Ar Ukraina pasakys „Yes“?

Rugsėjo 20–21 dienomis Kryme vyko 10-asis Jaltos europinės strategijos susitikimas. Maskva į šį forumą nekreipė dėmesio.

Į Livadiją atvažiavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lenkijos eksprezidentas Aleksandras Kwasnewskis, Hillary ir Billas Clintonai, Didžiosios Britanijos ekspremjeras Tony Blairas, Izraelio prezidentas Shimonas Peresas, ambasadoriai, ministrai pirmininkai, aukštieji politikai ir valdininkai iš viso pasaulio. Ir beveik niekas iš Rusijos. Išimtis buvo Rusijos komercinio banko valdytojas Andrejus Kostinas ir RF prezidento patarėjas Sergejus Glazjevas.

O Maskva be reikalo ignoravo Krymo forumą. Ir kuluaruose, ir apskritojo stalo pasitarimuose čia buvo svarstoma Ukrainos europinė ateitis. Lapkričio 28 dieną Vilniuje turėtų būti pasirašyta Ukrainos asociacijos su Europos Sąjunga sutartis. Tarp jų bus sukurta laisvosios prekybos zona. Rusija tuo nepatenkinta. Tuo tarpu Maskva, pradedant Kremliaus ekspertais ir baigiant pirmaisiais valstybės asmenimis, leidžia suprasti, kad jiems problema tėra prekybos santykiai su Kijevu. Livadijoje klausimą formulavo kitaip.

Daugelis aukštų Europos diplomatų privačiuose pašnekesiuose man kalbėjo, kad Europos klausimas yra ideologinėje plotmėje. Vakarai nenori, kad Ukraina liktų Rusijos trečią kadenciją einančio V. Putino politinėje orbitoje. Su šia Rusija, kurioje pasiutusiu spausdintuvu kepami represiniai ir homofobiniai įstatymai, išsiuntę į koloniją „Pussy Riot“, Rusija, ginančia B. al Asado režimą, nei Ukrainai, nei Europai nepakeliui. Ir štai kas įsidėmėtina – taip pat galvoja ir Ukrainos elitas.

Ne paslaptis, kad Regionų partijai, kurios faktinis lyderis yra prezidentas V. Janukovyčius, priklauso daug stambių Ukrainos verslininkų; kai kurie jų turi verslo interesų Rusijoje. Tačiau kai V. Janukovyčius pajuto tam tikrą frondą versle, jis sukvietė įtakingus verslininkus, partijos narius, ir tris valandas įtikinėjo, kad jei šie turės nuostolių dėl Kijevo suartėjimo su Europa, valstybė neliks nuošalyje. Ir verslininkai galų gale su prezidento argumentais sutiko. Taip, bus sunku, bet mes išmokome krapštytis iš krizių – pergyvenome 2008 metus, ir prekybinis karas su Rytų kaimynu mums įveikiamas.

Aišku, yra viena rakštis, ir ji vadinasi Julija Tymošenko. Daugelis mano, kad Vladimiras Putinas įsitikinęs, jog kol J. Tymošenko kalėjime, Europos Sąjunga Ukrainos ir per slenkstį neįsileis. Tačiau neseniai pasigirdo signalų, kad gali ir įsileisti. Štai tuomet Rusija ėmėsi skubių veiksmų, jei nesakytume, kad isteriškų.

Tačiau yra ir kita nuomonė. Gali būti, kad kažkokie Europos agentai V. Putinui užsiminė: Vilniaus susitarimas nebus pasirašytas. Ir dabar V. Putinas sąmoningai pila žibalo į ugnį, demonstratyviai spaudžia Ukrainą, tikėdamasis ir atitinkamo Ukrainos, ir ES atsako. O jei lemiamu momentu nieko neįvyks, tai yra susitarimo iš tiesų nepasirašys, V. Putinas su pasitenkinimu galės pasakyti, kad, kaip ir Sirijos atveju, jo politika davė vaisių.

Kita vertus, didelė tikimybė, kad toks išskaičiavimas nepasiteisins. Nes ir V. Janukovyčius nenustodamas įtikinėja savo oponentus, kad viskas bus gerai, ir su J. Tymošenko iki lapkričio išsiaiškins. Be to, ir Europa Vilniaus išvakarėse kupina vilčių.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: newtimes.ru
Susiję: Viską sprendžia politikai globalistai, bet savo poziciją turėtų išsakyti kitos Europos nacijos