Ar priversti musulmones nusiimti tradicinius galvos apdangalus reiškia jas išlaisvinti? Tokį klausimą apie prievartinį išlaisvinimą kelia šis išverstas tekstas.
Nuo jaunystės dėviu hidžabą, ir jei vyrai mane pamatytų be jo, tai būtų gėda mano šeimai. Nesuprantu, kodėl visas pasaulis kabinėjasi ir mato tik bloga mano skaroje, mano asmeniniame pasirinkime.
Hidžabas yra mano asmenybės dalis. Tai mano pasaulio suvokimas, kurį aš išdidžiai dėviu. Aš leidžiu pasauliui žinoti, kad darau viską dėl skaistybės ir dėl savo Viešpaties.
Tai vyrų viršenybė galvoti, kad moterys turi būti išlaisvintos ir kalbėti, kad jos turėtų pasikeisti. Aš manau, kad moterys, kurios dėvi bet kokios formos religinį galvos apdangalą, – drąsios ir vyriškos, demonstruodamos savo nuomonės išraiškos laisvę.
Nejau iš tiesų žmonės galvoja, kad tos, kurios dėvi hidžabą gatvėje, tai daro tik todėl, kad kažkas joms liepė? Nejau moteris turėtų kęsti sunkumus, žiaurumą, amžinai kreivus žvilgsnius tik tam, kad įtiktų vyrui? Moterys, kurias aš pažįstu, tai daro iš įsitikinimo, norėdamos priartėti prie Aukščiausiojo. Kai žmonės nori iš tikrųjų pajusti, kaip tos moterys gyvena kiekvieną dieną, jie suvokia, kad musulmonės tai daro savo valia. Jos tai daro iš kuklumo ir pamaldumo, dėl savo pačių gerovės ir laimės.
Visuomenė turėtų nustoti kalbėti musulmonėms, ką jos turi dėvėti ir kaip elgtis. Tai nepriimtina bet kuriai save gerbiančiai moteriai.
Aš manau, kad visiems, susirūpinusiems musulmonės galvos apdangalu, turi būti aišku viena. Hidžabas daugeliu atvejų yra jos asmeninis pasirinkimas, jos sprendimas, jos saviraiška. Aprangos elementas visai neguja, neatima iš musulmonės teisių ir nedaro jos prastesne, kvailesne ar net mažiau gražia. Visa tai stereotipai, sukurti ir vystomi tų, kurie nežinia, ar kada buvo sutikę musulmonių.
Būdama laisva moteris, kuri vertina žodžio laisvę ir įvairias kultūras, manau privilegijas ir pranašumus esant nepagarba ir įžeidimu sau ir kitiems. Manau, tai visiškai neteisinga visuomenės atžvilgiu. Tai pamina lygiateisiškumą.
Priešingai nusistovėjusiai nuomonei, hidžabas man suteikia laisvę, laisvę nuo pašalinių žmonių vertinimo apie mano ūgį, odos spalvą ir figūrą. Aš laisva nuo vyriškių, sprendžiančių apie moterį pagal jos sijono ilgį ir iškirptės gylį.
Daugelis teigia, kad hidžabas – tai moters kultūrinio engimo simbolis. Tačiau kaip vyriausybės gali padovanoti laisvę moteriai, nuplėšdamos jos apdarą, kurį ji dėvi savo asmeniniu pasirinkimu?
Vertė Alicija Žukauskaitė
Šaltinis: islam-today.ru
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]