Žinomas austrų politologas Leo Gabriel, duodamas interviu Lietuvos piliečių judėjimui „Geros kaimynystės forumas“, teigia: išeitis iš krizės Ukrainoje yra jos neutralumas. Kaip ir Austrijos. Interviu austras taip pat aiškina, kas iš tikrųjų sukurstė Ukrainos tragediją. Žemiau yra dalis L. Gabriel interviu (perrašyta į tekstą), o visas pokalbis su juo – šio teksto apačioje, pagal nuorodą.
– Kaip vertinate Ukrainos tragedijos ištakas?
– 2014 metais bičiuliai pakvietė į Ukrainą. Tuo metu vyko Maidanas, ir iš pradžių viskas atrodė labai įdomiai. Buvo šalta, todėl žmonės dalinosi rūbais ir valgiais, nebuvo jokių politinių partijų - ir tai priminė spontaniškus socialinius sukilimus Lotynų Amerikoje. Paskui pastebėjau keistą dalyką - Maidane ėmė šmėžuoti uniformuoti vyrukai su ginklais. Kai paklausiau, kas jie tokie, man atsakė, kad nesijaudinčiau, tai esanti apsauga - ir viskas būsią tvarkoje. Vėliau sužinojau, kad tos apsaugos vadas yra... dešiniųjų radikalų partijos „Svoboda“ vadovas. Paėmiau iš jo interviu, klausdamas: „Kaip čia išeina, kad Jūs baigėte Londono ekonomikos mokyklą, esate labai išsilavinęs - ir Jūs... dešinysis radikalas?“ Šis atsakė: „Mūsų laikas DAR neatėjo. Bet nesijaudinkite - jis ateis.“ Kai kurie iš Maidano aktyvistų net neslėpė, kad jie orientuojasi į senuosius Vokietijos nacius. Leo manymu, įvyko infiltracija: dešinieji radikalai įsiskverbė į bendrajį Maidano paveikslą ir perėmė visą Maidaną. Dėl tos priežasties ir buvo prieita prie šaudymosi Maidane. Įdomu tai, kad Maidano žmonės vienu metu buvo ir aukos, ir budeliai...
Po keturių mėnesių, liepos mėnesį, grįžau atgal, kartu su vokiečių ir kitų šalių taikos judėjimo delegacijomis. Tikslas buvo toks pats, kokio siekiau ir vykdamas į Siriją, į kai kurias Lotynų Amerikos valstybes: skatinti dialogą tarp pilietinių visuomenių. Juk paprasti žmonės niekada nenori karo. Bet dabar Ukrainoje taikos delegacijos mažai ką gali padaryti, nes reikalus sprendžia didžiosios pasaulio galybės.
- Ar buvo galima išvengti šios Ukrainos krizės - ir kur buvo padaryti klaidingi žingsniai?
- Problema glūdi ne Ukrainoje, bet Europos Sąjungoje, kuri nuo pat pradžių, nuo pat susikūrimo eina paskui Jungtines Amerikos Valstijas užsieno politikoje ir karinėje politikoje. Galbūt ne visados Europos Sąjunga kariauja, bet pastoviai palaiko tuos, kuriuos palaiko ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Mums reikėtų spausti Europos Sąjungą ir siekti labiau nepriklausomos europinės užsienio politikos. Tam tikrus ženklus rodė buvusi VFR kanclerė Angela Merkel, bet rodė per mažai. Dabar mes matome visišką karo siekimą, karinė karštinė apėmė NATO šalis. Ir tai yra esmė. Amerikoje ne vienas J. Bidenas sprendžia viską. Jį spaudžia karinės struktūros, kurias ir sukūrė ta pati Amerika, o būtent NATO. NATO karinė mašina rieda savaime ir dažniau NATO diktuoja, ką daryti J. Bidenui, nei JAV užsienio reikalų ministerija. Būtent kariškiai pradeda stipriai reikštis. Ir dabar tą mitą, sukurtą nuo 2014 m., masyviai propaguoja stambioji Vakarų ir ne tik Vakarų žiniasklaida. Mitą, kad Putinas nori okupuoti bent jau Rytų Ukrainą. Prisiekiu savo gyvenimu, kad tai yra netiesa. Rusijai Rytų Ukraina paprasčiausiai būtų našta. Ir patys Rusijos žmonės nenori tos okupacijos. Taigi, tai yra legenda, ir mes dabar kovojame su ta legenda. Ne su tikrove, bet su mitu. Buvo momentas, kai pasirodė, kad grįžtame iš mito į tikrovę, kai buvo derinami Minsko susitarimai, kai visos konflikto pusės buvo susėdusios ir sutarusios dėl plano dimilitarizuoti regioną ir suteikti autonomiją Donbasui Ukrainos sudėtyje. Šios dvi respublikos buvo pasiruošusios atsisakyti savo paskelbtų nepriklausomybių mainais į realią autonomiją Ukrainos sudėtyje. Bet gerų Minsko susitarimų idėjų niekas nevykdė. Nei dimilitarizacijos, nei nepriklausomų rinkimų, nei autonomizacijos. Priežastis, dėl ko šių idėjų niekas nevykdė, telpa į keturias raides – NATO. Esmė ta, kad Vakarai nori apsupti Rusiją geopolitiškai ir spausti ją. Vakarams visiškai neįdomi Ukraina, jinai nuskurdusi ir nėra ko apie ją kalbėti. Vargšei Ukrainai nuo to tik blogiau. Mitas tampa vis agresyvesnis ir pilnas melo. Panašiai kaip su Iraku. Prisiminkime, ką Vakarai sakė dėl Irako. Kad Sadamas Huseinas gamina masinio naikinimo ginklus - ir todėl jį reikia nuversti. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo absoliutus melas, kad jokio masinio ginklo Sadamas negamino. Taip pat ir su Rusija, ji nesiekia okupuoti Ukrainos. Mano kolegos, kurie dabar gyvena Ukrainoje, jiems yra pavojinga pasisakyti už taiką. Jie įvairiais būdais yra spaudžiami. Kone slaptu būdu gavau jų deklaraciją, štai keli jos punktai:
• būtina griežtai laikytis Minsko susitarimų, tuo labiau, kad juos palaimino Jungtinių Tautų Organizacija;
• Ukrainos Konstitucijoje būtina įtvirtinti Ukrainos neutralumo principą.
Iš esmės daugiau nelabai yra ką pasakyti. Visi principai teisingi. Esu iš Austrijos. Austrija, kaip šalis, yra rezultatas didžiųjų šalių susitarimo po karo. Didžiosios valstybės - tai tos, kurios nugalėjo nacizmą, t. y. TSRS ir dar kelios Vakarų šalys. Austrija yra rezultatas šių valstybių susitarimo, o rezultatas būtent tai, kad Austrija yra neutrali valstybė – ir tai pasiteisino.
Visas interviu – čia:
Ekspertai.eu primena, kad Lietuva remia Ukrainą ne tik finansais ir karinėmis priemonėmis, bet taip pat komandiruoja daug specialistų ir politikų, kurie padeda mūsų kaimynui geriau įveikti korupciją, sparčiau artėti prie vakarietiškos kultūros ir integruotis į Europos Sąjungą bei NATO.
O oficialus Lietuvos atstovas Ukrainos kare su Rusija Jonas Ohmanas valstybinio transliuotojo eteryje yra informavęs, kad ukrainiečiai šiame kare stengiasi žudyti pirmiausia būtent rusų tautybės žmones.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]