A. Zuokas: „Buvusioji Vyriausybė ignoravo Vilniaus problemas“

Vilniaus meras Artūras Zuokas teigė, kad dabartinė Vyriausybė, priešingai nei buvusi, atkreipia dėmesį Vilniaus savivaldybės finansinę situaciją. Po susitikimo su Premjeru Algirdu Butkevičiumi meras sakė, jog buvo susitarta nuo 2014 m. padidinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį Savivaldybei nuo 42 iki 50 proc.

„Ši Vyriausybė girdi realias priežastis, kodėl nuo 2008 m. susidarė keturis kartus didesni įsiskolinimai nei būdavo anksčiau. (...) Šis Savivaldybės ir Premjero susitarimas reiškia, kad Vilniaus miesto biudžete kitais metais bus apie 70 mln. litų daugiau pajamų. Papildomos lėšos bus skirtos finansiniams įsipareigojimams padengti bei darbo užmokesčiams", – antradienį teigė A. Zuokas.

Vilniaus miesto vadovas sakė, jog pagrindinė skolų susidarymo priežastis yra buvusio Andriaus Kubiliaus Vyriausybės požiūris į Vilniaus miesto finansinę situaciją.

„Premjeras sprendžia problemas, kurias paveldėjo. Pagrindinė miesto skolų priežastis yra tai, jog A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė iš esmės ignoravo miesto finansinę situaciją ir, spręsdama valstybės finansines problemas, perkeldavo jas ant vilniečių pečių", – sakė A. Zuokas.

Meras atskleidė, kad reali skolų suma siekia daugiau kaip 1 mlrd. litų.

„Nuo 2008 m. Savivaldybės biudžeto deficitas, neskiriant papildomo finansavimo, buvo vidutiniškai 120–170 mln. litų kasmet. Per tą laiką finansiniai įsipareigojimai išaugo keturis kartus. Kaip pažymėjo Premjeras, Savivaldybės skolinimosi kreivė atitinka valstybės skolinimosi kreivę, o tai dar kartą parodo, kad praėjusios Vyriausybės finansinis planavimas buvo neatsakingas, ir šiandien tiek Premjeras, tiek Vilniaus miesto savivaldybė turi spręsti to pasekmes", – teigė jis.

Meras tikisi, jog bus sudaryta galimybė visą įsiskolinimų sumą išdėlioti ilgajam laikotarpiui.

„Tokiu atveju mes galėtume padengti visus įsipareigojimus per 8–10 metų laikotarpį", – sakė A. Zuokas.

Jis taip pat pažymėjo, kad norint stabilizuoti Vilniaus finansinę situaciją, miestui turėtų būti skiriama 60 proc. surinkto GPM. Tą tikimasi padaryti iki 2016 m.

„Mūsų realus poreikis yra 60 proc., tačiau suprantame ir valstybės situaciją. Buvo pateiktas pasiūlymas dar po metų didinti Vilniui skiriamą GPM dalį dar 5 proc., o 2016 m. – dar 5 proc., kol bus pasiekta reikiama 60 proc. dalis", – teigė A. Zuokas.

Meras užtikrino, jog siūlymai padidinti Vilniui skiriamą mokesčių dalį yra suderinti ne tik su Premjeru, bet ir su kitais valdančiosios koalicijos partneriais.

„Pagaliau į miesto finansines problemas pradedama žiūrėti realiai, o ne politiškai. A. Kubilius žinojo miesto situaciją, tačiau praėjusiais metais teikdamas biudžetą jo ne tik nepadidino, bet dar ir sumažino, nors įsipareigojimai tik didėjo", – sakė jis.

Premjeras A. Butkevičius savo ruožtu teigė, jog Vilniuje sugeneruojamos pajamos turi didelę įtaką valstybės bendrajam vidaus produktui (BVP), todėl į miesto finansinę padėtį būtina atkreipti dėmesį.

„Vilniuje sukuriama daugiau nei trečdalis viso Lietuvos valstybės bendrojo vidaus produkto. Sostinės ekonominė padėtis neabejotinai turi įtakos visos šalies ekonomikos gerovei", – susitikimo metu kalbėjo A. Butkevičius.

Vilniuje šiemet planuojama surinkti apie 40 proc. visoje šalyje surenkamo GPM. Tai sudarytų apie 1,5 mlrd. litų sumą.

Lyginant su kitais Lietuvos miestais ir kaimyninių valstybių sostinėmis pagal valstybės biudžeto skiriamų lėšų dalį, vienam vilniečiui tenka 1865 litai, kauniečiui – 2047, Rygos gyventojui – 3029, Talino – 3200, Varšuvos – 7000 litų.

Eltos inf.