„Seksualinių mažumų atstovų kova sėkmės atveju gali paskatinti kitas visuomenės grupes aktyviau ginti savo interesus,“ - teigia NPPSS pirmininkas Vytautas Bakas.
Lietuvoje teisės į susirinkimų laisvę suvaržymai įgauna radikalias formas. Generalinio prokuroro iniciatyva panaudoti savo administracines galias rodo, kad neliko jokių ribų piktnaudžiaujant administraciniais įgaliojimais, o tokius veiksmus daro aukščiausių teisinių institucijų vadovai nepalikdami galimybių gintis.
Pakanka gauti operatyvinių duomenų, kitaip tariant, paskalų, ir tai pakankamas pagrindas suvaržyti žmogaus teises.
Žmonės bauginami operatyvine ir kitokia informacija apie neramumus, sukuriant nesaugumo ir renginių menkumo iliuziją. Nors išprusęs, savo tautą gerbiantis prokuroras pirma padarytų viską, kad pavyktų į susirinkimą atėjusius taikius žmones apsaugoti nuo incidentų, o vėliau, po renginio, visuomenę informuotų apie grėsmes, kurias užkardė specialiosios tarnybos.
Radikalų pobūdį šie suvaržymai įgavo pastaraisiais - 2009-2010 - metais, kai buvo vengiama išduoti leidimus net ir nedideliems piketams, kai Vyriausybėje pradėta sisteminė ir gerai koordinuota propagandos prieš pilietines iniciatyvas kampanija, kurios tikslas jas sukompromituoti, o teisėsaugos ir savivaldos institucijos pradėjo manipuliuoti administracinėmis galiomis, kad bet kokia kaina galėtų užkirsti kelią nepatogių valdžiai nuomonių raišką. Visos šioms priemonės privertė visuomenę nusivilti savo teisių gynybos efektyvumu.
Reikėtų priminti, kad ryškesni teisės į taikius susitikimus varžymai, prisidengiant administracinėmis-teisinėmis procedūromis, buvo pradėti kai sostinei vadovavo Vilniaus meras Artūras Zuokas. Įsimintinesnis pavyzdys - Migracijos darbuotojų paskelbtas streikas, kai Vilniaus miesto savivaldybė, prisidengdama, neva, viešojo intereso gynimu, teisme sugebėjo užkirsti kelią tuomečio vadovo S. Mecelicos engiamų moterų pilietinėms iniciatyvoms.
Prieš metus viename iš pasitarimų Seime stebėjau audringą vieno žinomo politiko reakciją, kurią sukėlė telefonu jam pranešta žinia, jog išduotas leidimas smulkiųjų verslininkų organizuojamam mitingui 2009 metų pradžioje. Tuokart aukštus teisėsaugos pareigūnus už uždarų durų vykusiame posėdyje pribloškė šio, mokslinį laipsnį turinčio, politiko desperatiški veiksmai ir raginimai tuoj pat ką nors sugalvoti, kad renginys būtų atšauktas arba susutabdytas. Jis net nusprendė tučtuojau susisiekti su generaliniu prokuroru, kad šis kreiptųsi į teismą gindamas viešąjį interesą ir prašytų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai uždrausti rengti mitingą. Tada pagalvojau, jei jis taip pasakytu teisės studentams per paskaitas, palikčiau auditoriją. Tada dar būdamas Policijos generalinio komisaro komandos nariu, tam politikui pasakiau, jog toks grubus veiksmas gali sukelti priešingą nei laukiamas rezultatą - nesankcionuotą renginį ir milžinišką žmonių pasipiktinimo bangą.
Pataruoju metu teisės į taikius susirinkimus suvaržymai įgavo kraštutines radikalizmo formas – bent Vilniuje susirinkimai nustumti į atokiausias miesto vietas, o kas kartą svarstant leidimus, savivaldybės administracija sukuria įvairių priežasčių, kad mitingų ir susirinkimų rengėjams būtų kuo daugiau apribojimų. Pvz. Visuomeninė organizacija ar piliečiai paraginami samdyti brangias saugos tarnybas (tai paprastai taikytina komerciniams, o ne visuomeniniams renginiams).
Kartu su šiomis administracinėmis priemonėmis Vyriausybė, ypač valdančiųjų partijų politikai, intensyviai taiko propagandines priemones kuriomis siekiama sukompromituoti mitingus ir susirinkimus, jų organizatorius ir visuoemnės grupių lyderius lyderius, atgrasyti nuo renginių žmones, padaryti renginius nepatraukliais.
Blogiausia tai, kad šių kertinių pilietinių teisių pažeidimus visuomenė netgi pradėjo toleruoti.
Proapagandai ir manipuliacijoms administracinėmis procedūromis pastebimai pasidavę žmonės atsisakė sakė pilietinių teisių, susirinkimais imta iš esmės nepasitikėti, baiminantis tariamų išpuolių, tėvai ragina vaikus laikytis atokiau.
Kita vertus, visame pasaulyje protestai, susirinkimai, mitingai, streikai yra žmonių reakcijos į jų nuomonės nepaisymą, teisių pažeidimus forma, tuo pačiu efektyvus būdas diskutuoti. Vyriausybė spaudžiama tokių pilietinių veiksmų dažniausiai priversta užtikrinti valdžios ir žmonių interesų balansą, dėl to dažniausiai laimi visi. Jei yra priešingai, pvz. kaip tai pastebima Lietuvoje, visi po truputį pralaimi, vieni emigruodami, kiti parsiduodami, treti nueidami į pogrindį ar smurtaudami.
Seksualinių mažumų atstovai, priešingai, nei kitos valdžios „laikinai nugalėtos“ visuomenės grupės, turi stiprią tarptautinę paramą ir labai motyvuotą gyventi trokštančią bendruomenę. Jiems, greičiausiai, pasiseks. Mums, seksualinėms daugumoms, verta jų kovą remti bent todėl, kad jie už savo teises kovoja net ir tada, kai visi kiti jau kovoti rodos nustojo. Nors ir keista, bet jų pergalė gali tapti visos mūsų visuomenės pergale. Galbūt mes vėl sugebėsime patikėti, kad esame savo valstybės ir savo likimų šeimininkai ir kova turi prasmę.
Ne gėjų, bet matyt žmonių tikėjimo savo galia labiausiai bijo valdžia.
Vytautas Bakas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
