Tariami WAGNER samdiniai: Mūsų sulaikymas Baltarusijoje buvo Ukrainos provokacija, naudinga amerikiečiams

Žurnalistė Marija Butina kalbina vadinamuosius WAGNER samdinius, kurie buvo sulaikyti Baltarusijoje. M. Butina išgarsėjo, kai ją 2018 m. balandį suėmė Vašingtone ir apkaltino, neva ji esanti užsienio agentė. Moteris buvo įkalinta, o 2019 m. spalį paleista grįžo į Rusiją. 2019 m. gruodį M. Butina pradėjo dirbti televizijos kanale RT.

Kaip skelbta, liepos 29-osios naktį Baltarusijos teisėsaugininkai sulaikė 33 privačios karinės kompanijos WAGNER narius. Baltarusijos teisėsaugos teigimu, sulaikymas įvyko, kai buvo gauta informacija apie į šalį atvykusius daugiau kaip 200 smogikų, norinčių destabilizuoti padėtį valstybėje prezidento rinkimų kampanijos metu. Liepos 29 d. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sušaukė skubų Saugumo tarybos narių susirinkimą. Jo metu A. Lukašenka liepė išsiaiškinti su Rusija, ar sulaikytieji tikrai WAGNER nariai. Paskelbta, kad tai – privačios apsaugos kompanijos darbuotojai, per Baltarusiją vykę dirbti į Venesuelą. 

Naujoje M. Butinos laidoje "Išlaisvintieji" du iš 33 sulaikytųjų pasakoja, kodėl kai kuriems jų grėsė kalėjimas, o kai kuriems – ekstradicija į Ukrainą dėl dalyvavimo kariniuose veiksmuose Donbase. Rusija pareikalavo sulaikytuosius paleisti, ir jie buvo paleisti. Paaiškėjo, kad rusai tapo Ukrainos spec. tarnybų provokacijos aukomis. 

— Ką veikėte Baltarusijoje?

Maksimas: Vykome į darbą privačioje apsaugos kompanijoje.

Stepanas: Iš Maskvos liepos 24 d. atvykome į Minską, kad iš jo skristume į Stambulą, iš kurio turėjome judėti toliau: gal į Ispaniją ar į Vokietiją, o iš ten į Kubą, iš jos – į Venesuelą. Galutinis kelionės taškas buvo Karakasas, kažkoks Rusijos infrastruktūros objektas.

— Kodėl į Karakasą vykote per Baltarusiją?

Maksimas: Todėl, kad viso oro uostai buvo uždaryti, išskyrus Baltarusiją, kuri nepripažino karantino.

— Kaip nutiko, kad Baltarusijoje užstrigote?

Maksimas: Greičiausiai tai buvo suplanuota akcija. Vos atvykus mums pasakė, kad skrydis atidedamas liepos 30 dienai.

— Kaip jus pasamdė šiam darbui?

Stepanas: Per mūsų, Donbaso savanorių, pažįstamus. Sako, geras uždarbis, užsienyje, saugoti objektą. Sutikome. Pakviečiau bičiulį. Dalyvavome pokalbyje. Jo metu klausinėjo tik apie karą Donbase. Dabar jau suprantome, kad visą grupę komplektavo iš Donbaso savanorių, kad juos įviliotų, pakištų ir išduotų Ukrainai.

— Kai jus sulaikė, žiniasklaidoje buvote praminti kompanijos WAGNER samdiniais. Ar tai tiesa?

Maksimas: Ne. Nei su Prigožinu (WAGNER GROUP įkūrėju Jevgenijumi Prigožinu, – ekspertai.eu past.), nei su kuo nors iš WAGNER mes nepažįstami. Privati karinė kompanija sprendžia kitas užduotis: kariauja, atstovauja kažkieno interesams. Mes saugome.

— Kas vyko po darbo pokalbio?

Maksimas: Paskambino žmogus ir paklausė: "Girdėjau, kad ieškai darbo, ar sakė, kad skambinsiu?" Patvirtinau. Jis prisistatė esąs pagrindinis kuratorius, pasakė, kad esame priimti į darbą. Daugiau neskambino.

Stepanas: Kuratorius – tai įmonės spec. tarnyba, saugumo tarnyba, kuri tikrina.

— Paso duomenų reikėjo?

Stepanas: Žinoma, išsiuntėme anketas. Tačiau paaiškėjo, kad visi mūsų duomenys nuėjo tiesiai į Ukrainos spec. tarnybas.

— Ką žadėjo?

Maksimas: 5 tūkst. dolerių per mėnesį.

— Kas vyko toliau?

Maksimas: liepos 24 d., apie pusiaudienį, išvykome iš Maskvos, kitąryt turėjo būti skrydis. Naktį įvažiavome į Baltarusiją, persėdome į kitą autobusą, mus nuvežė į viešbutį, kuriame trečią nakties apsistojome. Neblogas viešbutis IBB Minsko centre. Yra filmuoti kadrai, kaip užeiname į šį viešbutį. Ryte mums pasakė, kad kažkas negerai su bilietais ir skrydis atidedamas. Nusprendėme penkias dienas palaukti, nes darbo reikėjo.

Stepanas: Tada persikėlėme į sanatoriją "Belorusočka".

— Ar kuratorius su jumis dar bendravo?

Maksimas: Kuratorius tuo metu jau buvo miręs. Tiesa?

Stepanas: Taip. Birželio 2 d. jis žuvo Sirijoje, o gal Libijoje. Dėl to buvo atidėtas skrydis.

— Ką visą tą laiką veikėte Baltarusijoje?

Stepanas: Supratome, kad vyrų grupė gali atkreipti į save dėmesį. Kai atvykome, papasakojo apie tai, kad vyksta mitingai. Mes laikėmės darbo disciplinos, niekur nelindome.

Maksimas: Ginklų neturėjome.

— Kodėl dabar kalbate su balaklava ant galvos?

Stepanas: Nenoriu pridaryti bėdų giminaičiams, artimiesiems.

— Kaip ir kada jus sulaikė?

Maksimas: Pusę penkių ryte. Į balkoną įmetė šviesinę granatą.

Stepanas: Išbudau 4 val. 15 min., nesimiegojo. Parūkiau balkone, priguliau ir išgirdau koridoriuje garsus. Ėmė laužtis pro duris, per du tris kartus išlaužė. Atbėgo žmonės su kaukėm, pistoletais, šaukė, liepė gulėti.

Maksimas: Surakino antrankiais, uždėjo ant galvų pagalves, kad nematytume, kuo jie užsiima. Tada nuvežė į miliciją, kur 22 val. su antrankiais klūpojome ant kelių veidais į sieną. Vakare, pusę dvyliktos, atvažiavo kažkokia moteris su dokumentų kauge, tada vedžiojo iš kabineto į kabinetą. Prasidėjo apklausa. Kaip supratau, tai buvo KGB darbuotojai. Klausė, ar pažįstu Statkevičių, Tichanovskį, ar esu su jais susitikęs. Atsakiau, kad ne. Nelabai supratom, kas jie. Mes net vienas kito pavardžų nežinojom. Maniau, kad klausė apie kažką iš mūsų.

— Kas galėjo jus taip pakišti?

Stepanas: To paties klausė tardytojas. Atsakiau, kad nežinau. Jie laikėsi pozicijos, kad mes samdiniai, o mes – ne samdiniai. Niekada neisime prieš įstatymą.

Tardytojas sakė: "Jūs juk buvote Donbase, jūs prieš valdžią." Atsakiau: "Tai jūs juos laikote teisėta valdžia. Jei Janukovičius nebūtų pabėgęs, o sėdėtų Donbase, Donbasas būtų Ukrainoje." Bet jie nenori gilintis, nesiorientuoja. 

— Ukraina paprašė jūsų ekstradicijos.

Maksimas: Apie tai mums pranešė konsulas.

Stepanas: Prieš susitikimą su konsulu mane pasikvietė du kagėbistai. Sako: "Ukraina nori, kad išduotume jus. Ką apie tai manote?" Pasakiau, kad nieko nemanau. "Ar žinote, kas jūsų ten laukia?" Atsakiau: "Taip. Oficialiai – straipsnis už terorizmą. Realiai – greitai arba lėta kankinanti mirtis."

Iš pradžių Ukraina prašė išduoti 13, paskui 28 mūsų grupės narius. Per televiziją visąlaik rodė mūsų pasus su asmeniniais duomenimis. Tai žmogaus teisių pažeidimas, o paprastai kalbant, – kiaulystė.

Ukrainos spec. tarnybų ekstradicijos prašyme buvo parašyta, kad nužudėme 165, o gal 156 žmones.

Jei būtų pasodinę Baltarusijoje, būtume gavę nuo trejų iki aštuonerių metų dėl "masinių riaušių" kėlimo.

Ukrainos generalinė prokuratūra atsiuntė trylikos lapų laišką, kuriame rašoma, kad man baudžiamoji byla pradėta gegužės 30 d. Laišką išsiuntė liepos 29 d., kai mus sulaikė.

— Kam ši akcija galėjo būti naudinga?

Stepanas: Amerikiečiams. Mus bandė padaryti tais blogiečiais, kurie norėjo sukiršinti Rusiją su Baltarusija. Tačiau paskui Baltarusijos spec. tarnybos be Ukrainos kolegų pagalbos viską suprato.

— Kaip jus paleido?

Stepanas: Atėjo kalėjimo prižiūrėtojas ir liepė eiti. Atvedė į aktų salę, kurioje jau sėdėjo kiti vaikinai, – atsipalaidavę, be antrankių. Su jais sėdėjo ir Lukašenkos sūnus. Šalia jo buvo KGB pareigūnas. Jie pasakė: "Neatsiprašinėsime, suprantate, kokia situacija: jūs atvažiavote, patys užsirovėte. Turėjome informacijos, kad visi esate kariškiai."

Tada praėjome karantiną, padarė koronaviruso testus, visi buvo neigiami, visi sveiki.

Įkliuvome dėl to, kad pasitikėjome nepažįstamu žmogumi, pernelyg atsipalaidavome po Donbaso, nes norėjome integruotis į visuomenę.

Šaltinis: rusaitaipuolataine.lt