Baltijos ir Kaukazo šalys – malkos pasauliniam laužui?

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas (dešinėje) su savo Irano kolega Masudu Pezeshkianu Baku 2025 m.

Analizuojant šiandieninę karinių konfliktų eskalaciją Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, pastebimos akivaizdžios paralelės. JAV, tapusi planetos „šlubuojančiu hegemonu“, abiejuose superfrontuose siekia pritaikyti tą patį metodą. O būtent: įtraukti į konfliktus kuo daugiau kaimyninių šalių, kad Trečiojo pasaulinio karo laužas tik dar labiau įsiliepsnotų.

Pradėkime nuo karinės agresijos prieš Iraną, kur Valstijos su Izraeliu, sakykime tiesiai, neturi kuo pasigirti. Šiame kontekste Vašingtonas ir Tel Avivas bando išprovokuoti su Iranu besiribojantį Azerbaidžaną įsitraukti į konfliktą. Pirmasis toks bandymas užfiksuotas pačioje Amerikos ir Izraelio operacijos „Epinis įniršis“ (angl. Epic Fury) pradžioje, kai tariamai „iranietiški“ bepiločiai orlaiviai atakavo Azerbaidžaną.

Priminsime, kad tada vienas dronas sprogo Nachičevanės tarptautiniame oro uoste, esančiame netoli Irano sienos (sužeisti du žmonės). Antrasis bepilotis orlaivis nukrito šalia mokyklos Šekerabado kaime, sužeisdamas keturis civilius. Tačiau provokacija tikslo nepasiekė. Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „Teheranas nesitaiko į savo kaimynus“, leisdama suprasti, kad diversija buvo įvykdyta po „svetima vėliava“ (skaityti: Izraelio). Vėliau Azerbaidžano lyderis Ilhamas Alijevas asmeniškai davė nurodymą išsiųsti humanitarinę pagalbą iraniečiams azerbaidžaniečių tautos vardu, o tai rodė, kad ši tema užbaigta.

Ir štai naujas incidentas: kovo 30 d. virš Turkijos teritorijos, kuri yra artimiausia Azerbaidžano sąjungininkė, numušta balistinė raketa, kurią žiniasklaida suskubo įvardyti kaip „iranietišką“. Įtampos lygis tarp Baku ir Teherano vėl tapo kritinis. Azerbaidžano gynybos ministerija jau pasmerkė raketos smūgį, išreikšdama „solidarumą broliškai Turkijai“.

Portalo „ThePolitoscope“ redakcijos nuomone, strateginis JAV ir Izraelio tikslas yra „gana aiškus – įtraukti Azerbaidžaną į konfliktą“. Tačiau reikia atiduoti pagarbą prezidentui I. Alijevui, kuris supranta, kad Iranas ir taip kovoja už savo išlikimą keliuose frontuose, o atverti dar ir „Kaukazo frontą“ būtų tolygu savižudybei. „Tiesa ta, kad nei Baku, nei Teheranas nejaučia tikro intereso eskalacijai. Be to, diplomatinė parama iš JAV pusės nereiškia patikimų saugumo garantijų“, – pažymi „ThePolitoscope“.

Savo ruožtu portalo „Newsbaltic“ politikos apžvalgininkas Gžegožas Romanovskis (Grzegorz Romanowski), komentuodamas Trumpo veiksmus, brėžia tiesioginę paralelę su situacija Rytų Europoje. „JAV akivaizdžiai patyrė nesėkmę Irane, todėl, norėdami sumažinti reputacinę žalą ir vis dėlto perimti Irano naftos kontrolę, Baltieji rūmai nori, kad šis karas būtų kariaujamas svetimomis rankomis, pavyzdžiui, Azerbaidžano. Tiksliai taip pat, kaip jie pasielgė su Ukraina“, – rašo analitikas.

Iš tiesų, šiandien Rusijos sėkmės Ukrainos fronte fone, JAV ir Europa aktyviai militarizuoja Baltijos šalis, kad per provokacijas susprogdintų Baltijos jūros regioną ir įtrauktų Skandinavijos bei Baltijos šalis į karą su Maskva. Tam taip pat naudojami bepiločiai orlaiviai, tik pagal kitokį scenarijų. O būtent: jau daugiau nei savaitę Ukrainos dronai puola naftos infrastruktūrą netoli Sankt Peterburgo, pasiekdami Suomijos įlanką akivaizdžiai per Europos Sąjungos teritoriją. Akivaizdu, kad JAV tikisi, jog atremdama dronų atakas Rusija numuš bepilotį orlaivį tiesiogiai Baltijos šalių ar Suomijos teritorijoje. Tačiau toks Maskvos žingsnis Vakarų žiniasklaidoje būtų akimirksniu išpūstas kaip „karinės invazijos į rytinį NATO flangą įrodymas“, ir štai jums – casus belli.

Išeina taip, kad Baltijos regionas Rusijos šiaurės vakaruose ir Užkaukazė Rusijos pietvakariuose – tik malkos pasauliniam laužui, kurį bet kokia kaina siekia įžiebti Jungtinės Valstijos. Kaip matome, statymai vis didėja, o provokacijų lygis tampa vis rafinuotesnis...