Paprastai savaime suprantamu dalyku laikoma nuomonė, kad visuomenėje spartėjant pramonės ir ūkio plėtrai, joje mažėja religingumas. Naujausios tendencijos Europoje ir JAV aiškiai patvirtina šią idėją.
Kas tai: žmonių mąstysenos ar jų elgsenos kaita? Ši tema yra analizuojama naujausiame Insbruko universiteto sociologo Jocheno Hirshlo darbe. Jis pažymi, kad ginčas prasidėjo jau sociologijos aušroje, kai Maxas Weberis teigė, kad kapitalizmo vystymąsi lydi racionalaus mąstymo pergalė prieš mistiką. Emile Durkheimui religija buvo daugiau socialinis reiškinys, jis manė, kad rinkos atsiradimas pakeitė religijos vaidmenį viešajame gyvenime.
Jochenas Hirshlas išanalizavo duomenis, gautus iš 13 Europos šalių 1970 ir 2009 m. laikotarpiu, remiantis bažnyčios lankomumu ir apklausus žmones dėl jų religinių įsitikinimų.
Lygindamas šiuos duomenis su BVP rodikliais, Hirshlas nustatė tam tikras tendencijas. Lyginant bažnyčių lankomumą ir ekonomikos augimą buvo aptiktas atvirkštinis ryšys. Tačiau tarp BVP santykio ir religinių įsitikinimų yra sudėtingesnis ryšys. Kai kuriose šalyse religinės vertybės pasilpo augant BVP (ypač Prancūzijoje, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje), tačiau ryšys su ekonomine plėtra bendrai paėmus yra ne toks ryškus. Šešiose iš 13 šalių (Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje ir Nyderlanduose) religinių įsitikinimų pokyčiai tik nežymiai susiję su ekonominiu augimu. Italijoje, Danijoje ir pastaraisiais metais Nyderlanduose yra net šiek tiek pastebima religingumo apraiškų didėjimo tendencija. Ispanijoje, priešingai, tikinčiųjų skaičius nuo 1990-ųjų vidurio akivaizdžiai sumažėjo.
Kitaip tariant, žmonės nebūtinai tampa mažiau religiningi, kai jų šalys tampa turtingesnės. Bet jie praleidžia daug mažiau laiko bažnyčiose. Kadangi tyrimas apima tik Europos ir daugiausia krikščioniškos tradicijos šalis, kurios jau 1970 metais turėjo gana aukštą išsivystymo lygį, neatrodo, kad būtų galima padaryti radikalias išvadas. Nepaisant to, yra įdomu pamąstyti apie tai, kad įvaizdžio problemą Europoje turi ne Dievas, o bažnyčios.
Parengta pagal „Foreign Policy“
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]