto reikalavimą ir patarti Prezidentei dėl teisėjo Valerijaus Paškevičiaus atleidimo.

Teisėjų taryba šio reikalavimo neišpildė. Kodėl? Teisėjų tarybos posėdžio protokolo man nepavyko surasti, tačiau Nacionalinės teismų administracijos portale paskelbta, kad „Teisėjų tarybos posėdyje buvo atidėtas klausimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Valerijaus Paškevičiaus atleidimo iš pareigų pažeminus teisėjo vardą svarstymas“.

Kodėl Teisėjų taryba nesvarstė šio klausimo, paaiškino savo straipsnyje „Atsakymas piktam žurnalistui – mąstymas tikrai labai sunkus darbas“ Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė. Teisėja tvirtina, kad Teisėjų tarybai neaišku, ar teisėjas Valerijus Paškevičius tikrai buvo girtas, nes „kol kas jo byloje dėl vairavimo galimai apsvaigus nuo alkoholio teismas nėra priėmęs apkaltinamojo nutarimo. O jeigu išteisins?“

Taigi, Teisėjų taryba nežino, ar V. Paškevičius vairavo automobilį girtas. Kyla natūralus klausimas: jeigu nežino, tai kodėl nepaklausia paties V. Paškevičiaus? Svarstant šio teisėjo elgesį, jo paties paaiškinimas žodžiu ar raštu yra būtinas. Be to, yra policijos pareigūnų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nustatyta, kad V. Paškevičiaus girtumas buvo 1,86 promilių alkoholio. Šis dokumentas įrodo, kad automobilį teisėjas V. Paškevičius vairavo girtas. Manau, kad nepasitikėdami šiuo dokumentu ir tvirtindami, kad teisėjas V. Paškevičius „vairavo galimai apsvaigęs nuo alkoholio“ Teisėjų tarybos nariai diskredituoja policijos pareigūnų darbą.

Policijos pareigūnai neginčijamai nustatė, kad teisėjas V. Paškevičius vairavo girtas, toks jo poelgis nesuderinamas su nepriekaištingu elgesiu, todėl Teisėjų taryba be jokių atidėliojimų privalėjo šį elgesį įvertinti ir pateikti Prezidentei motyvuotą atsakymą. Juk pats teisėjas V. Paškevičius neginčijo policijos pareigūnų išvados, kad jis vairavo girtas, neginčijo prietaiso parodymo, kad jo girtumas 1,86 promilės alkoholio, neprašė daryti kraujo tyrimo girtumui nustatyti.

Atliekant sunkų mąstymo darbą vargu ar įmanoma išmąstyti, kokios gali kilti abejonės, kad teisėjas V.Paškevičius vairavo girtas, kuo tos abejonės gali būti pagrįstos. Jokio abejonių pagrįstumo Teisėjų taryba nenurodo, nes negali nurodyti – pagrindo abejonėms, kad teisėjas V.Paškevičius vairavo girtas, nėra. Vienok, teisėjai – Teisėjų tarybos nariai, kuriais taip didžiuojasi teisėja D.Labokaitė, abejoja...

Teisėja D.Labokaitė išreiškė abejonę, kad, gal būt, teismas, svarstydamas V.Paškevičiaus administracinio pažeidimo bylą, ims ir išteisins V.Paškevičių. Kas tada? Ką gi, teisėjos D.Labokaitės abejonė dėl išteisinimo turi pagrindo: man žinomas ne vienas instancine tvarka nepanaikintas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame, švelniai tariant, prirašyta nesąmonių. Net galima pagalvoti, kad tokius sprendimus rašė neblaivūs teisėjai. O kodėl gi ne? Jeigu teisėjas girtas gali sėsti už vairo, kodėl jis girtas negali sėsti už stalo ir rašyti teismo sprendimą?

Teisėjai Lietuvoje visagaliai. Jų nepriklausomumas sutapatintas su savivale, jie nebaudžiami už nusikaltimų padarymą - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi nagrinėjant bylas. Todėl gali būti, kad teisėja D.Labokaitė teisi: teismas ims ir išteisins teisėją V. Paškevičių, ir ką jūs padarysit? Teismas nepriklausomas.

Teisėja D. Labokaitė, žinodama, kad teisėjas V. Paškevičius pats neginčijo savo girtumo, vistik mąsto, kad teisingumą vykdantis Lietuvos teismas gali išteisinti V. Paškevičių. „Kas tada?“ – klausia teisėja D. Labokaitė.

Atsakysiu: tada dar kartą įsitikinsime, kad savivaliaujantys teisėjai Lietuvoje yra visagaliai. Tuo jau įsitikinta ne vieną kartą, ir kas baisiausia, žmonės su tuo susitaikė. Kas nesusitaikė, tie bėga iš Lietuvos, o likusieji arba moraliai degradavo, arba viskuo nusivylę nuolankiai kartoja: „yra kaip yra“. Žmonės užguiti, bejėgiai.

Net artėjant Seimo rinkimams, nei vienas politikas viešai nereagavo į Teisėjų tarybos neteisėtą elgesį, politikams atrodo natūralu, kad Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė tiki, kad teismas gali išteisinti teisėją, kuris pats sutiko su policijos pareigūnų nustatytu jo 1,86 promilės girtumu.

Teisėja D. Labokaitė iš teisėjos sosto aukštybių šiurkščiai užsipuolė žurnalistą, prilygindama jį išpaikintam vaikui, kuris negavęs ko nori krenta ant grindų ir trypia žemę kojomis. Toks palyginimas įžeidžiantis ir visai ne vietoje. Manau, kad tokiais palyginimais teisėja D. Labokaitė pati žemina teisėjo vardą. Jeigu teisėja nesutiko su žurnalisto D. Sinkevičiaus nuomone, ji kompetentingai ir profesionaliai galėjo išdėstyti argumentus, kodėl žurnalistas yra neteisus.

Tačiau keista, kad net ir pats žurnalistas negina savo garbės, jis tarsi sutinka su teisėjos D. Labokaitės kaltinimais. Kaip po to žurnalistas galės parašyti kritišką nuomonę apie teisėjų darbą? Ar Lietuvoje bet kokia kritiška nuomonė apie teismus ir teisėjus yra negalima?