Ar tikrai žinome, kas laimi Ukrainoje?

Nuvertinome ukrainiečius ir pervertinome rusus, bet dabar atrodo, kad elgiamės atvirkščiai.

Kas laimi Rusijos ir Ukrainos karą?

Ukraina nugali Rusiją. Su šiek tiek daugiau Vakarų pagalbos Ukraina nugalės Rusiją. Su padidinta ir ilgalaike pagalba Ukraina nugalės Rusiją. Ukraina ir Rusija atsidūrė galimai ilgai trunkančioje aklavietėje. Ukraina nusileidžia, nes Rusija pamažu pasiekia savo tikslus rytuose. Ukraina pralaimi, o Rusija galiausiai užkariaus visą šalį.

Atsakymas priklauso nuo to, ko klausotės.

Tačiau atsakymas yra svarbus. Vakarų pageidavimai – kad Kijevas nugalėtų ar net pažemintų Maskvą – gali iškreipti realios karo padėties ir ateities perspektyvų vertinimus.

Didžiausias pavojus JAV ir Europos valstybėms yra karo išplėtimas. Nors Rusija  pralaimėtų bet kokią konvencinę kovą su NATO, branduoliniai ginklai gali tapti siaubingu išlyginamuoju veiksniu. Dėl šios priežasties sąjungininkai iš pradžių atsargiai rėmė Kijevą. Prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) aiškiai pasakė, kad joks amerikiečių personalas nekovos šiame kare. NATO narės nenorėjo siųsti gerai matomų ar naikinamųjų ginklų, pavyzdžiui, karo lėktuvų.

Tačiau Ukrainos pasisekimai karo pradžioje, kurių negalėjo nuslėpti jokia Kremliaus propaganda, paskatino Kijevą prašyti pagalbos ir padidino Vakarų lūkesčius dėl šios pagalbos efektyvumo. JAV analitikai įvertino didelius Rusijos žmogiškuosius ir materialinius nuostolius. Ukraina ir jos šalininkai vis dažniau įsivaizdavo pergalės galimybę.

Sąjungininkų pagalbos mastai išaugo, o JAV Kongresas neseniai patvirtino dar 40 milijardų pagalbos paketą. Kovų vertinimuose ir toliau buvo akcentuojami  Ukrainos pasisekimai ir mažai minimos jos aukos. Aukšti JAV oficialūs pareigūnai kalbėjo apie Rusijos generolų žūtis, Rusijos laivų nuskandinimą ir Rusijos valstybės susilpninimą.

Neabejotinai to troško dauguma amerikiečių ir europiečių. (Globalūs Pietūs, įskaitant didžiąją dalį Lotynų Amerikos, Afrikos ir Azijos, atsisakė prisijungti prie Vakarų kovos su Maskva.) Paskubėjimas demonizuoti bet ką ir viską, kas rusiška, įskaitant dainininkus, dirigentus ir sportininkus, dar labiau padidino Vakarų užsisklendimą nuo įvairių informacijos šaltinių. Technologijų milžinai ne tik tramdė Rusijos propagandistus, bet ir visus Rusiją ginančius balsus. Apie konflikto eigą objektyviai diskutuojama mažai net pagrindiniuose informacijos šaltiniuose. Dominuoja matymas iš Ukrainos perspektyvos, ekspertų grupės veikia kaip Ukrainos naudai dirbančios viešųjų ryšių įmonės, o pagrindiniai žurnalistai yra Ukrainos viešųjų ryšių atstovai.

Garsusis „karo rūkas“ neišvengiamai gaubia bet kurį konfliktą. Tačiau painiava dar labiau padidėja, kai propaganda išstumia naujienas. Žiniasklaidos ir technologijų milžinams, taip pat vyriausybės pareigūnams, įsipareigojusiems Ukrainos reikalams, tampa sunkiau susigaudyti, kas iš tikrųjų vyksta Rusijos ir Ukrainos kare.

Formuodamas politiką, Vašingtonas turėtų žiūrėti faktų, net jei jie nėra malonūs. Taip turėtų daryti ir Kijevas, kurio užsienio reikalų ministras pareiškė, kad sėkmė mūšio lauke paskatino vyriausybę pakelti savo tikslų kartelę: „pergalės vaizdas yra besivystanti koncepcija“.

Tačiau Ukrainos pergalė nėra užtikrinta. Tikriausiai ji net nėra tikėtina. Ji gali būti net neįmanoma. Atsižvelgdamos į neapibrėžtumą, JAV turėtų paskatinti derybas, siūlydamos paramą Kijevui, kad jis siektų taikos, ir sušvelninti sankcijas Maskvai, jei ji padarys tą patį. Žmonėms Ukrainoje, Rusijoje ir daugeliui už jų sienų labai reikia, kad šis karas baigtųsi.

Šaltinis: theamericanconservative.com