Balandžio 18-19 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas dalyvavo Baltijos šalių karinio komiteto susitikime Latvijos kariuomenės Karinių oro pajėgų bazėje Lielvardėje, kuriame buvo aptarti aktualūs Baltijos regiono saugumo ir karinio bendradarbiavimo klausimai.
Gen. ltn. J. V. Žukas kartu su Estijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Rihas Teras (Riho Terras) ir Latvijos kariuomenės vadu generolu majoru Leonidu Kalniniu (Leonīds Kalniņš) aptarė esamą saugumo situaciją regione, NATO priešakinių pajėgų kovinių grupių dislokavimo Baltijos šalyse procesą, Lietuvos, Estijos ir Latvijos bendradarbiavimą plėtojant trišalius projektus gynybos srityje.
Šių metų susitikime didelį dėmesį vadai skyrė NATO priešakinių pajėgų kovinių grupių karių dislokavimui, taip stiprinant karinius pajėgumus Baltijos šalyse. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenių vadai sutarė, kad priešakinių NATO pajėgų dislokavimas Baltijos valstybėse yra didelis žingsnis ne tik atgrasant galimus agresorius, bet ir užtikrinant efektyvią gynybą.
„Svarbu, kad Baltijos šalys vienodai suvokia kylančias grėsmes ir dirba kartu, kad būtume pajėgūs jas atremti. Glaudus ir gerai veikiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinis bendradarbiavimas yra itin reikšmingas užtikrinant regiono ir kiekvienos iš valstybių saugumą ir efektyvią gynybą“, – grįžęs iš susitikimo sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas.
Sprendimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę buvo priimtas 2016 m. vasarą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Pirmoji bataliono kovinė grupė buvo dislokuota Lietuvoje šių metų sausio pabaigoje. Daugiau nei tūkstančio karių kovinei grupei vadovauja Vokietija, grupei karius yra skyrusios Belgija, Nyderlandai. Gegužę prie jos prisijungs Norvegija, o vėliau ir Liuksemburgo kariai. Estijoje NATO priešakinėms pajėgoms vadovauja Jungtinė Karalystė, Lenkijoje – Jungtinės Valstijos, o Latvijoje nuo birželio dislokuojamai kovinei grupei vadovaus Kanada.
Baltijos šalių kariuomenių vadai susitikime taip pat aptarė 2017 metų Baltijos karinės jūrų eskadros projekto BALTRON eigą. Pateikta informacija apie tolesnį Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos projekto BALTNET vystymą, personalo klausimus, patvirtintas šio projekto biudžetas 2018 metams.
Trijų šalių kariuomenių vadai taip pat pritarė tęsti pasiruošimą Baltijos bataliono priskyrimui budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose (angl. NATO Response Force) 2020 metais. Už šio projekto vystymą atsakinga bus Latvija.
Baltijos gynybos koledžo komendantas gen. mjr. Andis Dilanas (Andis Dilansas), apžvelgė koledžo veiklos aktualijas, pristatė Baltijos gynybos koledžo vystymo plano 2017-2025 metams įgyvendinimo progresą bei Kasmetinės veiklos planą 2018 metams. Taip pat susitikimo metu buvo pasikeista nuomonėmis apie tarptautinių pratybų „Perkūno skydas 2016“ patirtį, išmoktas pamokas.
Buvo aptartas trišalis bendradarbiavimas ir išreikštas palaikymas skiriant Baltijos šalių vienetus į NATO ir ES pajėgas, o taip pat dalyvaujant tarptautinėse misijose ir operacijose.
Nuo 2016 m. Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimai rotacijos principu rengiami kartą per metus. Kitas susitikimas vyks 2018 m. Lietuvoje.
Plačiau apie NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Lietuvoje skaitykite čia.
Šaltinis: kam.lt
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]