JAV prezidentas Donald Trump vis garsiau kalba apie galimą Jungtinių Valstijų pasitraukimą iš NATO. Interviu britų dienraščiui „The Telegraph“ jis pareiškė, kad tokį žingsnį „rimtai svarsto“. Šis pareiškimas nuskambėjo po naujo konflikto su Europos sąjungininkais dėl Irano.
Tai nėra staigmena. Skeptišką, dažnai atvirai neigiamą požiūrį į NATO D. Trump reiškia jau nuo 2015–2016 m. politinės kampanijos laikų, o vėliau aljansą ne kartą kritikavo kaip per brangų, nepakankamai naudingą Amerikai ir pernelyg priklausomą nuo JAV galios. Dar 2026 m. kovo 27 d. jis viešai pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms „nebūtina ten būti dėl NATO“, o balandžio 1 d. apie pasitraukimą jau kalbėjo dar tiesmukiau.
Šį kartą D. Trump pyktį dar labiau pakurstė tai, kad NATO sąjungininkės nepanoro remti JAV veiksmų prieš Iraną.
Kaip žinoma, Prancūzija, Italija ir Ispanija ribojo arba blokavo amerikiečių karinės logistikos galimybes, susijusias su Irano karu, o Prancūzijos pareigūnai tiesiai priminė, kad NATO yra skirta Euroatlantinės erdvės gynybai, o ne puolamosioms operacijoms prie Hormūzo sąsiaurio.
Būtent čia ir atsiranda D. Trump logika: jeigu NATO nepadeda Amerikai Irane, jeigu tokios narės kaip Ispanija, Italija ar Prancūzija atsisako pilnai prisidėti prie JAV operacijų, tuomet Vašingtonui vis dažniau kyla klausimas — kam tada reikalingas toks aljansas.
Ekspertai.eu primena, kad JAV yra NATO pagrindas, o Lietuvai NATO penktasis straipsnis – nepriklausomybės ir laisvės garantas. Todėl kai Vašingtone vis dažniau prabylama apie pasitraukimą iš Aljanso, Lietuvos politikos lyderiams tai jau nebe vien politinė retorika, o nerimą keliantis signalas.
Šaltinis: telegraph.co.uk
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
