Baltijos šalių kariuomenių vadai sutarė, kaip smarkiau atgrasyti Rusiją

„Kariniu požiūriu esame traktuojami kaip vienas operacinis rajonas, todėl turime siekti kuo glaudžiau bendradarbiauti tiek planuojant, tiek išlaikant, tiek ir stiprinant mūsų sausumos, jūrinius bei oro pajėgumus“, – gegužės 7 d. Raudondvario pilies dvare Raudondvaryje (Kauno r.) Baltijos šalių karinio komiteto susitikime sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Lietuvoje Baltijos šalių karinio komiteto nariai – kariuomenių vadai, kartu su šalių gynybos ministerijų bei kariuomenių štabų atstovais, susitiko aptarti strateginių regiono saugumo ir karinio bendradarbiavimo klausimų.

„Džiaugiuosi kad susitikimo eigoje mums pavyko sutarti dėl daugelio klausimų. Vieningai sutarėme toliau stiprinti sąveiką tarp Baltijos šalių kariuomenių koordinuojant gynybos planus, dalinantis žvalgybine informacija, drauge dalyvaujant karinėse pratybose, tarptautinėse operacijose ir budėjimuose, karinio bendradarbiavimo projektuose, keliant personalo kvalifikaciją ir tuo stiprinant Baltijos regiono gynybinę galią“, – sakė gen. ltn. J. V. Žukas.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado, vienas svarbiausių šio trišalio susitikimo pasiekimų – sutarimas stiprinti karinius jūros stebėjimo pajėgumus sukuriant regioninį jūros stebėjimo duomenų paveikslą. Tuo tikslu kariuomenių vadai pavedė Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų komitetui (vadams) suformuoti darbo grupę, kuri dar šiemet  parengtų ir pasiūlytų minėto jūros stebėjimo pajėgumo koncepciją. Tikimasi, kad šis regioninis pajėgumas palengvins jūrinių karinių pratybų ir operacijų planavimą, pagerins situacijos Baltijos jūroje supratimą tiek mus, tiek ir sąjungininkams.

Diskutuodami apie Baltijos šalių karines jūrų pajėgas kariuomenių vadai pripažino, kad turimų pajėgumų palaikymas ir, juo labiau, išvystymas laikui bėgant pareikalaus didelių investicijų. Todėl būtų racionalu turėti bendrą ilgalaikę Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų viziją, kuri įgalintų kariuomenes sustiprinti Baltijos jūros saugumą mažesniais kaštais, t. y. sutaupant tiek bendrai įsigyjant karinius laivus ar įrangą, tiek neinvestuojant į besidubliuojančius jūrinius pajėgumus. Būtent tokios vizijos projektą iki kitų metų Baltijos šalių karinio komiteto susitikimo pavesta parengti Baltijos karinių jūrų pajėgų komitetui.

Gegužės 7 d. dvi susitikimo darbinės sesijos vyko Raudondvario pilies dvare. Pirmosios sesijos metu aptarti Baltijos gynybos koledžo veiklos rezultatai, finansavimo ir komplektavimo personalu perspektyvos. Kariuomenių vadai taip pat buvo supažindinti su šiuo metu vykstančių didžiausių iki šiol Estijos ginkluotųjų pajėgų pratybų „Ežys 2018“ (angl. Hedgehog) ir planuojamų Lietuvos nacionalinių Vyriausybės lygmens priimančiosios šalies paramos pratybų „Lietuvos šeimininkas 2018“ (angl. Lithuanian Host) bei tarptautinių pratybų „Baltijos šeimininkas 2019“ (angl. Baltic Host) koncepcijomis.

Antroji sesija buvo skirta aptarti trišaliam bendradarbiavimui tarp karinių oro, jūrų ir sausumos pajėgų. Buvo apžvelgti tokie bendri praktinio bendradarbiavimo projektai, kaip BALTNET (Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės projektas), BALTRON (Baltijos karinės jūrų eskadros projektas), BALTBAT (bendro Baltijos šalių bataliono projektas) ir kt.

Trečioji susitikimo sesija vyko Kauno įgulos karininkų ramovėje Kaune. Jos metu Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas, Estijos kariuomenės vadas generolas Riho Terasas (Riho Terras) ir Latvijos kariuomenės vadas gen. ltn. Leonidas Kalninis (Leonīds Kalniņš) aptarė 2015 m. įsteigto nenuolatinio Baltijos šalių jungtinio štabo elemento (angl. Baltic Combined Joint Staff Element, B-CJSE), skirto koordinuoti šalių ginkluotos gynybos planavimą, veiklos rezultatus ir ateities planus, bendradarbiavimą tarp šalių specialiųjų operacijų pajėgų.

Renginio paraštėse Lietuvos, Estijos ir Latvijos kariuomenių vadai apsilankė Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir pagerbė žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą padėdami gėlių prie muziejaus kiemelyje esančio Nežinomo kareivio kapo.

Baltijos šalių karinio komiteto susitikimai vyksta kartą metuose šalių rotacijos principu.

Šaltinis: kam.lt