Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos teiktiems teisės aktų pakeitimams, kuriuose plečiamos galimybės Lietuvos šaulių sąjungai susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija.
Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybę Lietuvą vis labiau artėjant, valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimai žymi svarbų žingsnį toliau stiprinant Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) integraciją į šalies nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą.
„Lietuvos šaulių sąjunga yra neatsiejama mūsų nacionalinio saugumo architektūros dalis. Šie pakeitimai sustiprins organizacijos vaidmenį gynybos sistemoje ir leis dar glaudžiau bendradarbiauti su kariuomene bei kitomis institucijomis, užtikrins aukščiausius saugumo standartus dirbant su jautria informacija“, - pasakė Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Pagal priimtus pakeitimus LŠS bus taikomos tos pačios darbo su įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos apsaugos nuostatos kaip ir kitoms Krašto apsaugos ministerijai pavaldžioms institucijoms.
leis LŠS ne tik susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, bet ir ją kurti bei rengti pagal veiklos poreikius. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos efektyviau vykdyti užduotis, susijusias su valstybės gynybos stiprinimu, savanorių parengtimi ir reagavimu į grėsmes.
Priimti pakeitimai leis teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikti ne tik nuolatinę šaulio tarnybą ar tarnybą LŠS koviniuose būriuose atliekantiems šauliams, bet ir kitiems LŠS nariams pagal poreikį.
„Tai leis lanksčiau reaguoti į valstybės gynybos sistemos poreikius ir efektyviau išnaudoti šaulių potencialą“, - skelbia Krašto apsaugos ministerija.
Krašto apsaugos ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai yra dalis kompleksiškų priemonių, skirtų toliau stiprinti pilietinį atsparumą ir valstybės gynybinį pajėgumą.
Lietuvos šaulių sąjunga, veikianti glaudžiai bendradarbiaudama su kariuomene ir visuomenės institucijomis, išlieka vienu svarbiausių pilietinės gynybos ramsčių.
