A. Sakalas. Ką rinksime prezidentu, ir kas bus išrinktas?

Kandidatų turime net 7. Ir visi jie – spalvingos asmenybės. Kalbėdamas apie 6 iš jų, apsiribosiu vienu dviem juos charakterizuojančiais sakiniais, nes dar nepaskelbtos ar neišanalizuotos jų rinkimų programos, todėl neaišku, kuo jie skirsis nuo dabartinės Jos Ekscelencijos (JE).

Tuo metu apie D. Grybauskaitės veiklą mes žinome gana daug. Todėl šią kandidatūrą galima aptarti plačiau. Bet pradėkime nuo kitų kandidatų. Abėcėlės tvarka.

Balčytis, Zigmas. Patyręs politikas, kuris puikiai supranta, kad socialdemokratija –tai visiškai ne liberalizmas iki tam tikro laipsnio, kaip mokė jo dvasinis vadovas, bet visiškai skirtingos ideologijos politinė srovė. Tiesą sakant, vardan partinio solidarumo, šią nuostatą jis kartais ignoruoja.

Paulauskas, Artūras. Tai – žmogus, kuris žino, kad teisinėje valstybėje visi lygūs prieš įstatymą ir neegzistuoja telefoninė teisė.

Puteikis, Naglis. Tai – principingas politikas, kuris, nors ir būdamas konservatorius, nešoka pagal jų dūdelę.

Ropė, Bronis. Jis parodė, ką gali padaryti rajone išmintingas ir nepriekaištingos reputacijos jo vadovas.

Tomaševskis, Valdemaras. Tai – politikas gamtosaugininkas. Tik jo dėka Lietuvoje atsirado lenkų rezervatas. Tokio neprisimena net mūsų seneliai.

Zuokas, Artūras. Tai – politikas, kurio galvoje knibždėte knibžda įvairios idėjos ir inovacijos, kurių dalį jis sėkmingai taiko Vilniuje.

O dabar – jau ne vienas ir ne du sakiniai apie D. Grybauskaitės politiką.

Užsienio politika

Nenagrinėsiu to, kaip mes sugadinome gerus santykius su mums draugiškomis užsienio valstybėmis, kalbėsiu tik apie šios dienos svarbiausią problemą. Reaguodama į ypatingai padidėjusį Rusijos užsienio politikos agresyvumą, prezidentė D. Grybauskaitė pradiniame etape pasielgė tinkamai. Ji griežtai neigiamai įvertino kai kurių verslininkų aklumą, matant tik savus verslus, visai negalvojant apie gyvybinius valstybės interesus. Tačiau, jeigu pradžioje ji pasisakė už kuo rimtesnes ekonomines sankcijas Rusijai, po kurio laiko absoliučiai pakeitė savo poziciją, pareikšdama, kad sankcijos nieko neduos. Ar reikėtų suprasti, kad Rusijos agresiją reikia stabdyti karinėmis priemonėmis, ar tiesiog iškelti baltą vėliavą, galvojant kas bus – tebūnie? Taip ir liko prezidentės pozicija neaiški.

Vidaus politika

Atominė energetika. Referendumas aiškiai parodė – Lietuvos žmonės prieš atominę energetiką. Lietuva ir šiandien turi pakankamus elektros generacijos pajėgumus. Pastatytas naujas Elektrėnų energetinis blokas. Statome Suskystintų gamtinių dujų terminalą, atitinkamai gautos pigesnės dujos naująjį Lietuvos elektrinės Elektrėnų bloką padarytų ganėtinai efektyvų. Sprendžiant šilumos tiekimo problemas, ypatingai naudingos kogeneracinės elektros stotys, kurios taip pat galėtų papildyti elektros pajėgumus. Ir visa tai kainuotų nesulyginamai pigiau negu nauja atominė elektrinė (AE). Dar ir dabar nesugebame spręsti Ignalinos AE uždarymo problemų (Fukušimos AE problemų negali išspręsti netgi Japonija), tačiau prezidentė laikosi pozicijos, nežiūrint į nieką, statyti naują AE, savotiškai versdama Seimo politines partijas palaikyti jos poziciją.

Nuolatinis prezidentės arkliukas – kova prieš oligarchus. Tiek prieš praeitus, tiek prieš dabartinius rinkimus. Deja, beveik nieko nepadaryta per visus penkerius metus. Iš tikrųjų stambios finansinės grupuotės tik stipriau įsitvirtino degalų, vaistų, maisto produktų rinkose, ir nuo jų tarpusavio sąveikos priklauso kainos. Prezidentės įstatyminės iniciatyvos išnuomotuose šilumos ūkiuose jokios naudos nedavė. Jokia reali konkurencija centralizuotame šilumos tiekime negalima, ir tuo įžūliai naudojasi ir Vilniaus, ir kitų miestų privatūs šilumos tiekėjai. Jokia prezidentės kritika privatininkų neveikia, o vartotojų neguodžia. Būtina nedelsiant nutraukti esamas nuomos sutartis ir šilumos ūkį perduoti valstybės ar savivaldybių kontrolei, bet to nedaroma.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jos vadovus skiria prezidentė. Per visą prezidentės kadenciją komisijos veikla buvo nukreipta prieš vartotojų interesus. Pakanka prisiminti Ukmergės rajono savivaldybės šilumos ūkio istoriją. Paskutinis nesuprantamas komisijos sprendimas – nustatyti didesnes dujų kainas vartotojams negu siūlė patys dujų tiekėjai.

Konkurencijos taryba. Vadovai skiriami prezidentės. Realios veiklos nesimato. Daugelyje ūkio sferų galima įžvelgti susitarimus, ypač tai matosi degalų kainodaroje.

Prokuratūros veikla. Aidint fanfaroms, prezidentė nukapojo prokuratūros galvas. O ar imsis kas tvirtinti, kad po šio veiksmo prokuratūroje įvyko kokie nors esminiai pokyčiai. Metų metais besitęsiančios bylos, kaip ir telefoninė teisė, – mūsų teisėsaugos kasdienybė.

Valstybės saugumo departamentas. Jo vadovus kruopščiai parinko pati JE. Dabar šiais vadovais prezidentė nebepatenkinta. Bet nieko nedaro.

AB banko „Snoras“ bankrotas, kuriam pritarė pati prezidentė. Vietoje to, kad bankas, jį nacionalizavus ir papildžius reikalingomis lėšomis, būtų paverstas valstybiniu komerciniu, jam buvo paskelbtas bankrotas. Valstybei, banko klientams ir mums visiems buvo padaryta kelių milijardų litų žala, kuri vis didėja.

Latvija panašiu AB PAREX banko atveju nacionalizavo banką ir neskelbė jo bankroto. Bankas kitu pavadinimu sėkmingai veikia ir dabar. Kodėl latviai pasielgė taip išmintingai? Ogi todėl, kad turi mąstantį prezidentą, kuris, nenorėdamas suklysti, pasikliauna specialistų išvadomis, o ne savo visažinyste ir neklystamumu.

Neefektyvi Valstybės kontrolės veikla, nors prezidentės rinkimų štabo vadovas ir valstybės kontrolierė – viena šeima.

Nežiūrint visų aukščiau išvardintų prezidentės veiklos spragų, ji turi daugiausia šansų būti išrinkta dar vienai kadencijai. Kodėl?

Teko girdėti įvairių stambių visuomenės grupių įsipareigojimus. Štai jie: „Mes, pensininkai, rinksime LR Prezidente tik D. Grybauskaitę, nes tik jos dėka kiekvienas iš mūsų sutaupėme po apvalią sumą, kurią galėsime panaudoti atėjus „juodai dienai“. O sutaupėme dėl to, kad D. Grybauskaitė (tiesa, kartu su A. Kubiliumi), apkarpiusi per sunkmetį mūsų pensijas, su dabar veikiančia valdžia jas ne tik atstatė, bet ir grąžina į mūsų taupykles anuos laikinai prarastus pinigus.

Mes, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, rinksime LR Prezidente tik D. Grybauskaitę, nes ji, sumažinusi mūsų ir taip ne itin aukštus atlyginimus, mus įtikino, kad galima visai padoriai gyventi ir iš tokių. Ir dar – atlyginimų sumažinimas pagerino mūsų moralinius standartus, nes visiems yra gerai žinoma, kad kuo mažiau turi pinigų, tuo mažiau pagundų.

Mes, iki ausų įklimpę į korupcijos liūną Lietuvos valdininkai, balsuosime tik už D. Grybauskaitę, nes jos patvirtintos valdžios toliaregiškos politikos dėka Lietuva tapo labiausiai korumpuota valstybe visoje Europos Sąjungoje. O kas nežino, kad korupcija mums padeda prisidurti vieną kitą litą prie skurdžių mūsų valdiškų atlyginimų ir padaryti mūsų pajamas artimas europinėms.

Mes, Lietuvos oligarchai, balsuosime tik už D. Grybauskaitę, nes ji, saugodama mūsų galvas ir nenorėdama atiduoti mus linčo teismui, ne tik slepia nuo visuomenės mūsų pavardes, bet ir kovoja prieš mus tik retorinėmis priemonėmis, leisdama mums ir toliau valdyti Lietuvą per mūsų agentus Prezidentūroje, Seime ir Vyriausybėje.

Mes, kontrabandininkai, rinksime tik D. Grybauskaitę, nes tik jos atsainaus požiūrio į mūsų sunkų ir rizikingą verslą dėka mes galime prisidurti prie oficialiai gaunamo ar net negaunamo minimalaus atlyginimo po apvalią sumą ir taip išgyventi net ir žiemą, sočiai pamaitinti savo vaikus ir net leisti juos į mokslus.

Mes, kiti kriminalinio pasaulio atstovai, balsuosime tik už D. Grybauskaitę, nes ji labai mums padėjo giliau atsikvėpti nukapodama mūsų labiausiai nekenčiamų prokurorų galvas ir sujaukdama visą teisėsaugos mechanizmą. Todėl mes ligi šiol sėkmingai išvengėme Lukiškių ar Pravieniškių. O jei ir esame ten – tai jau matome šviesą trumpo tunelio gale.

Mes, TS-LKD nariai ir šios partijos gerbėjai, balsuosime tik už D. Grybauskaitę, kuri savo pavyzdžiu įrodė, kad ypatingai aukštos prabos yra tas komunistas, kuris net kritiniu Lietuvai momentu nepakeitė savo požiūrio į TSRS ir neperbėgo į LDDP ar į TS, o liko ištikima tų komunistų, kurie buvo „ant platformos“, idealams. Tai tik pabrėžia pažiūrų stabilumo svarbą, kuris tiesiog būtinas kiekvienam valstybės vadovui.

Mes, eiliniai Lietuvos žmonės, rinksime tik D. Grybauskaitę, kuri niekada nemeluoja ir neklysta, todėl mes šventai tikime, kad greitai ateis jos pažadėta „soti porytdiena“ be korupcijos, oligarchų, kyšininkų ir kitokių kriminalinių elementų.“

Ar po šių įtakingų ir gausių visuomenės grupių įsipareigojimų kas nors dar gali abejoti, kad D. Grybauskaitė jau pirmame ture bus išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente?