A. Zuokas siekia iškeldinti dalį taboro gyventojų

Vilniaus meras Artūras Zuokas ketvirtadienį lankėsi Kirtimuose esančiame čigonų tabore. Čia jis vyko kartu su elektros skirstymo bendrovės LESTO atstovu Vigantu Vengaliu ir Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato vadovu Kęstučiu Lančinsku.

A. Zuokas teigė, kad yra rimtai svarstomas taboro išskaidymo variantas, suteikiant galimybę šeimoms, kurios nori išsikelti į kitas Vilniaus vietas, gyventi socialiniuose būstuose.

„Savivaldybė jau dabar yra suteikusi 30 socialinių būstų šeimoms, kurios nori gyventi kitaip. (...) 2014 m. iš Europos Sąjungos (ES) tikimės gauti specialių lėšų, kurios leistų po truputį iškelti arba išskaidyti taborą ir suteikti normalų gyvenamąjį būstą. Bet ne už miesto ir ne už vilniečių pinigus, o būtent gauti paramą iš ES. Viskas yra sutarta, reikia tik laukti 2014 m. (...) Norime ne iškelti visą taborą, o šeimoms, kurios nori gyventi normalų gyvenimą, kurių vaikai mokosi, o tėvai jais rūpinasi, suteikti galimybę už ES lėšas pagal specialią programą išsikelti gyventi į socialinį būstą“, – teigė meras.

A. Zuokas patvirtino, kad yra planuojama išardyti tris namus, kuriuos teismas pripažino pastatytais neteisėtai, laukiama teismo sprendimo dėl dar vieno pastato.

„Artimiausiu metu bus vykdomas trijų pastatų griovimas. (...) Antstoliai įteiks raginimus. Arba gyventojai patys nusigriaus, arba bus kaip praėjusį kartą, kai savivaldybės įmonė „Grinda" juos nugriaus ir išrinks“, – kalbėjo Vilniaus meras.

A. Zuokas negalėjo pasakyti, kiek asmenų gyvena namuose, kurie bus griaunami.

„Žinote, sąvoka „kiek gyvena" tabore yra labai... išplėsta. Ateini, gyvena trys, atvažiuoja antstoliai, gyvena dvidešimt“, – sakė meras.

Jo teigimu, šiuo metu šių pastatų gyventojams nebus pasiūlytos gyvenamosios vietos alternatyvos. Pasak A. Zuoko, reikėtų įvertinti ir savivaldybės galimybes, ir socialinį gyventojų statusą.

„Kol kas konkrečiai nieko nesiūlysime, nebent matysime, kad yra galimybių suteikti laikinąjį būstą, ir jei šeimoje yra vaikų, jei jie lanko mokyklą ir jais šeima rūpinasi ir panašiai“, - atskleidė jis.

Mero teigimu, šiuo metu tabore gyvena apie 500 romų tautybės žmonių. Pasak A. Zuoko, taboras miestui kainuoja apie 1 mln. litų kasmet.

„Sudėjus visas socialines paramas, nemokamą pagalbą, maitinimą vaikams, nuostolius, kuriuos reikia padengti, šiukšlių vežimas ir t. t., tai būtų apie milijoną litų per metus“, - skaičiavo A. Zuokas.

Savivaldybė labiausiai siekia, kad taboras nesiplėstų.

„Dalis taboro gyventojų išvažiuoja, atsiranda tuščių pastatų, mes juos norime suskaičiuoti ir identifikuoti bei tokiu būdu, jei jie yra nenaudojami, juos išrinkti. (...) Turime informacijos, kad atvažiuoja romų iš kitų ES valstybių į Vilnių. Mes nenorime, kad taboras tokiu būdu plėstųsi. (...) Nuo 2004 m. mums pavyko pasiekti, kad taboras nesiplėstų. O jei jis plečiasi, iškart pripažįstama, kad vykdoma neteisėta statyba, ir imamės teisinių priemonių. (...) O šiandien matome galimybių, kad taboras imtų mažėti, nes dalis pastatų yra tuščių. Didžiausia problema, kurios mes bijome, - kad neatsikeltų iš kitur naujų šeimų ar gyventojų. Iš kai kurių naujųjų ES valstybių atvažiuoja į Vilnių, žiūri, kad čia sąlygos neblogos, kodėl čia nepasilikus?“ - čigonų migraciją apibūdino meras.

A. Zuokui kartu su policijos pareigūnais ir LESTO atstovais atvykus į taborą, vietos gyventojai atvirai ir garsiai rodė nepasitenkinimą, o merui iš paskos sekė daugybė keiksmų ir kaltinimų, kuriuos sutirštindavo necenzūrinė leksika. Gyventojai šaukė, kad savivaldybės veiksmai priverčia juos nelegaliai naudoti elektros energiją ir pardavinėti narkotikus.

Romų bendruomenės pirmininkas Stepas Vysockis apipylė merą kaltinimais, neva gyventojams duodami pasirašyti dokumentai dėl namų, kurių neraštingi taboro gyventojai net negali perskaityti. Viena iš gyventojų Sofija Aleksandravičienė piktinosi, kad jau trejus metus gyvena be elektros, o romų bendruomenės „Čigonų laužas“ pirmininkas Josifas Tyčina gana atvirai pripažino, kad tabore gausu socialinių problemų, bet gyventojai, kaip ir jis pats, nelabai nori keltis gyventi į kitus rajonus.

ELTA jau skelbė, kad elektros skirstymo bendrovė AB LESTO, siekdama sumažinti romų tabore Vilniuje patiriamus elektros energijos nuostolius, ėmėsi pertvarkyti aukštutiniame tabore esantį skirstomąjį tinklą taip, kad elektros vagystės iš LESTO būtų neįmanomos. Klientams tabore priklausantys elektros energijos apskaitos prietaisai iškeliami prie taboro ribų, tad neliks galimybės nelegaliai prisijungti prie LESTO skirstomojo tinklo.

LESTO atstovas V. Vengalis sakė, kad 2002 m. tabore buvo 64 legaliai elektros energiją naudojantys namų ūkiai, dabar jų yra vos 14. Kitiems gyventojams elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dėl nemokumo arba elektros vagysčių.

Eltos inf.