|
Akivaizdu, kad ruošiamasi karui su Kinija. Nesuvokiama, kaip Australų politikai parduoda savo šalį vardan Pindostano interesų. Man, kap lietuviui, baisiausias valdžią užgrobusių noras pasirodyti uoliems šiame būsimąjame kare. Akivaizdu, kad jie patys nesupranta kurlink viskas eina, bet, norėdami pasirodyti ištikimiausi šakalai siekia kuo labiau pavizginti uodegą prieš šeimininką. Ypač išsiskiria užsienio reikalų Anūko noras pasidemonstruoti, kad yra pac nuolankiausias ir labiausiai acidavęs Pindostanui. Ir net ne Taivano actovybė baisiausia. Pindostanas viziškai nežada jokio atlygio už acidavimą, bet kiekvienas idijotas, pasiruošęs aukai dėl Pindostano yra tinkamas. Tokia daroma Lietuva. Vietoj to, kad ieškotų savo interesų, jos valdžia išnaudoja šalį išimtinai Pindostanui.
Imkiva Bielarusiją. Anūkas bėgo ir triedė per visą Europą, kad Lukašenka turi būti nuverstas. Ir acirado Briuselio koridoriuose pritariančių balsų. Lenkai irgi iš poreikio pasivizginti prieš šeimininką... Ne vien Anūkas lėmė, bet jo pastangos ne paskutinėje vietoje, kad Aleksandras Hrigorijevičius acisuko į Putiną. Anksčiau flirtavęs ir su tais ir su tais ir bandęs jieškoti savo naudos, Aleksandras Hrigorjevičius buvo tiesiog nustumtas į Putino glėbį. Vladimiras Vladimirovičius yra puikus strategas - išlaviravo iki momento, kai situacija rodos pati atvedė Bielarusiją iki sąjungos su Rusija.
Prezidentai paskelbė apie integraciją. Sutartis sena, bet postūmis jai įgyvendinti naujas - puolimas ant Lukašenkos. Ir štai žinome, kad integracija vyks visose sferose: finansai, ekonomika, švietimas, teisė, sveikatos apsauga, saugumas - visos gyvenimo sferos. Ir ką turi Lietuva ir landzberginiai? Ogi tiek metų rėkę apie baisiąją Rusijos grėsmę de fakto turi sieną su Rusija vietoj Bielarusijos. Ir tai pasiekė savo pačių pastangomis.
Šioje istorijoje buvo ir juoko, parodančio kiek bukas ir trumparegiškas užsienio reikalų Anūkas: paskelbus integraciją Vladimiro Vladimirovičiaus ir Aleksandro Hrigorijevičiaus paklausė "o kaip su politine integracija". Prezidentai acakė, kad ji atidedama vėliasiems laikams. Tai reiškia, kad ji ne tokiai svarbi. Tai leis Baltarusijai pasijausti oria ir lygiaverte partnere, kol ji nebus visiškai visose sferose praryta Rusijos, o tada politinė integracija įvyks savaime. O kol kas Vladimiras Vladimirovičius migrantų krizę pasiūlė Lietuvai spręsti su lukašenka. Va čia tai pažeminimas - antraeilis vadovas, kurio taip nori nepripažinti Lietuvos sisteminė valdžia, paskirtas actovu spręsti lokalius klausimus. Stiprus pažeminimas užsienio reikalų Anūkui.
Ir jis su savo tokiu supratimu ir strategija dar bando ieškoti galimybės sudalyvauti puolant Kiniją? Vargas, o lietuvi, jei šis karas prasidės prie landzbirkinių.
Akivaizdu, kad ruošiamasi karui su Kinija. Nesuvokiama, kaip Australų politikai parduoda savo šalį vardan Pindostano interesų. Man, kap lietuviui, baisiausias valdžią užgrobusių noras pasirodyti uoliems šiame būsimąjame kare. Akivaizdu, kad jie patys nesupranta kurlink viskas eina, bet, norėdami pasirodyti ištikimiausi šakalai siekia kuo labiau pavizginti uodegą prieš šeimininką. Ypač išsiskiria užsienio reikalų Anūko noras pasidemonstruoti, kad yra pac nuolankiausias ir labiausiai acidavęs Pindostanui. Ir net ne Taivano actovybė baisiausia. Pindostanas viziškai nežada jokio atlygio už acidavimą, bet kiekvienas idijotas, pasiruošęs aukai dėl Pindostano yra tinkamas. Tokia daroma Lietuva. Vietoj to, kad ieškotų savo interesų, jos valdžia išnaudoja šalį išimtinai Pindostanui.
Imkiva Bielarusiją. Anūkas bėgo ir triedė per visą Europą, kad Lukašenka turi būti nuverstas. Ir acirado Briuselio koridoriuose pritariančių balsų. Lenkai irgi iš poreikio pasivizginti prieš šeimininką... Ne vien Anūkas lėmė, bet jo pastangos ne paskutinėje vietoje, kad Aleksandras Hrigorijevičius acisuko į Putiną. Anksčiau flirtavęs ir su tais ir su tais ir bandęs jieškoti savo naudos, Aleksandras Hrigorjevičius buvo tiesiog nustumtas į Putino glėbį. Vladimiras Vladimirovičius yra puikus strategas - išlaviravo iki momento, kai situacija rodos pati atvedė Bielarusiją iki sąjungos su Rusija.
Prezidentai paskelbė apie integraciją. Sutartis sena, bet postūmis jai įgyvendinti naujas - puolimas ant Lukašenkos. Ir štai žinome, kad integracija vyks visose sferose: finansai, ekonomika, švietimas, teisė, sveikatos apsauga, saugumas - visos gyvenimo sferos. Ir ką turi Lietuva ir landzberginiai? Ogi tiek metų rėkę apie baisiąją Rusijos grėsmę de fakto turi sieną su Rusija vietoj Bielarusijos. Ir tai pasiekė savo pačių pastangomis.
Šioje istorijoje buvo ir juoko, parodančio kiek bukas ir trumparegiškas užsienio reikalų Anūkas: paskelbus integraciją Vladimiro Vladimirovičiaus ir Aleksandro Hrigorijevičiaus paklausė "o kaip su politine integracija". Prezidentai acakė, kad ji atidedama vėliasiems laikams. Tai reiškia, kad ji ne tokiai svarbi. Tai leis Baltarusijai pasijausti oria ir lygiaverte partnere, kol ji nebus visiškai visose sferose praryta Rusijos, o tada politinė integracija įvyks savaime. O kol kas Vladimiras Vladimirovičius migrantų krizę pasiūlė Lietuvai spręsti su lukašenka. Va čia tai pažeminimas - antraeilis vadovas, kurio taip nori nepripažinti Lietuvos sisteminė valdžia, paskirtas actovu spręsti lokalius klausimus. Stiprus pažeminimas užsienio reikalų Anūkui.
Ir jis su savo tokiu supratimu ir strategija dar bando ieškoti galimybės sudalyvauti puolant Kiniją? Vargas, o lietuvi, jei šis karas prasidės prie landzbirkinių.
|