Rastas A.Gureckio laiškas demaskuoja „MG Baltic“ „riterius“ D.Mockų ir R.Kurlianskį: „kišeninių prokurorų pagalba mane terorizavo ir privedė prie savižudybės...“
Prabėgus keturiems mėnesiams po tragiškų įvykių Kaune, kai neištvėręs žiniasklaidos magnatų, „MG Baltic“ koncerno prezidento Dariaus Mockaus ir viceprezidento Raimondo Kurlianskio reketo bei moralinio teroro, pajungus klaninės teisėsaugos pareigūnus, kratos metu savo namuose nusišovė žinomas verslininkas, buvęs ilgametis statybų bendrovės „Mitnija“ vadovas Antanas Gureckis, velionio našlė Violeta GURECKIENĖ ir dukra Beta RUMŠIENĖ, kantriai varstančios teisėsaugos institucijų duris, pagaliau pasiekė nedidelę pergalę: š. m. spalio 19 dieną Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Leonavičius baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00789-10 nustatė, kad Violetai Gureckienei yra padaryta moralinė žala ir nutarė pripažinti ją nukentėjusiąja šioje byloje. Nuo šiol našlė galės teikti įrodymus, prašymus, nušalinimus, per ikiteisminį tyrimą susipažinti su bylos medžiaga. Viso to ji negalėjo daryti būdama paprasta liudytoja.
Tikėtina, jog artimiausiu metu į apklausas Panevėžio apygardos prokuratūroje bus iškviesti ir tie du „MG Baltic“ „riteriai“ - D.Mockus ir R.Kurlianskis. Taip pat turėtų būti apklausti šiam koncernui priklausančių įmonių „MG Baltic Investment“ bei „Mitnija“ vadovai ir darbuotojai.
Nors praeitą savaitę našlės Violetos rastas nusišovusio vyro Antano Gureckio priešmirtinis laiškas demaskuoja tikruosius nusikaltėlius, įvardinami konkretūs asmenys - „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus ir jo parankinis R.Kurlianskis, kurie psichologinio smurto, teisėsaugos bei teisėtvarkos kišeninių prokurorų pagalba terorizavo ir privedė prie savižudybės garbųjį verslininką, tačiau, žinant klaninės teisėsaugos nusistovėjusias „tradicijas“ Lietuvoje, vargu ar šis vertingas dokumentas taps pakankamu argumentu Panevėžio apygardos prokuratūrai pateikti kaltinimus skandalingai pagarsėjusiems „MG Baltic“ koncerno „riteriams“. O ir kas šiandien galėtų garantuoti, kad eiliniai Panevėžio prokurorai ryšis tirti aukščiausių teisėsaugos institucijų vadovų vaidmenį Gureckių šeimą ištikusioje tragedijoje?..
Apie likimo iššūkius ir teisingumo paieškas klaidžiuose teisėsaugos labirintuose su LL skaitytojais savo mintinis dalinasi nusišovusio verslininko našlė Violeta Gureckienė.
- Sakykite, prašau, kaip nutiko, kad tik dabar, prabėgus bemaž keturiems mėnesiams po jūsų vyro Antano Gureckio savižudybės, buvo surasti du jo ranka rašyti priešmirtiniai laiškai?
- Spalio 18 d. vakare į mano namus atvyko dukra Beta ir pasakė, kad tyrėjai, vykdantys ikiteisminį tyrimą, prašo buvusio „Mitnijos“ valdybos pirmininko Raimondo Kurlianskio ir Raimundo Mickūno telefonų. R.Kurlenskio telefono numerį radau greitai, tačiau niekur nerasdama R.Mickūno telefono, užėjau į vyro kabinetą ir ėmiau ieškoti rašomojo stalo stalčiuose. O ten - šūsnys įvairaus formato užrašų knygučių, tarp kurių į akis man krito viena didesnė, odiniu viršeliu Antano darbo knygelė su užrašu „Mitnija“. Ją bevartydama aptikau daugybę senų faktų, bendrovėje dirbusių žmonių pavardes, statytojus, kai staiga, visai netyčia, viename puslapyje pastebėjau žodį – SAVIŽUDYBĖ ir... perskaičiau Antano ranka rašytą tekstą:
„MG Boltik prezidentas D.Mockus ir jo viceprezidentas R.Kurlianskis nuo 2005 m. žiniasklaidos pagalba, nuo 2006 iki dabar psichologinio smurto, teisėsaugos bei teisėtvarkos, kurioje turi kišeninių prokurorų, pagalba mane terorizavo ir privedė prie savižudybės.
R.Kurlianskis 2006 2007 2008 m. plovė pinigus iš UAB Mitnijos, jiems talkino Audrius ir Agnius Matjošaičiai ir kt.“
PARAŠAS
Tada atverčiau vieną puslapį atgal, o ten dar vienas Antano laiškelis:
„Violeta,
Tave mylėjau ir mylėsiu.
Beta, Egidijau, vaikai
Ovidijau ir Gintare
visus Jus myliu“
PARAŠAS
Mes abi su dukra Beta, perskaičiusios šiuos laiškelius, ilgai verkėme, raudojome, vėl atsivėrė senos, negyjančios žaizdos... Dar tą patį vakarą, norėdamos apsidrausti, kad šie dokumentai nedingtų, Antano Gureckio priešmirtinių laiškų kopijas išsiuntėme draugams, advokatei ir žiniasklaidos atstovams.
Kiek nurimusi aš pabandžiau detaliai atgaminti lemtingo birželio 29 –tos ryto situaciją mūsų namuose, Kaune. Ar buvo toks momentas, kada Antanas galėjo parašyti tuos du laiškus?..
Pamenu, mes ilgai neįleidome įvažiuoti į kiemą žalio autobusiuko su šešiais pareigūnais, atvykusiais daryti kratos. Tuo metu, kai aš skambinau advokatams, mano vyras nuėjo į savo kabinetą ir ilgokai ten sugaišo. Manau, jog būtent tada Antanas ir brūkštelėjo tuos du priešmirtinius laiškelius savo užrašų knygutėje.
Tą rytą, kol mudu su Antanu svarstėme, įsileisti ar ne atvykusius pareigūnus į namus, jis pasėdėjo, pasivaikščiojo, nuėjo į savo kabinetą. Po to, kai pasikalbėjau telefonu su advokatais, pašaukiau vyrą: „Antanai, na kur tu dingai? Pasitarkime, ką mums dabar daryti? O gal jie čia atvažiavo visai ne kratos daryti, gal tik mūsų automobilių ieško?.. Mes gi nežinome, ko jie nori, gal įsileiskime tuos du vyrus?“. Taip ir padarėme...
Dabar aš manau, kad tą minutę Antanas pasielgė labai protingai. Nes jeigu tie laiškai būt buvę parašyti atvirai, ant paprastų lapų, tai kratos metu, be abejo, jie būtų paimti. Bet jis parašė atsisveikinimo laiškus užrašų knygutėje, kurią padėjo giliai į rašomojo stalo stalčių, todėl darantys kratą pareigūnai jų net nepastebėjo.
Tiesą sakant, tyrėjai kratos metu elgėsi gan keistai, kažkam nuolat skambindavo ir kažkas jiems telefonu duodavo nurodymus. Man labai stebina ir tai, kad tyrėjai mūsų namuose neieškojo savigynai išduotų ginklų. O be to, jie norėjo išsivežti mano vyrą į Vilnių, nepateikę jokio dokumento, nors Antanas tuo metu sirgo ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kaip bebūtų keista, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Zenonas Leonavičius vėliau mus „nuramino“, jis parašė raštą ne tik man, bet ir žiniasklaidai, „Lietuvos žinioms“, kad čia neva viskas vyko labai teisėtai ir teisingai!..
Beje, ką aš dar norėčiau pasakyti apie tuos du priešmirtinius Antano laiškus?..
Ten yra pateikiama įdomi informacija. Pirmiausia, mano vyras aiškiai įvardino asmenis, privedusius jį prie savižudybės, Darių Mockų ir Raimondą Kurlianskį. Ir čia pat minimas ne mažiau įdomus faktas - 2005 metais Antaną terorizavo žiniasklaida.
Dabar aš gerai prisimenu, kaip iš tikrųjų ten viskas buvo. Komercinės televizijos žinių vadovės Jolantos Butkevičienės laidose kurį laiką buvo pateikiama šmeižikiška informacija apie statybų bendrovę „Mitniją“ ir labai gudriai būdavo iškraipomi mano vyro ištarti žodžiai. Pavyzdžiui, jeigu Antanas sakydavo: „Ateikite, išsiaiškinsime ir tarsimės“, tai ponia J.Butkevičienė, pasiteiravusi apie įmonę, gudriai įterpdavo - „ateikite, tarsimės...“. Ši žurnalistė sąmoningai iškraipydavo žmogaus mintis, persakydavo jas su visai kita potekste ir mums tai būdavo iš ties nemalonu girdėti.
Visai neseniai, š. m. spalio 20 d., „Lietuvos žiniose“ perskaičiau straipsnį Mindaugo Veličkos straipsnį - „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“, kuriame ta pati Jolanta Butkevičienė minima, kaip galimai viena žymiausių juodųjų technologijų atstovių. Pasirodo, jai būdavo duodami užsakymai apjuodinti kitą žmogų ar kokią nors kompaniją ir ji tai darydavo labai meistriškai. Štai kas apie tai rašoma „Lietuvos žiniose“, minėtame M.Veličkos straipsnyje: "Juodųjų technologijų" taikinio reputacija sistemiškai naikinama, pasirinktas taikinys yra šmeižiamas, viešai skleidžiama negatyvi, jį kompromituojanti informacija. Ji dažnai būna ir visiški pramanai ar tiesiog ciniškas melas. Tuo metu "Dujotekana" ne kartą pasitelkė tam tikras žiniasklaidos priemones ar atskirus žurnalistus, siekdama skleisti neigiamą ar pramanytą informaciją apie jos priešininkus. LŽ jau rašė, kaip VSD valdybos viršininkas L.Jurgelaitis, talkinęs "Dujotekanos" vadovams perimant Kauno elektrinę, rekomendavo pasitelkti žiniasklaidą, kompromituojant verslo oponentus "Gazprom" vadovybės akyse. Tai ir buvo padaryta. Kaip rodo Seimo Nacionalinio saugumo komitetui suteikta informacija, gauta vykdant kontržvalgybinę operaciją, "Dujotekana" pasitelkė du dienraščius ir vieną komercinę televiziją, siekdama parlamentinio tyrimo metu "išjungti kelis komiteto narius". Šmeižto auka buvo tapę ne tik Seimo nariai ar kontržvalgybos karininkai V.Damulis, K.Braziulis, V.Bieliauskas, tačiau net jų kolega velionis V.Pociūnas. Šmeižikiškos publikacijos ar laidos buvo publikuotos ir parodytos būtent tose žiniasklaidos priemonėse, kurios prieš tai gavo dideles sumas lėšų iš "Dujotekanos" arba jos ar jos akcininkų valdomų įmonių. VSD Kontržvalgybos valdyba yra parengusi analitinę pažymą "Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai", ji pateikta Seimo NSGK nariams, tačiau dar nėra išslaptinta.
Analitiškai vertinant, nesunku spėti, kad "viena komercinė televizija" buvo komercinės TV3 Žinių tarnybos rengtos "Dujotekaną" palaikančios laidos. Tuo metu žinių vadove dirbo Jolanta Butkevičienė. Netekusi šių pareigų, ji mėgino nesėkmingai prigyti LRT, o neseniai tapo Rusijos propagandos ruporo Lietuvoje - Pirmąjį Baltijos kanalą valdančios įmonės - valdybos pirmininke.
Galimos Rusijos priedangos organizacijos veiklą stebėję operatyvinių tarnybų pareigūnai teigia, kad jos vadovai visada svajojo turėti "juodųjų" viešųjų ryšių kompaniją, kurios nesaistytų jokie moraliniai skrupulai ir kurią būtų galima panaudoti specialioms kompromitavimo užduotims“.
Nenuostabu, kad po tokių užsakomųjų žiniasklaidos puolimų nuvertėja įmonės akcijos, savininkai psichologiškai pavargsta, į juos ima keistai žiūrėti giminės, draugai, artimieji... Neapsikentę, padavėme vieną laikraštį į teismą už statybų bendrovės „Mitnija“ vardo diskreditavimą. Tas laikraštis mūsų atsiprašė, o už kelių dienų gavome pasiūlymą parduoti įmonės akcijas. Tada mes su Antanu pagalvojome: o kam čia mums reikia bylinėtis teismuose ir kęsti įvairius užsakomosios žiniasklaidos puolimus? Nors mūsų įmonė dabar klesti, bet kažkas, matyt, labai nori, kad nuvertėtų jos akcijos. Tik todėl ir nusprendėme - parduoti „Mitniją“ už gerą pasiūlytą kainą.
Iš karto prisistatė „MG Baltic“ atstovas Jonas Tamulis ir pradėjo su mumis derybas. Jis vaidino jiems draugišką žmogų. Kai vyras svarstė, kur pervesti pinigus, tai J.Tamulis patarė - būtinai į Danske banką. Esą mes tikrai nepralošime, jeigu iš DNB Nord banko dalį pinigų pervesime į Danske. Bet kai iškilo problemos ir buvo areštuotos mūsų sąskaitos, kai prasidėjo gąsdinimai bei grasinimai, tai tas pats J.Tamulis skambindavo Antanui (pati ne kartą esu girdėjusi) ir sakydavo: „Eik greičiau tartis, nes tau Darius Mockus jau paruošė dar du dalykus!..”
- Įdomu, kokius du dalykus buvo paruošęs „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus jūsų vyrui Antanui Gureckiui?
- Dabar, sprendžiant pagal teisminio proceso eigą, aiškiai matome, kad D.Mockaus mums buvo paruoštos ne tik dvi civilinės bylos, bet ir baudžiamoji byla bei išėjimas į tiesioginį susidorojimą su mano vyru – Antano laukė kalėjimas arba mirtis. Labai negražiai šiame kontekste pasižymi „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Toje pačioje knygutėje, kur rasti Antano atsisveikinimo laiškai, yra padėka R.Kurlianskiui - mano vyro išėjimo iš darbo kalba. Štai ką jis ta proga rašė: „Mes žinome, kad pasaulis vystosi tiktai judėdamas ir kurdamas. Yra laikas ateiti, yra laikas išeiti. Šitai firmai jau vadovauju 28 metus, kuri žinoma kuo įvairiais pavadinimais. Kai tik suskaičiavau juos, tai iš karto puoliau rašyti pareiškimą atleisti mane iš vadovo pareigų... (čia Antanas juokauja, nes turėjo puikų humoro jausmą). Ponui Raimondui Kurlianskiui esu labai dėkingas, kad mano pareiškimą jis patenkino“.
Savo kalbose įmonėje Antanas visada išreikšdavo didelę pagarbą ir padėką savo kolegoms, „Mitnijos“ akcininkams. Vyras tuo metu dar nenujautė, ką tas Raimondas Kurlianskas iš tikrųjų rezga, kokie tikrieji „MG Baltic“ ryklių planai.
Niekaip negaliu pamiršti Raimondo Kurlianskio grasinimų mano vyrui Antanui: „Jeigu Darius Mockus tave paleis, tai aš, karys, tavęs nepaleisiu!..”.
Kai “Mitnija” jau buvo parduota, sutinkant 2007 Naujuosius metus, „MG Baltic“ koncerno įmonių renginyje Darius Mockus labai aukštai įvertino Raimondo Kurlianskio nuopelnus, kadangi būtent jo iniciatyva buvo nupirkta klestinti statybų bendrovė. Susirinkusiųjų akivaizdoje įteikė jam didžiulį, įspūdingą paveikslą. Bet įdomiausia yra tai, kad tame šiurpiame paveiksle buvo pavaizduotas ant stulpo sėdintis nuogas vyras, nugara į mus, o jam ant peties kabo šautuvas – kaip tai simboliška ir klaiku, žinant, kokį banditišką terorą visai netrukus mums teko patirti!..
Nuo pat pradžių jautėme „MG Baltic“ vadovų dviprasmiškus, klastingus santykius. Jų išorė tarytum švari, maloni, bet viduje verda baisi klasta, padiktuota šalto, ciniško proto argumentų.
Nusikaltimas prieš mus buvo itin gerai suorganizuotas, kadangi jau nuo 2010 m. vasario mėnesio šiai operacijai buvo pajungtas saugumas, FNNT vyrai ir policija. Saugumiečiais prisistatydavę asmenys susitikdavo su mano vyru įvairiose vietose, pavyzdžiui, kokioje nors kavinėje, Savanorių prospekte esančiame Antano mamos bute arba tiesiog gatvėje. Žinau, kad tie keisti vyrukai visą laiką prašė Antano kompromituojančios medžiagos prieš Darių Mockų, sakydami, kad nuo jo esą yra labai nukentėję jų vadovai. Informavę Antaną, kad D.Mockus turi nusisamdęs labai puikius advokatus, tai bene žymiausia advokatų kontora Lietuvoje - advokatai Markevičius, G.Dičkinas ir partneriai, jie paėmė iš vyro raštišką pasižadėjimą tylėti ir niekam apie tai nepasakoti.
Vėliau net patys teisininkai nustebę dažnai klausdavo mūsų: „Ką tokio blogo padarėte „MG Baltic“, kad jie jus taip žiauriai puola? Šiame nešvariame reikale prieš mus, mano žiniomis, dalyvavo apie 20-30 žmonių, o gal ir daugiau. Jie visi stojo prieš mus, kaip viską savo kelyje naikinantis viesulas. Ar tai buvo kerštas už tai, kad Antanas per daug žinojo apie „MG Baltic“ vadovų finansinius nusikaltimus? Ar taip labai jiems trūksta pinigų? O gal, tiesiog, jiems labai sunku matyti kitaip mąstančius ir gyvenančius žmones?..
Man atrodo, ir kuo toliau, vis labiau tuo įsitikinu, nesėkminga, sužlugusi „MG Baltic“ afera Latvijoje pagimdė didžiules Raimondo Kurlainskio ambicijas. Latvių verslininkas Valdis Kalnozols išėjo iš teismo salės pakelta galva, o tuo tarpu „MG Baltic“ rykliai taip ir liko nieko nepešę... Po šio pralaimėjimo R.Kurlianskis, susitikęs su mano vyru Antanu, pasakė: „Dabar aš jau pasimokiau, dabar jau mokėsiu!..“.
Nors R.Kurlianskio bendražygiai dažnai iš jo šaipydavosi, atsiliepdavo nepagarbiai, bet jis visiems norėjo įrodyti savo vertę ir jo ambicijos visada buvo nepamatuotai didelės. Gerai įsiminė R.Kurlianskio pasakyti žodžiai mūsų namuose, bendraujant užstalėje: „Mes versle, kaip tarp vilkų. Tik „lochai“ neturi pinigų!..”
2006 metais, kai mūsų statybos bendrovę „Mitnija“ nupirko „MG Baltic“, Raimondas Kurlianskis žurnalui „Stilius“ davė interviu, kuriame tiesiai-šviesiai pasakė, kad yra labai kerštingas: „Tik kvailys atkeršija iš karto,“ – teigė jis. Be to, R.Kurlianskis prisipažino labai mėgstantis skaityti istorines knygas apie valstybės perversmus, jį domina krizės, konfliktai, karai, skandalai. Pamenu, mano vyras Antanas kartą paklausė R.Kurlianskio, kodėl jis taip dažnai kalba apie kerštą, nes mums tokie dalykai visai nepriimtini, mūsų šeimoje kerštas – tai blogis. Mes manome, reikia kovoti ir gyventi kitaip. Ir žinote, ką tada R.Kurlianskis atsakė Antanui: „Taip reikia dėl vieno žmogaus“. Dėl kokio žmogaus, jis mums taip ir nepasakė...
Žodžiu, mudu su Antanu jau žinojome, kad Raimondas Kurlianskis - stiprus, be galo kerštingas, ambicingas žmogus, mėgdavęs sakyti: „Tik kvailys atkeršija iš karto, reikia atkeršyti žymiai vėliau!..“.
- Visai neseniai jums teko lankytis Panevėžyje. Tad gal tarkite keletą žodžių apie šiuo Panevėžio apygardos prokuratūroje vykdomą ikiteisminį tyrimą?
Panevėžio apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl verslininko Antano Gureckio privedimo prie savižudybės, o aš, Violeta Gureckienė, esu pripažinta nukentėjusiąja. Atrodytų, tai didelis pasiekimas, tačiau kai kas mane labai glumina. Interneto komentarų skiltyje radome informaciją, jog Panevėžio apygardos prokuratūroje Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vadove dirba prokuroro Mindaugo Ražansko mama. Kai aš nuvykau į Panevėžio apygardos prokuratūrą, šį faktą man patvirtino teisininkai. Pasirodo, net ir Panevėžyje sėdi savi. Kaip žinote, Mindaugas Ražanskas - tai prokuroras, kuris kuravo bei kontroliavo birželio 29 d. kratą mūsų namuose, reikalavo atvežti A.Gureckį į Vilnių. Būtent šios kratos metu buvo padaryta visa eilė rimtų pažeidimų – nepaimti iš A.Gureckio savigynai išduoti ginklai, tyrėjai dažnai išeidavo į kiemą tartis telefonu dėl operatyvių veiksmų, arešto, nors mano vyras turėjo nedarbingumo lapelį ir nuo nieko nesislapstė. Jis visada visiems buvo atviras ir bendravo su visais. Tuo tarpu tyrėjai A.Gureckio suėmimui ir išvežimui į Vilnių birželio 29 d. rytą nepateikė jokių dokumentų. Ar tokie tyrėjų veiksmai bus deramai įvertinti Panevėžio apygardos prokuratūroje, kur šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, galime tik spėlioti.
Su dukra Beta nuvykusios į Panevėžį davėme išsamius parodymus. Turime laiškų, kuriais mums buvo gąsdinama ir grasinama, esame surinkusios nemažai įkalčių. Aš manau, kad jau vien tas „MG Baltic“ prezidento D.Mockaus 77 mln. litų ieškinys A.Gureckiui yra absoliučiai nepagrįstas, todėl Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas turėjo kur kas atidžiau perskaityti bylą ir nepriimti tokių baisių nutarčių mūsų šeimos atžvilgiu, apribojant teises į turtą ir sąskaitas banke. Viskas dabar vienose teisėjo Š.Račkausko rankose, kuris dirba, kaip ieškovo D.Mockaus nepagrįstų pretenzijų tenkintojas, bet visiškai nemato (arba nenori matyti!..) atsakovo tragiškos situacijos. Aš manau, jog į klausimus apie tai, kaip grubiai yra pažeidžiami įstatymai bei nekaltų žmonių teisės, pirmiausia turtėtų atsakyti aukščiausi teisėsaugos pareigūnai, kurie iki šiol tyli.
Tarp kitko, neseniai tas pats liūdnai pagarsėjęs prokuroras Zenonas Leonavičius apskundė Kauno apylinkės teismo nutartį nuimti nuo man priklausančio turto laikinąsias apsaugos priemones. Kai aš atvykau į Kauno apygardos teismą, nutartis iš karto nebuvo paskelta, tačiau po posėdžio prie manęs priėjo prokuroras Z.Leonavičius ir pasakė man: „V.Gureckiene, tu suprask mane!..” Į tai jam atsakiau: „Galėčiau jus suprasti tik tada, jeigu bent pasistengtumėte bent akimirką pabūti mano padėtyje, kurios, deja, jūs nesuprantate ir net nenorite suprasti!..“.
- Ką prokuroras Zenonas Leonavičius, familiariai kreipdamasis į jus, norėjo tuo pasakyti - „V.Gureckiene, tu suprask mane“?..
- Galbūt tai, kad kažkas jį labai iš viršaus spaudžia. Nors ir pripažinta nukentėjusiąja šioje byloje, bet ne mažiau esu nustebinta, tokiu banditišku prokuroro Z.Leonavičiaus elgesiu. Įvyko tokie baisūs dalykai mūsų šeimoje, o jis dar kelia reikalavimus areštuoti turtą, kankinti šeimą, dukrą Betą, mane, privesto prie savižudybės velionio Antano Gureckio našlę... Jie, tiesiog, nenori mūsų paleisti iš savo gniaužtų, bet laikosi įsikibę nagais ir dantimis. Todėl prokurorui Z.Leonavičiui atsakiau, kad eisiu iki galo, duosiu parodymus prieš jį, iškelsiu bylas ir kovosiu.
- Psichologiškai-morališkai ilgai terorizuojamas verslininkas, neištvėręs įtampos, paleido sau kulką į širdį – matyt, tai buvo desperatiškas Antano Gureckio žingsnis bent tokiu būdu atkreipti visuomenės dėmesį į klaninės teisėsaugos, veikiančios išvien su „MG Baltic“ rykliais, savivalę?
- Manau, būtent tokį sprendimą ir priėmė mano vyras. Iš ko galiu apie tai spręsti? Antanas viską gerai apgalvojo ir tokiam žingsniui pasiruošė. Žmogus, pamatęs pareigūnus, atvykusius ankstų rytą daryti kratą mūsų namuose, apsivilko visai ne chalatą, kaip buvo rašoma spaudoje, bet šviesias kelnes su juosmeniu ir aksominį naminį bliuzoną. Dabar suprantu, kodėl jis apsivilko kelnes su juosmeniu: o kaip galėtų ginklą užkišti už treningo gumos?.. Todėl jis apsivilko kelnes ir kratos metu visą laiką turėjo prie savęs pistoletą „Astra“.
Lygiai taip ir su tuo priešmirtiniu laiškeliu, kurį Antanas parašė didesnio formato knygelės viduryje, visai nematomoje vietoje. Gali ją vartyti ir nieko nerasti. Juk vykdant namuose kratą, atviri laiškai iš karto būtų paimti. Tą stalčiuką, nuo kurio tik jis turėjo raktą, radau paliktą atrakintą, man paruoštą, kad aš galėčiau rasti tuos laiškus. Įsivaizduojate, kaip detaliai mano vyras buvo pasiruošęs tam lemtingam žingsniui? Matyt, kratos metu jis jau buvo tvirtai apsisprendęs nė už ką nepasiduoti gyvas paimamas ir su antrankiais iš namų išvežamas...
Antanui nuolat grasindavo teisėsaugos pareigūnai, policija. Turbūt absurdiškiausia yra tai, kad mano vyras buvo dosnus policijos prevencinio darbo rėmėjas ir ne bet koks. Jūs tik pažiūrėkite, kiek Antanas Gureckis turi Policijos departamento apdovanojimų: jis gavo Policijos stiklo plytą, 2005 metais generalinis komisaras V.Grigaravičius apdovanojo mano vyrą ženklu „Už paramą policijai“.
Aplink mano vyrą Antaną nuolat sukdavosi policininkai, o vienas iš jų, Panemunės policijos komisariato Petrašiūnų policijos nuovados viršininkas Gintautas Kvietkauskas – pirmasis pagrasino šeimai, kai tik nusišovė Antanas.
- Ar nebandėte susisiekti ir pasikalbėti apie tai su dabartiniu Policijos departamento vadovu Vizgirdu Telyčėnu?
- Kai aš parašiau generaliniam komisarui V.Telyčėnui raštą, kad mums grasina G.Kvietkauskas, tai jis ramiausiai pavedė Kauno VPK komisarui Algirdui Kaminskui atlikti tarnybinį tyrimą. Beje, į V.Telyčėną kreipiausi š. m. liepos mėnesį, o atsakymą iš A.Kaminsko apie Gintauto Kvietkausko elgesį aš gavau tik š. m. spalio mėnesį. Man buvo pranešta, kad G.Kvietkausko elgesys buvo apsvarstytas etikos komisijoje: „Posėdžio metu komisijos nariai vienbalsiai nusprendė, kad G. Kvietkauskas pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 p. (elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus) reikalavimus”. Štai ir viskas, kas mums yra apie tai žinoma.
- Su kokiais dar valstybės pareigūnais bandėte susitikti, ieškodamos paramos prieš „MG Baltic“ koncerno vadovybės užsakymu vykdomą reketą?
- Kalbėkime atvirai: o prie ko šiais laikais gali prieiti? Mes nusiuntėme raštą Seimo pirmininkei I.Degutienei, norėjome susitikti, bet ji ramiausiai persiuntė tą raštą Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Lygiai taip ir iš Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus mes iki šiol negavome jokio atsakymo, nors labai seniai nusiuntėme jam kreipimąsi.
Kur tik mes nesikreipėme, į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ar į Prezidentūrą, jokio atsako! Visi mūsų raštai persiunčiami į Generalinę prokuratūrą, o ten atsakymas, bemaž, visada vienas ir tas pat – nieko nematau, nieko negirdžiu. Ir buvęs laikinasis generalinis prokuroras R.Petrauskas, ir pavaduotojas D.Raulušaitis, Z.Burokas, Radišauskas – visi jie tyli!..
Su advokate Aušra Ručiene rugpjūčio 26 d. nuvykome į Generalinę prokuratūrą, kur mus labai geranoriškai priėmė generalinio prokuroro pavaduotojas Tomas Staniulis. Mes pasiekėme, kad mūsų byla būtų persiųsta į Panevėžio apygardos prokuratūrą, nes nenorime, kad ikiteisminis tyrimas A.Gureckio mirties priežasčiai nustatyti būtų atliekamas Kaune. Nenorime ko nors kaltinti, bet mums visiškai aišku, kad Kauno prokurorai šioje byloje yra šališki, todėl čia viskas vyksta ne itin skaidriai ir objektyviai.
Tačiau svarbiausia, ką mes iš tikrųjų jau pasiekėme – tai viešumas. Kiek nusikaltimų „MG Baltic“ koncernas buvo anksčiau padaręs, bemaž visi jie buvo slapti. O dabar visuomenė mato, kokios banditiškos jėgos veikia Lietuvoje, ką jos daro ir kokius valdžios politikus bei teisėsaugos pareigūnus remia.
- Gaila, bet nejau tik dabar, jūsų šeimą ištikusios tragedijos kaina, iš tikrųjų supratote, kad informacija ir viešumas – labai didelė jėga? Jeigu ilgai kenčia, užsidarę nuo visuomenės siaurame artimųjų ratelyje, tokiu atveju pavieniai kovotojai už teisybę nesunkiai sudorojami kriminalinių teisėsaugos struktūrų, vykdančių oligarchų užsakymus!..
- O man labai gaila, kad žiniasklaida turi dirbti tokį nedėkingą darbą, kad be žiniasklaidos dėmesio atsakingi pareigūnai daro, ką nori. Tai kam tokia valdžia reikalinga? Ar tik siaurus partinius-klaninius interesus ginti?.. Mums labai pasisekė, kad tam tikra žiniasklaidos dalis išdrįsta apie tai kalbėti. Jau minėjau, kai nusišovė mano vyras, kreipėmės į TV3, norėjome apie tai informuoti visuomenę, o žinių tarnybos vadovas mums pasakė niekuo negalįs padėti. Kreipėmės pagalbos ir į LTV „Bėdų turgaus“ vedėją E.Mildažytę, kurios laidą nuolat remdavo „Mitnija“, o aš, kaip fizinis asmuo, parėmiau 100 tūkst. litų, tai ši irgi atsuko mums nugarą. Antra vertus, man tikrai malonu, kad dar yra Lietuvoje dorų, sąžiningų žmonių, žurnalistų, kurie žaibiškai sureagavo nusišovus vyrui, mirties dieną subėgo į mūsų namus ir neliko abejingi šeimą ištikus tragedijai. Maloniai nustebino „Lietuvos rytas“ ir „Lietuvos ryto“ televizija, „Kauno diena“, „Klaipėdos diena“, o kai paskambinau į „Laisvą laikraštį“, tai redaktorius Aurimas Drižius pasakė man: „Aš viską žinau ir už dviejų valandų būsiu Kaune...“.
Maloniai nustebino ir „Lietuvos žinios“. Šis laikraštis pakomentavo Generalinės prokuratūros prokuroro Zenono Buroko veiksmus, vykdant ikiteisminį tyrimą, ir parašė komentarą - „Nejaugi verslininko žūtis yra tokia dažna, kad nereikia į ją kreipti jokio dėmesio?“. Tik po to mes gavome pakvietimą atvykti į Generalinę prokuratūrą rugpjūčio 26 dieną.
- Neseniai pripažinta nukentėjusiu asmeniu A.Gureckio žūties byloje, matyt, jau perėmėte ne tik juridines teises į turtą, bet ir pareigą tęsti savo vyro pradėtą, bet deja taip ir nebaigtą kovą?
- Turtinių teisų dar nepavyko atgauti, nes reikia iki galo viską juridiškai apiforminti pas notarą. Čia dar laukia nemažai darbų, šūsnys dokumentų. Ir kaip dabar sunku skaityti žodžius – „mirusio vyro“... Tada pagalvoju: sunkiai dirbo, dorai užsidirbo Antanas per savo amželį, tikrai galėjo ilgus metus ramiai sau pagyventi, pasidžiaugti gyvenimu, o jau guli karste...
Kažkas baisaus darosi Lietuvoje!.. Dabar, kai tvarkau paveldėjimo dokumentus, aiškiai matau, kaip mūsų pareigūnai sugeba sukčiauti, kaip jie moka apgaudinėti kitus žmones. Pavyzdžiui, mūsų didžiulę sodybą, apie 800 tūkstančių litų vertės, antstolė apžiūrėjo ir įkainavo šeimos turto apraše tik 20 tūkst. litų!.. Ir iš kur atsiranda toks didelis noras apgauti, sukčiauti, užgrobti svetimą turtą? Nejau šios didžiosios blogybės, pavydas, godulys taip stipriai užvaldęs žmones, kad jie pamiršo, jog niekas su saule negyvena?.. Mes juk visi tokie trumpalaikiai šioje žemėje!..
Štai, mes tik palaikėme savo sąskaitose tuos pinigus ir jau žuvo nekaltas žmogus. O ir tų pinigų visų jau nebėra, tik pusė sumos belikę, nes vyras sumokėjo mokesčius valstybei. Atpirko atgal dviejų įmonių akcijas, UAB „Mažeikių statybos kompanijos“ akcijas, nes „MG Baltic“ „riteriai“ įsiūlė Antanui šią menkavertę įmonę. Tai ką mums dabar daryti?..
- Ar nemanote, kad po tragiškos vyro žūties jums tenka susidurti ne tik su pavieniais sukčiais, nesąžiningais žmonėmis, godžiais kitų uždirbtiems pinigams, svetimam turtui, bet ir kovoti su sisteminiu blogiu, su klanine teisėsaugos sistema? Juk be teisėsaugos palaikymo, neturėdami užnugario valdžioje, kažin ar tokie oligarchiniai gaivalai – mockai, kurlianskiai galėtų nebaudžiami siautėti?
- Žinoma, kad ne! Na ką galėtų Darius Mockus ir Raimondas Kurlianskis be kišeninių prokurorų palaikymo?.. Ką jie galėtų be kitų žmonių paramos? Nieko jie negalėtų!..
Ateityje plačiau apie tai jums papasakosiu. O ką dabar susitinku, tai neduok Dieve. Iš pradžių žmogus lyg ir labai draugiškas atrodo, lyg ir norėtų tau padėti, bet po kurio laiko pastebiu visai kitokius jo kėslus. Dabar man tenka susidurti su daugeliu žmonių įvairiose situacijose. Aišku, yra labai daug gerų žmonių, bet jie šiuo metu Lietuvoje kažkokie tylūs, susigūžę ir išsigandę...
Mus labai nustebino Audrius ir Agnius Matjošaičiai, kurių pavardės paminėtos priešmirtiniame Antano laiške. Nuo jaunystės laikų mano vyras dirbo su jų tėvu ir kurį laiką mes buvome kaimynai. Kai staiga mirė jų tėvas, tai mano vyras parodė didžiulį dėmesį ir atjautė juos nelaimėje, rėmė likusią našlę, padėjo laidotuvėse. Audrius Matjošaitis įvairiuose renginiuose Antanui sakydavo: „Jūs man, kaip tėvas“. Bet kai su mumis įvyko skaudi nelaimė, tai prieš pat šiuos įvykius Audrius Matjošaitis pasiskolino iš Antano 300 tūkstančius litų, raštu pasižadėjęs grąžinti skolą už šešių mėnesių. Tokia suma neva jam buvo reikalinga statomo namo Lapėse užbaigimui ir pardavimui. Pinigų sutartu laiku jis taip ir negrąžino, o kai mūsų šeimos turtas buvo areštuotas, kai prasidėjo teisinio susidorojimo su mumis procesas, tai tas pats A.Matjošaitis atėjo pas Antaną ir bandė šantažuoti, pateikdamas jam provokuojančius klausimus, o švarko kišenėje laikė storą tušinuką – slaptą įrašymo priemonę...
Tokiu būdu išaiškėjo, kad Audrius Matjošaitis aktyviai dalyvavo šiame nešvariame reikale, siekdamas sau asmeninės naudos. Jo brolis Agnius Matjošaitis nors pinigų iš Antano nesiskolino, tačiau jis, prieš įvykstant nelaimei, š. m. gegužės, birželio mėn., labai keistais skambučiais dukrai Betai trikdė mūsų šeimos ramybę. Tik kai dukra pagrasino, kad kreipsis į policiją, tada jis atsiprašė ir daugiau nebeskambino.
Kai buvo rezgamas bei vykdomas šis nusikaltimas, iki 2010 m. sausio mėnesio labai daug žmonių pasiskolino iš Antano Gureckio dideles sumas. Netgi bendrovė „Mitnija“ pasiskolino 73 tūkstančius eurų!.. Ir dabar man peršasi mintis, kad tam ir buvo pasiskolinti tie pinigai, kad galėtų juos panaudoti korumpuotai teisėsaugai ir nereikėtų mokėti iš savo kišenės. Šiuo atveju kalbėti apie kažkokią šių žmonių moralę, sąžinę, padorumą – tikrai neverta!..
Papasakosiu kokia situacija buvo įmonėje „Mitnija“, Antanui pasitraukus iš pareigų. Pas mane neseniai lankėsi vienas įmonės darbuotojas. Tai buvo žmogus, į kurį Antanas kreipėsi pagalbos su vieninteliu prašymu - paliudyti teisingai, nebijoti. Deja, tas žmogus pasakė mano vyrui NE: „aš nepalaikysiu nei tos, nei kitos pusės“. O dabar jisai paskaitė laikraščius, atvažiavo pas mane į namus ir pasakoja, kaip jiems visiems įmonėje buvo sunku, kaip jų telefonų pokalbių būdavo klausomasi, todėl mes negalėdavome jiems paskambinti į įmonę. Esą su jais būdavo grubiai elgiamasi, o tuos, kurie nesutiko duoti melagingų parodymų, išmetė iš darbo. Arūnas Minelga šantažuodavo: „Jeigu tu dabar nepasirašysi šių dokumentų, tai mes tave greitai areštuosime ir įkišime į kalėjimą...“.
Pasirodo, birželio 29 dieną, kai nusišovė mano vyras Antanas, dauguma „Mitnijos“ darbuotojų buvo skubiai nuvežti pas tardytojus ir keli vyrai intensyviai juos tardė ištisas penkias valandas!..
Dabar aš sakau: vyrai, štai jus psichologiškai spaudė „MG Baltic“ vadovai, nors visi jūs prie Antano gerai gyvenote, gaudavote algas po 10 tūkst. litų. O jeigu jūs būtumėte susivieniję ar net jeigu išeitumėte iš darbo, badu tikrai nemirtumėte!.. Jeigu tik būtumėte apgynę Antano garbę ir gyvybę, tai jis, turėdamas tokias sąskaitas banke, kaip jums atsidėkotų, padėtų jums gyventi, įkurtų savo įmonę. Ateitumėte pas jį dirbti ir visi gerai gyventume. Bet tas prakeiktas lietuvių nuolankumas!.. Yra toks puikus lietuviškas meninis filmas, gerai apibudinantis lietuvių charakterį. Nuolankumas ir kolegų pavydas kito sėkmei, pavydas dėl jo gražios šeimos, parklupdo daugumą tautiečių.
Kartą mano vyras apie vieną iš jų atsiliepė nepalankiai : „Labai ilgi jo pirštai, todėl jį reikia kontroliuoti“. Tai dabar jie pirmieji išdavė Antaną ir pasirašė melagingus parodymus. Tačiau labiausiai mus nuvylė Jurijus G. ir Laima R. Pastaroji ponia su Antanu dirbo nuo jaunystės ir mano vyras labai stipriai padėjo jai bėdoje. Dirbdama su Antanu ši porelė pasistatė namą ir gerai gyvena. Teko girdėti, kad melagingus parodymus prieš mano dukrą Betą Rumšienę davė būtent Jurijus G.
Vienas „Mitnijos“ darbuotojas Rimas Misiukonis telefonu man taip ir pasakė: „Violeta, mane patį areštuos, jeigu aš nevažiuosiu pas tardytojus“. Šitokio spaudimo jiems pilnai pakako ir jie visi nuvažiavo melagingai liudyti prieš mus. Bet jeigu „Mitnijos“ darbuotojai būtų susivieniję ir atėję drauge į prokuratūrą duoti parodymų arba bent raštu mums būtų surašę, kaip viskas iš tikrųjų buvo, tai Antaną gal būtume išgelbėję!..
Juk civilines bylas mes tikrai būtume laimėję. Tačiau „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, pasimokęs iš neseniai patirtos nesėkmės Latvijos teismuose, kai gėdingai pralaimėjo žinomam verslininkui Valdžiui Kalnozols, ir supratęs, kad vien tik civilinėmis bylomis jiems nepasiseks įrodyti savo „karingumą“ ir švęsti pergalę, dabar griebėsi kur kas žiauresnės, ciniškesnės taktikos – remdamasis melagingais darbuotojų parodymais sukurpė baudžiamąją bylą ir siekė areštuoti buvusį ilgametį „Mitnijos“ vadovą, mano vyrą Antaną Gureckį.
Dabar man aišku, kad nebuvo jokio reikalo birželio 29 dieną, atlikus kratą mūsų namuose, areštuoti Antaną ir skubiai vežti į Vilnių. Jis galėjo ramiausiai, įprasta tvarka būti iškviestas, duoti parodymus ir apsiginti.
Ar žinote, kodėl jie nusprendė su mano vyru Antanu Gureckiu pasielgti taip nežmoniškai, kodėl jo atžvilgiu buvo taikomas psichologinis teroras? Juk D.Mockus ir R.Kurlianskis - tai tokie gudruoliai!.. Jie gi ne darbą dirba, bet žaidžia tenisą nuo devynių ryto ir mąsto, ką daryti, kaip įgyvendinti savo nešvarius kėslus. Jūs tik pažiūrėkite, kokią dieną atvažiavo pareigūnai į mūsų namus daryti kratą – birželio 29-tą, Šv.Petro dieną. Kažin ar tie „strategai“ neturėjo planų, susijusių su šiuo vardu?.. Kai žvelgiu į jų veidus, matau juose didžiulę gudrybę, o jų kalbose visada slypi potekstė. Niekada negalvokite tiesiogiai, kas jums yra sakoma!..
- Tebeklaidžiojant klaninės teisėsaugos labirintais, šioje iš ties nelengvoje kovoje su sisteminiu blogiu, kuriame tarpsta tokie žiniasklaidos magnatai-oligarchai, kaip D.Mockus ir jo dešinioji ranka R.Kurlianskis, kokie yra galimi jūsų tolimesni žingsniai?
- Pirmiausia, mums reikia gintis, nes jaučiame didžiulį norą susidoroti su mumis. Ypač jie nenori paleisti dukros Betos. Mano vyras Antanas visai atsitiktinai darbe rado 2010 m. kovo 4 d. rašytą Raimundo Mickūno grasinantį laišką, adresuotą [email protected] : „vakar draugas Kurlianskis buvo pas mane atvykęs - atrodo, ne juokais užsiims AG ir BR“. Šis laiškas buvo suplėšytas ir išmestas į šiukšlių dėžę, o mes jį susiklijavome, kaip mozaiką, ir dabar turime. Kaip žinote, Raimondas Kurlianskis su AG – Antanu Gureckiu jau „užsiėmė“, o dabar, matyt, BR – Betos Rumšienės eilė.
Dabar aš visur matau didžiulį norą kankinti mus, psichologiškai spausti, palaužti, bet tas viešumas – tai milžiniškas darbas, kuris man tikrai pavyko!..
- Jūs dabar darote būtent tai, ko nesugebėjo padaryti šviesios atminties vyras Antanas, lemtingu momentu nusprendęs pasitraukti iš gyvenimo?
- Palaukite, aš nepasakyčiau, kad jis to nesugebėjo ar nenorėjo viešumo. Ne vienas advokatas mums patarė - „nelįskite į viešumą, nes tai labai nepatiks teisėjams!..“. Jie visą laiką mums aiškino, kad nereikia skubėti bendrauti su žiniasklaida. Tik tada, kai bus pateikti ieškiniai, tada esą vertėtų kreiptis į žiniasklaidą.
- Ko gero, yra pagrindo galvoti, kad jums patarę vengti viešumo advokatai buvo suinteresuoti pasitarnauti kitai pusei, rezgusiai susidorojimą su Antanu Gureckiu, arba jie, paprasčiausiai, nekompetentingi?
- Galbūt jie iš tikrųjų nekompetentingi, nes buvo pasirinkta klaidinga gynybos taktika. Tiesa ir tame, kad oligarchai disponuoja žiniasklaidos kanalais, jie visur turi jiems uoliai tarnaujančius žurnalistus. Mes visą laiką tai jautėme. Pavyzdžiui, kai „Kauno dienoje“ pasirodė rimtas straipsnis – interviu su žymiu Latvijos verslininku, jis net nebuvo patalpintas interneto svetainėje. Tame straipsnyje verslininkas V.Kalnozols charakterizuoja „MG Baltic“ vadovus, kaip „berniukus su kuokomis, kurie atvažiuoja su tanku ir klausia: „Kiek?“. Pasirodo, tie „berniukai“ turėjo pakeisti teisininką, nes jų advokatas Aldis Gobzems atsisakė atstovauti „MG Baltic Investment“ interesus, kadangi, pasak V.Kalnozols“, „visa tai primena turto prievartavimą“.
Galbūt padarėme klaidą, kad anksčiau nesikreipėme į žiniasklaidą, bet tikrai nežinau, ar tuo metu tai būtų padėję. Kalbėkime atvirai, dabar yra viešumas, o rezultatas toks pat. Tik mano žuvusiam vyrui nutraukta byla, o mes abi su dukra Beta ir žentas Egidijus vis dar esame įtraukti į baudžiamąją bylą. Praėjo keturi mėnesiai po vyro žūties, bet ar ženkliai pasistūmėta į priekį, ar pasiektas koks nors apčiuopiamas rezultatas? Pasiektas tiktai viešumas, kurio kita pusė labai vengia ir bijo. Manau, tai pats baisiausias dalykas tiems „berniukams su kuokomis“, nes tai užkerta kelią naujiems nusikaltimams. Todėl mes nusprendėme nuo šiol apie kiekvieną svarbesnį žingsnį byloje informuoti žiniasklaidą. Štai, pavyzdžiui, radome priešmirtinius Antano Gureckio laiškus ir iš kart išsiuntėme į visas žiniasklaidos priemones, advokatei, giminėms. Supratome, kad viską reikia viešinti, nes tokia skaudi nelaimė gali atsitikti ne tik žinomam verslininkui, bet ir kiekvienam žmogui.
Beje, visi tie žmonės, kurie išlieka abejingi svetimo nelaimei, ir mano, kad yra saugūs, labai klysta. Jie bet kada gali atsidurti mano vietoje. Man patiko verslininko A.Stašaičio neseniai pasakyti žodžiai: „Gali turėti gražią žmoną ir prokurorui tai gali nepatikti...“. Reiškia, nebūtinai turi būti turtingas verslininkas, tereikia menkiausio preteksto ir su tavimi šioje banditiškoje, teisinio nihilizmo valstybėje kažkieno slapta valia bei nurodymu bus susidorota.
P.S.
Apie ką liudija šie faktai Gureckių šeimą ištikusios tragedijos kontekste?
* Turėtas „Mitnijos” akcijas A.Gureckis už 53 mln. litų 2006-aisiais pardavė koncerno „MG Baltic” valdomai bendrovei „MG Baltic Investment”, tačiau įsipareigojo trejus metus vadovauti įmonei.
* Pardavusi verslą šeima paaukojo 100 tūkst. litų diabetu sergantiems vaikams gydyti.
* A.Gureckiui dirbant samdomu generaliniu direktoriumi „Mitnija” 2006 metais uždirbo 16,8 mln. litų, 2007 metais – 6,3 mln. litų, o 2008 metais – 6,8 mln. litų grynojo pelno.
* UAB „Mitnija“ pastatė prekybos ir pramogų centrą „Akropolis” Kaune, Klaipėdoje, daugybę prekybos centrų, degalinių, ligoninių.
* 2007 metais prezidentas Valdas Adamkus įteikė A.Gureckiui aukso medalį už geriausią Lietuvos metų gaminį – Kauno „Akropolį”, o po metų – antrą aukso medalį už Molėtų observatoriją.
* 2008-aisiais „MG Baltic” prezidentas D.Mockus įteikė A.Gureckiui aukščiausią koncerno apdovanojimą – Riterio ordiną.
Nepaisant visko, pastaruoju metu verslininkas jautėsi itin nesaugus!..
* A.Gureckis 2010 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir nurodė, kad „MG Baltic” atstovai grasindami susidoroti ir taikydami psichologinę prievartą siekia perimti jo turtą.
* Verslininkas teigė ištisus trejus metus jautėsi stebimas koncerno „MG Baltic” atstovų. „Mitnijos” vadovui atvirai buvo užsimenama, kad žinomas jo pokalbių telefonu turinys.
* Valstybės įmonei Registrų centrui buvo pateikta net 700 užklausų apie A.Gureckio ir jo šeimos narių valdomą turtą.
* Antanas Gureckis ir jo artimieji įtarė, kad koncerno „MG Baltic” vadovams talkina teisėsaugos pareigūnai - „kišeniniai prokurorai“, priimantys tik jiems palankius sprendimus.
* Verslininkas iš patikimų šaltinių gaudavo informacijos, kokių veiksmų prieš jį bus imtasi, ir ši informacija bemaž visada pasitvirtindavo.
* Reketuojamas bei terorizuojamas A.Gureckis kelis kartus buvo užsiminęs, kad galbūt šeimai būtų geriau, jeigu jo neliktų, – galima prielaida, kad jis buvo kurstomas nusižudyti.
* Generalinė prokuratūra, likus mėnesiui iki tragedijos Kaune, pranešė atsisakanti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A.Gureckio š. m. gegužės 4 d. skundą.
* Po tragiškos Antano Gureckio žūties 2010 m. birželio 29 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tyrimas nebuvo baigtas, o visa surinkta medžiaga neseniai perduota Panevėžio apygardos prokuratūrai. Generalinės prokuratūros vadovai nusprendė, kad bylą perdavus į Panevėžį ji bus ištirta objektyviai...
Prabėgus keturiems mėnesiams po tragiškų įvykių Kaune, kai neištvėręs žiniasklaidos magnatų, „MG Baltic“ koncerno prezidento Dariaus Mockaus ir viceprezidento Raimondo Kurlianskio reketo bei moralinio teroro, pajungus klaninės teisėsaugos pareigūnus, kratos metu savo namuose nusišovė žinomas verslininkas, buvęs ilgametis statybų bendrovės „Mitnija“ vadovas Antanas Gureckis, velionio našlė Violeta GURECKIENĖ ir dukra Beta RUMŠIENĖ, kantriai varstančios teisėsaugos institucijų duris, pagaliau pasiekė nedidelę pergalę: š. m. spalio 19 dieną Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Leonavičius baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00789-10 nustatė, kad Violetai Gureckienei yra padaryta moralinė žala ir nutarė pripažinti ją nukentėjusiąja šioje byloje. Nuo šiol našlė galės teikti įrodymus, prašymus, nušalinimus, per ikiteisminį tyrimą susipažinti su bylos medžiaga. Viso to ji negalėjo daryti būdama paprasta liudytoja.
Tikėtina, jog artimiausiu metu į apklausas Panevėžio apygardos prokuratūroje bus iškviesti ir tie du „MG Baltic“ „riteriai“ - D.Mockus ir R.Kurlianskis. Taip pat turėtų būti apklausti šiam koncernui priklausančių įmonių „MG Baltic Investment“ bei „Mitnija“ vadovai ir darbuotojai.
Nors praeitą savaitę našlės Violetos rastas nusišovusio vyro Antano Gureckio priešmirtinis laiškas demaskuoja tikruosius nusikaltėlius, įvardinami konkretūs asmenys - „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus ir jo parankinis R.Kurlianskis, kurie psichologinio smurto, teisėsaugos bei teisėtvarkos kišeninių prokurorų pagalba terorizavo ir privedė prie savižudybės garbųjį verslininką, tačiau, žinant klaninės teisėsaugos nusistovėjusias „tradicijas“ Lietuvoje, vargu ar šis vertingas dokumentas taps pakankamu argumentu Panevėžio apygardos prokuratūrai pateikti kaltinimus skandalingai pagarsėjusiems „MG Baltic“ koncerno „riteriams“. O ir kas šiandien galėtų garantuoti, kad eiliniai Panevėžio prokurorai ryšis tirti aukščiausių teisėsaugos institucijų vadovų vaidmenį Gureckių šeimą ištikusioje tragedijoje?..
Apie likimo iššūkius ir teisingumo paieškas klaidžiuose teisėsaugos labirintuose su LL skaitytojais savo mintinis dalinasi nusišovusio verslininko našlė Violeta Gureckienė.
- Sakykite, prašau, kaip nutiko, kad tik dabar, prabėgus bemaž keturiems mėnesiams po jūsų vyro Antano Gureckio savižudybės, buvo surasti du jo ranka rašyti priešmirtiniai laiškai?
- Spalio 18 d. vakare į mano namus atvyko dukra Beta ir pasakė, kad tyrėjai, vykdantys ikiteisminį tyrimą, prašo buvusio „Mitnijos“ valdybos pirmininko Raimondo Kurlianskio ir Raimundo Mickūno telefonų. R.Kurlenskio telefono numerį radau greitai, tačiau niekur nerasdama R.Mickūno telefono, užėjau į vyro kabinetą ir ėmiau ieškoti rašomojo stalo stalčiuose. O ten - šūsnys įvairaus formato užrašų knygučių, tarp kurių į akis man krito viena didesnė, odiniu viršeliu Antano darbo knygelė su užrašu „Mitnija“. Ją bevartydama aptikau daugybę senų faktų, bendrovėje dirbusių žmonių pavardes, statytojus, kai staiga, visai netyčia, viename puslapyje pastebėjau žodį – SAVIŽUDYBĖ ir... perskaičiau Antano ranka rašytą tekstą:
„MG Boltik prezidentas D.Mockus ir jo viceprezidentas R.Kurlianskis nuo 2005 m. žiniasklaidos pagalba, nuo 2006 iki dabar psichologinio smurto, teisėsaugos bei teisėtvarkos, kurioje turi kišeninių prokurorų, pagalba mane terorizavo ir privedė prie savižudybės.
R.Kurlianskis 2006 2007 2008 m. plovė pinigus iš UAB Mitnijos, jiems talkino Audrius ir Agnius Matjošaičiai ir kt.“
PARAŠAS
Tada atverčiau vieną puslapį atgal, o ten dar vienas Antano laiškelis:
„Violeta,
Tave mylėjau ir mylėsiu.
Beta, Egidijau, vaikai
Ovidijau ir Gintare
visus Jus myliu“
PARAŠAS
Mes abi su dukra Beta, perskaičiusios šiuos laiškelius, ilgai verkėme, raudojome, vėl atsivėrė senos, negyjančios žaizdos... Dar tą patį vakarą, norėdamos apsidrausti, kad šie dokumentai nedingtų, Antano Gureckio priešmirtinių laiškų kopijas išsiuntėme draugams, advokatei ir žiniasklaidos atstovams.
Kiek nurimusi aš pabandžiau detaliai atgaminti lemtingo birželio 29 –tos ryto situaciją mūsų namuose, Kaune. Ar buvo toks momentas, kada Antanas galėjo parašyti tuos du laiškus?..
Pamenu, mes ilgai neįleidome įvažiuoti į kiemą žalio autobusiuko su šešiais pareigūnais, atvykusiais daryti kratos. Tuo metu, kai aš skambinau advokatams, mano vyras nuėjo į savo kabinetą ir ilgokai ten sugaišo. Manau, jog būtent tada Antanas ir brūkštelėjo tuos du priešmirtinius laiškelius savo užrašų knygutėje.
Tą rytą, kol mudu su Antanu svarstėme, įsileisti ar ne atvykusius pareigūnus į namus, jis pasėdėjo, pasivaikščiojo, nuėjo į savo kabinetą. Po to, kai pasikalbėjau telefonu su advokatais, pašaukiau vyrą: „Antanai, na kur tu dingai? Pasitarkime, ką mums dabar daryti? O gal jie čia atvažiavo visai ne kratos daryti, gal tik mūsų automobilių ieško?.. Mes gi nežinome, ko jie nori, gal įsileiskime tuos du vyrus?“. Taip ir padarėme...
Dabar aš manau, kad tą minutę Antanas pasielgė labai protingai. Nes jeigu tie laiškai būt buvę parašyti atvirai, ant paprastų lapų, tai kratos metu, be abejo, jie būtų paimti. Bet jis parašė atsisveikinimo laiškus užrašų knygutėje, kurią padėjo giliai į rašomojo stalo stalčių, todėl darantys kratą pareigūnai jų net nepastebėjo.
Tiesą sakant, tyrėjai kratos metu elgėsi gan keistai, kažkam nuolat skambindavo ir kažkas jiems telefonu duodavo nurodymus. Man labai stebina ir tai, kad tyrėjai mūsų namuose neieškojo savigynai išduotų ginklų. O be to, jie norėjo išsivežti mano vyrą į Vilnių, nepateikę jokio dokumento, nors Antanas tuo metu sirgo ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kaip bebūtų keista, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Zenonas Leonavičius vėliau mus „nuramino“, jis parašė raštą ne tik man, bet ir žiniasklaidai, „Lietuvos žinioms“, kad čia neva viskas vyko labai teisėtai ir teisingai!..
Beje, ką aš dar norėčiau pasakyti apie tuos du priešmirtinius Antano laiškus?..
Ten yra pateikiama įdomi informacija. Pirmiausia, mano vyras aiškiai įvardino asmenis, privedusius jį prie savižudybės, Darių Mockų ir Raimondą Kurlianskį. Ir čia pat minimas ne mažiau įdomus faktas - 2005 metais Antaną terorizavo žiniasklaida.
Dabar aš gerai prisimenu, kaip iš tikrųjų ten viskas buvo. Komercinės televizijos žinių vadovės Jolantos Butkevičienės laidose kurį laiką buvo pateikiama šmeižikiška informacija apie statybų bendrovę „Mitniją“ ir labai gudriai būdavo iškraipomi mano vyro ištarti žodžiai. Pavyzdžiui, jeigu Antanas sakydavo: „Ateikite, išsiaiškinsime ir tarsimės“, tai ponia J.Butkevičienė, pasiteiravusi apie įmonę, gudriai įterpdavo - „ateikite, tarsimės...“. Ši žurnalistė sąmoningai iškraipydavo žmogaus mintis, persakydavo jas su visai kita potekste ir mums tai būdavo iš ties nemalonu girdėti.
Visai neseniai, š. m. spalio 20 d., „Lietuvos žiniose“ perskaičiau straipsnį Mindaugo Veličkos straipsnį - „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“, kuriame ta pati Jolanta Butkevičienė minima, kaip galimai viena žymiausių juodųjų technologijų atstovių. Pasirodo, jai būdavo duodami užsakymai apjuodinti kitą žmogų ar kokią nors kompaniją ir ji tai darydavo labai meistriškai. Štai kas apie tai rašoma „Lietuvos žiniose“, minėtame M.Veličkos straipsnyje: "Juodųjų technologijų" taikinio reputacija sistemiškai naikinama, pasirinktas taikinys yra šmeižiamas, viešai skleidžiama negatyvi, jį kompromituojanti informacija. Ji dažnai būna ir visiški pramanai ar tiesiog ciniškas melas. Tuo metu "Dujotekana" ne kartą pasitelkė tam tikras žiniasklaidos priemones ar atskirus žurnalistus, siekdama skleisti neigiamą ar pramanytą informaciją apie jos priešininkus. LŽ jau rašė, kaip VSD valdybos viršininkas L.Jurgelaitis, talkinęs "Dujotekanos" vadovams perimant Kauno elektrinę, rekomendavo pasitelkti žiniasklaidą, kompromituojant verslo oponentus "Gazprom" vadovybės akyse. Tai ir buvo padaryta. Kaip rodo Seimo Nacionalinio saugumo komitetui suteikta informacija, gauta vykdant kontržvalgybinę operaciją, "Dujotekana" pasitelkė du dienraščius ir vieną komercinę televiziją, siekdama parlamentinio tyrimo metu "išjungti kelis komiteto narius". Šmeižto auka buvo tapę ne tik Seimo nariai ar kontržvalgybos karininkai V.Damulis, K.Braziulis, V.Bieliauskas, tačiau net jų kolega velionis V.Pociūnas. Šmeižikiškos publikacijos ar laidos buvo publikuotos ir parodytos būtent tose žiniasklaidos priemonėse, kurios prieš tai gavo dideles sumas lėšų iš "Dujotekanos" arba jos ar jos akcininkų valdomų įmonių. VSD Kontržvalgybos valdyba yra parengusi analitinę pažymą "Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai", ji pateikta Seimo NSGK nariams, tačiau dar nėra išslaptinta.
Analitiškai vertinant, nesunku spėti, kad "viena komercinė televizija" buvo komercinės TV3 Žinių tarnybos rengtos "Dujotekaną" palaikančios laidos. Tuo metu žinių vadove dirbo Jolanta Butkevičienė. Netekusi šių pareigų, ji mėgino nesėkmingai prigyti LRT, o neseniai tapo Rusijos propagandos ruporo Lietuvoje - Pirmąjį Baltijos kanalą valdančios įmonės - valdybos pirmininke.
Galimos Rusijos priedangos organizacijos veiklą stebėję operatyvinių tarnybų pareigūnai teigia, kad jos vadovai visada svajojo turėti "juodųjų" viešųjų ryšių kompaniją, kurios nesaistytų jokie moraliniai skrupulai ir kurią būtų galima panaudoti specialioms kompromitavimo užduotims“.
Nenuostabu, kad po tokių užsakomųjų žiniasklaidos puolimų nuvertėja įmonės akcijos, savininkai psichologiškai pavargsta, į juos ima keistai žiūrėti giminės, draugai, artimieji... Neapsikentę, padavėme vieną laikraštį į teismą už statybų bendrovės „Mitnija“ vardo diskreditavimą. Tas laikraštis mūsų atsiprašė, o už kelių dienų gavome pasiūlymą parduoti įmonės akcijas. Tada mes su Antanu pagalvojome: o kam čia mums reikia bylinėtis teismuose ir kęsti įvairius užsakomosios žiniasklaidos puolimus? Nors mūsų įmonė dabar klesti, bet kažkas, matyt, labai nori, kad nuvertėtų jos akcijos. Tik todėl ir nusprendėme - parduoti „Mitniją“ už gerą pasiūlytą kainą.
Iš karto prisistatė „MG Baltic“ atstovas Jonas Tamulis ir pradėjo su mumis derybas. Jis vaidino jiems draugišką žmogų. Kai vyras svarstė, kur pervesti pinigus, tai J.Tamulis patarė - būtinai į Danske banką. Esą mes tikrai nepralošime, jeigu iš DNB Nord banko dalį pinigų pervesime į Danske. Bet kai iškilo problemos ir buvo areštuotos mūsų sąskaitos, kai prasidėjo gąsdinimai bei grasinimai, tai tas pats J.Tamulis skambindavo Antanui (pati ne kartą esu girdėjusi) ir sakydavo: „Eik greičiau tartis, nes tau Darius Mockus jau paruošė dar du dalykus!..”
- Įdomu, kokius du dalykus buvo paruošęs „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus jūsų vyrui Antanui Gureckiui?
- Dabar, sprendžiant pagal teisminio proceso eigą, aiškiai matome, kad D.Mockaus mums buvo paruoštos ne tik dvi civilinės bylos, bet ir baudžiamoji byla bei išėjimas į tiesioginį susidorojimą su mano vyru – Antano laukė kalėjimas arba mirtis. Labai negražiai šiame kontekste pasižymi „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Toje pačioje knygutėje, kur rasti Antano atsisveikinimo laiškai, yra padėka R.Kurlianskiui - mano vyro išėjimo iš darbo kalba. Štai ką jis ta proga rašė: „Mes žinome, kad pasaulis vystosi tiktai judėdamas ir kurdamas. Yra laikas ateiti, yra laikas išeiti. Šitai firmai jau vadovauju 28 metus, kuri žinoma kuo įvairiais pavadinimais. Kai tik suskaičiavau juos, tai iš karto puoliau rašyti pareiškimą atleisti mane iš vadovo pareigų... (čia Antanas juokauja, nes turėjo puikų humoro jausmą). Ponui Raimondui Kurlianskiui esu labai dėkingas, kad mano pareiškimą jis patenkino“.
Savo kalbose įmonėje Antanas visada išreikšdavo didelę pagarbą ir padėką savo kolegoms, „Mitnijos“ akcininkams. Vyras tuo metu dar nenujautė, ką tas Raimondas Kurlianskas iš tikrųjų rezga, kokie tikrieji „MG Baltic“ ryklių planai.
Niekaip negaliu pamiršti Raimondo Kurlianskio grasinimų mano vyrui Antanui: „Jeigu Darius Mockus tave paleis, tai aš, karys, tavęs nepaleisiu!..”.
Kai “Mitnija” jau buvo parduota, sutinkant 2007 Naujuosius metus, „MG Baltic“ koncerno įmonių renginyje Darius Mockus labai aukštai įvertino Raimondo Kurlianskio nuopelnus, kadangi būtent jo iniciatyva buvo nupirkta klestinti statybų bendrovė. Susirinkusiųjų akivaizdoje įteikė jam didžiulį, įspūdingą paveikslą. Bet įdomiausia yra tai, kad tame šiurpiame paveiksle buvo pavaizduotas ant stulpo sėdintis nuogas vyras, nugara į mus, o jam ant peties kabo šautuvas – kaip tai simboliška ir klaiku, žinant, kokį banditišką terorą visai netrukus mums teko patirti!..
Nuo pat pradžių jautėme „MG Baltic“ vadovų dviprasmiškus, klastingus santykius. Jų išorė tarytum švari, maloni, bet viduje verda baisi klasta, padiktuota šalto, ciniško proto argumentų.
Nusikaltimas prieš mus buvo itin gerai suorganizuotas, kadangi jau nuo 2010 m. vasario mėnesio šiai operacijai buvo pajungtas saugumas, FNNT vyrai ir policija. Saugumiečiais prisistatydavę asmenys susitikdavo su mano vyru įvairiose vietose, pavyzdžiui, kokioje nors kavinėje, Savanorių prospekte esančiame Antano mamos bute arba tiesiog gatvėje. Žinau, kad tie keisti vyrukai visą laiką prašė Antano kompromituojančios medžiagos prieš Darių Mockų, sakydami, kad nuo jo esą yra labai nukentėję jų vadovai. Informavę Antaną, kad D.Mockus turi nusisamdęs labai puikius advokatus, tai bene žymiausia advokatų kontora Lietuvoje - advokatai Markevičius, G.Dičkinas ir partneriai, jie paėmė iš vyro raštišką pasižadėjimą tylėti ir niekam apie tai nepasakoti.
Vėliau net patys teisininkai nustebę dažnai klausdavo mūsų: „Ką tokio blogo padarėte „MG Baltic“, kad jie jus taip žiauriai puola? Šiame nešvariame reikale prieš mus, mano žiniomis, dalyvavo apie 20-30 žmonių, o gal ir daugiau. Jie visi stojo prieš mus, kaip viską savo kelyje naikinantis viesulas. Ar tai buvo kerštas už tai, kad Antanas per daug žinojo apie „MG Baltic“ vadovų finansinius nusikaltimus? Ar taip labai jiems trūksta pinigų? O gal, tiesiog, jiems labai sunku matyti kitaip mąstančius ir gyvenančius žmones?..
Man atrodo, ir kuo toliau, vis labiau tuo įsitikinu, nesėkminga, sužlugusi „MG Baltic“ afera Latvijoje pagimdė didžiules Raimondo Kurlainskio ambicijas. Latvių verslininkas Valdis Kalnozols išėjo iš teismo salės pakelta galva, o tuo tarpu „MG Baltic“ rykliai taip ir liko nieko nepešę... Po šio pralaimėjimo R.Kurlianskis, susitikęs su mano vyru Antanu, pasakė: „Dabar aš jau pasimokiau, dabar jau mokėsiu!..“.
Nors R.Kurlianskio bendražygiai dažnai iš jo šaipydavosi, atsiliepdavo nepagarbiai, bet jis visiems norėjo įrodyti savo vertę ir jo ambicijos visada buvo nepamatuotai didelės. Gerai įsiminė R.Kurlianskio pasakyti žodžiai mūsų namuose, bendraujant užstalėje: „Mes versle, kaip tarp vilkų. Tik „lochai“ neturi pinigų!..”
2006 metais, kai mūsų statybos bendrovę „Mitnija“ nupirko „MG Baltic“, Raimondas Kurlianskis žurnalui „Stilius“ davė interviu, kuriame tiesiai-šviesiai pasakė, kad yra labai kerštingas: „Tik kvailys atkeršija iš karto,“ – teigė jis. Be to, R.Kurlianskis prisipažino labai mėgstantis skaityti istorines knygas apie valstybės perversmus, jį domina krizės, konfliktai, karai, skandalai. Pamenu, mano vyras Antanas kartą paklausė R.Kurlianskio, kodėl jis taip dažnai kalba apie kerštą, nes mums tokie dalykai visai nepriimtini, mūsų šeimoje kerštas – tai blogis. Mes manome, reikia kovoti ir gyventi kitaip. Ir žinote, ką tada R.Kurlianskis atsakė Antanui: „Taip reikia dėl vieno žmogaus“. Dėl kokio žmogaus, jis mums taip ir nepasakė...
Žodžiu, mudu su Antanu jau žinojome, kad Raimondas Kurlianskis - stiprus, be galo kerštingas, ambicingas žmogus, mėgdavęs sakyti: „Tik kvailys atkeršija iš karto, reikia atkeršyti žymiai vėliau!..“.
- Visai neseniai jums teko lankytis Panevėžyje. Tad gal tarkite keletą žodžių apie šiuo Panevėžio apygardos prokuratūroje vykdomą ikiteisminį tyrimą?
Panevėžio apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl verslininko Antano Gureckio privedimo prie savižudybės, o aš, Violeta Gureckienė, esu pripažinta nukentėjusiąja. Atrodytų, tai didelis pasiekimas, tačiau kai kas mane labai glumina. Interneto komentarų skiltyje radome informaciją, jog Panevėžio apygardos prokuratūroje Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vadove dirba prokuroro Mindaugo Ražansko mama. Kai aš nuvykau į Panevėžio apygardos prokuratūrą, šį faktą man patvirtino teisininkai. Pasirodo, net ir Panevėžyje sėdi savi. Kaip žinote, Mindaugas Ražanskas - tai prokuroras, kuris kuravo bei kontroliavo birželio 29 d. kratą mūsų namuose, reikalavo atvežti A.Gureckį į Vilnių. Būtent šios kratos metu buvo padaryta visa eilė rimtų pažeidimų – nepaimti iš A.Gureckio savigynai išduoti ginklai, tyrėjai dažnai išeidavo į kiemą tartis telefonu dėl operatyvių veiksmų, arešto, nors mano vyras turėjo nedarbingumo lapelį ir nuo nieko nesislapstė. Jis visada visiems buvo atviras ir bendravo su visais. Tuo tarpu tyrėjai A.Gureckio suėmimui ir išvežimui į Vilnių birželio 29 d. rytą nepateikė jokių dokumentų. Ar tokie tyrėjų veiksmai bus deramai įvertinti Panevėžio apygardos prokuratūroje, kur šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, galime tik spėlioti.
Su dukra Beta nuvykusios į Panevėžį davėme išsamius parodymus. Turime laiškų, kuriais mums buvo gąsdinama ir grasinama, esame surinkusios nemažai įkalčių. Aš manau, kad jau vien tas „MG Baltic“ prezidento D.Mockaus 77 mln. litų ieškinys A.Gureckiui yra absoliučiai nepagrįstas, todėl Vilniaus apygardos teismo teisėjas Šarūnas Račkauskas turėjo kur kas atidžiau perskaityti bylą ir nepriimti tokių baisių nutarčių mūsų šeimos atžvilgiu, apribojant teises į turtą ir sąskaitas banke. Viskas dabar vienose teisėjo Š.Račkausko rankose, kuris dirba, kaip ieškovo D.Mockaus nepagrįstų pretenzijų tenkintojas, bet visiškai nemato (arba nenori matyti!..) atsakovo tragiškos situacijos. Aš manau, jog į klausimus apie tai, kaip grubiai yra pažeidžiami įstatymai bei nekaltų žmonių teisės, pirmiausia turtėtų atsakyti aukščiausi teisėsaugos pareigūnai, kurie iki šiol tyli.
Tarp kitko, neseniai tas pats liūdnai pagarsėjęs prokuroras Zenonas Leonavičius apskundė Kauno apylinkės teismo nutartį nuimti nuo man priklausančio turto laikinąsias apsaugos priemones. Kai aš atvykau į Kauno apygardos teismą, nutartis iš karto nebuvo paskelta, tačiau po posėdžio prie manęs priėjo prokuroras Z.Leonavičius ir pasakė man: „V.Gureckiene, tu suprask mane!..” Į tai jam atsakiau: „Galėčiau jus suprasti tik tada, jeigu bent pasistengtumėte bent akimirką pabūti mano padėtyje, kurios, deja, jūs nesuprantate ir net nenorite suprasti!..“.
- Ką prokuroras Zenonas Leonavičius, familiariai kreipdamasis į jus, norėjo tuo pasakyti - „V.Gureckiene, tu suprask mane“?..
- Galbūt tai, kad kažkas jį labai iš viršaus spaudžia. Nors ir pripažinta nukentėjusiąja šioje byloje, bet ne mažiau esu nustebinta, tokiu banditišku prokuroro Z.Leonavičiaus elgesiu. Įvyko tokie baisūs dalykai mūsų šeimoje, o jis dar kelia reikalavimus areštuoti turtą, kankinti šeimą, dukrą Betą, mane, privesto prie savižudybės velionio Antano Gureckio našlę... Jie, tiesiog, nenori mūsų paleisti iš savo gniaužtų, bet laikosi įsikibę nagais ir dantimis. Todėl prokurorui Z.Leonavičiui atsakiau, kad eisiu iki galo, duosiu parodymus prieš jį, iškelsiu bylas ir kovosiu.
- Psichologiškai-morališkai ilgai terorizuojamas verslininkas, neištvėręs įtampos, paleido sau kulką į širdį – matyt, tai buvo desperatiškas Antano Gureckio žingsnis bent tokiu būdu atkreipti visuomenės dėmesį į klaninės teisėsaugos, veikiančios išvien su „MG Baltic“ rykliais, savivalę?
- Manau, būtent tokį sprendimą ir priėmė mano vyras. Iš ko galiu apie tai spręsti? Antanas viską gerai apgalvojo ir tokiam žingsniui pasiruošė. Žmogus, pamatęs pareigūnus, atvykusius ankstų rytą daryti kratą mūsų namuose, apsivilko visai ne chalatą, kaip buvo rašoma spaudoje, bet šviesias kelnes su juosmeniu ir aksominį naminį bliuzoną. Dabar suprantu, kodėl jis apsivilko kelnes su juosmeniu: o kaip galėtų ginklą užkišti už treningo gumos?.. Todėl jis apsivilko kelnes ir kratos metu visą laiką turėjo prie savęs pistoletą „Astra“.
Lygiai taip ir su tuo priešmirtiniu laiškeliu, kurį Antanas parašė didesnio formato knygelės viduryje, visai nematomoje vietoje. Gali ją vartyti ir nieko nerasti. Juk vykdant namuose kratą, atviri laiškai iš karto būtų paimti. Tą stalčiuką, nuo kurio tik jis turėjo raktą, radau paliktą atrakintą, man paruoštą, kad aš galėčiau rasti tuos laiškus. Įsivaizduojate, kaip detaliai mano vyras buvo pasiruošęs tam lemtingam žingsniui? Matyt, kratos metu jis jau buvo tvirtai apsisprendęs nė už ką nepasiduoti gyvas paimamas ir su antrankiais iš namų išvežamas...
Antanui nuolat grasindavo teisėsaugos pareigūnai, policija. Turbūt absurdiškiausia yra tai, kad mano vyras buvo dosnus policijos prevencinio darbo rėmėjas ir ne bet koks. Jūs tik pažiūrėkite, kiek Antanas Gureckis turi Policijos departamento apdovanojimų: jis gavo Policijos stiklo plytą, 2005 metais generalinis komisaras V.Grigaravičius apdovanojo mano vyrą ženklu „Už paramą policijai“.
Aplink mano vyrą Antaną nuolat sukdavosi policininkai, o vienas iš jų, Panemunės policijos komisariato Petrašiūnų policijos nuovados viršininkas Gintautas Kvietkauskas – pirmasis pagrasino šeimai, kai tik nusišovė Antanas.
- Ar nebandėte susisiekti ir pasikalbėti apie tai su dabartiniu Policijos departamento vadovu Vizgirdu Telyčėnu?
- Kai aš parašiau generaliniam komisarui V.Telyčėnui raštą, kad mums grasina G.Kvietkauskas, tai jis ramiausiai pavedė Kauno VPK komisarui Algirdui Kaminskui atlikti tarnybinį tyrimą. Beje, į V.Telyčėną kreipiausi š. m. liepos mėnesį, o atsakymą iš A.Kaminsko apie Gintauto Kvietkausko elgesį aš gavau tik š. m. spalio mėnesį. Man buvo pranešta, kad G.Kvietkausko elgesys buvo apsvarstytas etikos komisijoje: „Posėdžio metu komisijos nariai vienbalsiai nusprendė, kad G. Kvietkauskas pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 p. (elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus) reikalavimus”. Štai ir viskas, kas mums yra apie tai žinoma.
- Su kokiais dar valstybės pareigūnais bandėte susitikti, ieškodamos paramos prieš „MG Baltic“ koncerno vadovybės užsakymu vykdomą reketą?
- Kalbėkime atvirai: o prie ko šiais laikais gali prieiti? Mes nusiuntėme raštą Seimo pirmininkei I.Degutienei, norėjome susitikti, bet ji ramiausiai persiuntė tą raštą Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Lygiai taip ir iš Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus mes iki šiol negavome jokio atsakymo, nors labai seniai nusiuntėme jam kreipimąsi.
Kur tik mes nesikreipėme, į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ar į Prezidentūrą, jokio atsako! Visi mūsų raštai persiunčiami į Generalinę prokuratūrą, o ten atsakymas, bemaž, visada vienas ir tas pat – nieko nematau, nieko negirdžiu. Ir buvęs laikinasis generalinis prokuroras R.Petrauskas, ir pavaduotojas D.Raulušaitis, Z.Burokas, Radišauskas – visi jie tyli!..
Su advokate Aušra Ručiene rugpjūčio 26 d. nuvykome į Generalinę prokuratūrą, kur mus labai geranoriškai priėmė generalinio prokuroro pavaduotojas Tomas Staniulis. Mes pasiekėme, kad mūsų byla būtų persiųsta į Panevėžio apygardos prokuratūrą, nes nenorime, kad ikiteisminis tyrimas A.Gureckio mirties priežasčiai nustatyti būtų atliekamas Kaune. Nenorime ko nors kaltinti, bet mums visiškai aišku, kad Kauno prokurorai šioje byloje yra šališki, todėl čia viskas vyksta ne itin skaidriai ir objektyviai.
Tačiau svarbiausia, ką mes iš tikrųjų jau pasiekėme – tai viešumas. Kiek nusikaltimų „MG Baltic“ koncernas buvo anksčiau padaręs, bemaž visi jie buvo slapti. O dabar visuomenė mato, kokios banditiškos jėgos veikia Lietuvoje, ką jos daro ir kokius valdžios politikus bei teisėsaugos pareigūnus remia.
- Gaila, bet nejau tik dabar, jūsų šeimą ištikusios tragedijos kaina, iš tikrųjų supratote, kad informacija ir viešumas – labai didelė jėga? Jeigu ilgai kenčia, užsidarę nuo visuomenės siaurame artimųjų ratelyje, tokiu atveju pavieniai kovotojai už teisybę nesunkiai sudorojami kriminalinių teisėsaugos struktūrų, vykdančių oligarchų užsakymus!..
- O man labai gaila, kad žiniasklaida turi dirbti tokį nedėkingą darbą, kad be žiniasklaidos dėmesio atsakingi pareigūnai daro, ką nori. Tai kam tokia valdžia reikalinga? Ar tik siaurus partinius-klaninius interesus ginti?.. Mums labai pasisekė, kad tam tikra žiniasklaidos dalis išdrįsta apie tai kalbėti. Jau minėjau, kai nusišovė mano vyras, kreipėmės į TV3, norėjome apie tai informuoti visuomenę, o žinių tarnybos vadovas mums pasakė niekuo negalįs padėti. Kreipėmės pagalbos ir į LTV „Bėdų turgaus“ vedėją E.Mildažytę, kurios laidą nuolat remdavo „Mitnija“, o aš, kaip fizinis asmuo, parėmiau 100 tūkst. litų, tai ši irgi atsuko mums nugarą. Antra vertus, man tikrai malonu, kad dar yra Lietuvoje dorų, sąžiningų žmonių, žurnalistų, kurie žaibiškai sureagavo nusišovus vyrui, mirties dieną subėgo į mūsų namus ir neliko abejingi šeimą ištikus tragedijai. Maloniai nustebino „Lietuvos rytas“ ir „Lietuvos ryto“ televizija, „Kauno diena“, „Klaipėdos diena“, o kai paskambinau į „Laisvą laikraštį“, tai redaktorius Aurimas Drižius pasakė man: „Aš viską žinau ir už dviejų valandų būsiu Kaune...“.
Maloniai nustebino ir „Lietuvos žinios“. Šis laikraštis pakomentavo Generalinės prokuratūros prokuroro Zenono Buroko veiksmus, vykdant ikiteisminį tyrimą, ir parašė komentarą - „Nejaugi verslininko žūtis yra tokia dažna, kad nereikia į ją kreipti jokio dėmesio?“. Tik po to mes gavome pakvietimą atvykti į Generalinę prokuratūrą rugpjūčio 26 dieną.
- Neseniai pripažinta nukentėjusiu asmeniu A.Gureckio žūties byloje, matyt, jau perėmėte ne tik juridines teises į turtą, bet ir pareigą tęsti savo vyro pradėtą, bet deja taip ir nebaigtą kovą?
- Turtinių teisų dar nepavyko atgauti, nes reikia iki galo viską juridiškai apiforminti pas notarą. Čia dar laukia nemažai darbų, šūsnys dokumentų. Ir kaip dabar sunku skaityti žodžius – „mirusio vyro“... Tada pagalvoju: sunkiai dirbo, dorai užsidirbo Antanas per savo amželį, tikrai galėjo ilgus metus ramiai sau pagyventi, pasidžiaugti gyvenimu, o jau guli karste...
Kažkas baisaus darosi Lietuvoje!.. Dabar, kai tvarkau paveldėjimo dokumentus, aiškiai matau, kaip mūsų pareigūnai sugeba sukčiauti, kaip jie moka apgaudinėti kitus žmones. Pavyzdžiui, mūsų didžiulę sodybą, apie 800 tūkstančių litų vertės, antstolė apžiūrėjo ir įkainavo šeimos turto apraše tik 20 tūkst. litų!.. Ir iš kur atsiranda toks didelis noras apgauti, sukčiauti, užgrobti svetimą turtą? Nejau šios didžiosios blogybės, pavydas, godulys taip stipriai užvaldęs žmones, kad jie pamiršo, jog niekas su saule negyvena?.. Mes juk visi tokie trumpalaikiai šioje žemėje!..
Štai, mes tik palaikėme savo sąskaitose tuos pinigus ir jau žuvo nekaltas žmogus. O ir tų pinigų visų jau nebėra, tik pusė sumos belikę, nes vyras sumokėjo mokesčius valstybei. Atpirko atgal dviejų įmonių akcijas, UAB „Mažeikių statybos kompanijos“ akcijas, nes „MG Baltic“ „riteriai“ įsiūlė Antanui šią menkavertę įmonę. Tai ką mums dabar daryti?..
- Ar nemanote, kad po tragiškos vyro žūties jums tenka susidurti ne tik su pavieniais sukčiais, nesąžiningais žmonėmis, godžiais kitų uždirbtiems pinigams, svetimam turtui, bet ir kovoti su sisteminiu blogiu, su klanine teisėsaugos sistema? Juk be teisėsaugos palaikymo, neturėdami užnugario valdžioje, kažin ar tokie oligarchiniai gaivalai – mockai, kurlianskiai galėtų nebaudžiami siautėti?
- Žinoma, kad ne! Na ką galėtų Darius Mockus ir Raimondas Kurlianskis be kišeninių prokurorų palaikymo?.. Ką jie galėtų be kitų žmonių paramos? Nieko jie negalėtų!..
Ateityje plačiau apie tai jums papasakosiu. O ką dabar susitinku, tai neduok Dieve. Iš pradžių žmogus lyg ir labai draugiškas atrodo, lyg ir norėtų tau padėti, bet po kurio laiko pastebiu visai kitokius jo kėslus. Dabar man tenka susidurti su daugeliu žmonių įvairiose situacijose. Aišku, yra labai daug gerų žmonių, bet jie šiuo metu Lietuvoje kažkokie tylūs, susigūžę ir išsigandę...
Mus labai nustebino Audrius ir Agnius Matjošaičiai, kurių pavardės paminėtos priešmirtiniame Antano laiške. Nuo jaunystės laikų mano vyras dirbo su jų tėvu ir kurį laiką mes buvome kaimynai. Kai staiga mirė jų tėvas, tai mano vyras parodė didžiulį dėmesį ir atjautė juos nelaimėje, rėmė likusią našlę, padėjo laidotuvėse. Audrius Matjošaitis įvairiuose renginiuose Antanui sakydavo: „Jūs man, kaip tėvas“. Bet kai su mumis įvyko skaudi nelaimė, tai prieš pat šiuos įvykius Audrius Matjošaitis pasiskolino iš Antano 300 tūkstančius litų, raštu pasižadėjęs grąžinti skolą už šešių mėnesių. Tokia suma neva jam buvo reikalinga statomo namo Lapėse užbaigimui ir pardavimui. Pinigų sutartu laiku jis taip ir negrąžino, o kai mūsų šeimos turtas buvo areštuotas, kai prasidėjo teisinio susidorojimo su mumis procesas, tai tas pats A.Matjošaitis atėjo pas Antaną ir bandė šantažuoti, pateikdamas jam provokuojančius klausimus, o švarko kišenėje laikė storą tušinuką – slaptą įrašymo priemonę...
Tokiu būdu išaiškėjo, kad Audrius Matjošaitis aktyviai dalyvavo šiame nešvariame reikale, siekdamas sau asmeninės naudos. Jo brolis Agnius Matjošaitis nors pinigų iš Antano nesiskolino, tačiau jis, prieš įvykstant nelaimei, š. m. gegužės, birželio mėn., labai keistais skambučiais dukrai Betai trikdė mūsų šeimos ramybę. Tik kai dukra pagrasino, kad kreipsis į policiją, tada jis atsiprašė ir daugiau nebeskambino.
Kai buvo rezgamas bei vykdomas šis nusikaltimas, iki 2010 m. sausio mėnesio labai daug žmonių pasiskolino iš Antano Gureckio dideles sumas. Netgi bendrovė „Mitnija“ pasiskolino 73 tūkstančius eurų!.. Ir dabar man peršasi mintis, kad tam ir buvo pasiskolinti tie pinigai, kad galėtų juos panaudoti korumpuotai teisėsaugai ir nereikėtų mokėti iš savo kišenės. Šiuo atveju kalbėti apie kažkokią šių žmonių moralę, sąžinę, padorumą – tikrai neverta!..
Papasakosiu kokia situacija buvo įmonėje „Mitnija“, Antanui pasitraukus iš pareigų. Pas mane neseniai lankėsi vienas įmonės darbuotojas. Tai buvo žmogus, į kurį Antanas kreipėsi pagalbos su vieninteliu prašymu - paliudyti teisingai, nebijoti. Deja, tas žmogus pasakė mano vyrui NE: „aš nepalaikysiu nei tos, nei kitos pusės“. O dabar jisai paskaitė laikraščius, atvažiavo pas mane į namus ir pasakoja, kaip jiems visiems įmonėje buvo sunku, kaip jų telefonų pokalbių būdavo klausomasi, todėl mes negalėdavome jiems paskambinti į įmonę. Esą su jais būdavo grubiai elgiamasi, o tuos, kurie nesutiko duoti melagingų parodymų, išmetė iš darbo. Arūnas Minelga šantažuodavo: „Jeigu tu dabar nepasirašysi šių dokumentų, tai mes tave greitai areštuosime ir įkišime į kalėjimą...“.
Pasirodo, birželio 29 dieną, kai nusišovė mano vyras Antanas, dauguma „Mitnijos“ darbuotojų buvo skubiai nuvežti pas tardytojus ir keli vyrai intensyviai juos tardė ištisas penkias valandas!..
Dabar aš sakau: vyrai, štai jus psichologiškai spaudė „MG Baltic“ vadovai, nors visi jūs prie Antano gerai gyvenote, gaudavote algas po 10 tūkst. litų. O jeigu jūs būtumėte susivieniję ar net jeigu išeitumėte iš darbo, badu tikrai nemirtumėte!.. Jeigu tik būtumėte apgynę Antano garbę ir gyvybę, tai jis, turėdamas tokias sąskaitas banke, kaip jums atsidėkotų, padėtų jums gyventi, įkurtų savo įmonę. Ateitumėte pas jį dirbti ir visi gerai gyventume. Bet tas prakeiktas lietuvių nuolankumas!.. Yra toks puikus lietuviškas meninis filmas, gerai apibudinantis lietuvių charakterį. Nuolankumas ir kolegų pavydas kito sėkmei, pavydas dėl jo gražios šeimos, parklupdo daugumą tautiečių.
Kartą mano vyras apie vieną iš jų atsiliepė nepalankiai : „Labai ilgi jo pirštai, todėl jį reikia kontroliuoti“. Tai dabar jie pirmieji išdavė Antaną ir pasirašė melagingus parodymus. Tačiau labiausiai mus nuvylė Jurijus G. ir Laima R. Pastaroji ponia su Antanu dirbo nuo jaunystės ir mano vyras labai stipriai padėjo jai bėdoje. Dirbdama su Antanu ši porelė pasistatė namą ir gerai gyvena. Teko girdėti, kad melagingus parodymus prieš mano dukrą Betą Rumšienę davė būtent Jurijus G.
Vienas „Mitnijos“ darbuotojas Rimas Misiukonis telefonu man taip ir pasakė: „Violeta, mane patį areštuos, jeigu aš nevažiuosiu pas tardytojus“. Šitokio spaudimo jiems pilnai pakako ir jie visi nuvažiavo melagingai liudyti prieš mus. Bet jeigu „Mitnijos“ darbuotojai būtų susivieniję ir atėję drauge į prokuratūrą duoti parodymų arba bent raštu mums būtų surašę, kaip viskas iš tikrųjų buvo, tai Antaną gal būtume išgelbėję!..
Juk civilines bylas mes tikrai būtume laimėję. Tačiau „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, pasimokęs iš neseniai patirtos nesėkmės Latvijos teismuose, kai gėdingai pralaimėjo žinomam verslininkui Valdžiui Kalnozols, ir supratęs, kad vien tik civilinėmis bylomis jiems nepasiseks įrodyti savo „karingumą“ ir švęsti pergalę, dabar griebėsi kur kas žiauresnės, ciniškesnės taktikos – remdamasis melagingais darbuotojų parodymais sukurpė baudžiamąją bylą ir siekė areštuoti buvusį ilgametį „Mitnijos“ vadovą, mano vyrą Antaną Gureckį.
Dabar man aišku, kad nebuvo jokio reikalo birželio 29 dieną, atlikus kratą mūsų namuose, areštuoti Antaną ir skubiai vežti į Vilnių. Jis galėjo ramiausiai, įprasta tvarka būti iškviestas, duoti parodymus ir apsiginti.
Ar žinote, kodėl jie nusprendė su mano vyru Antanu Gureckiu pasielgti taip nežmoniškai, kodėl jo atžvilgiu buvo taikomas psichologinis teroras? Juk D.Mockus ir R.Kurlianskis - tai tokie gudruoliai!.. Jie gi ne darbą dirba, bet žaidžia tenisą nuo devynių ryto ir mąsto, ką daryti, kaip įgyvendinti savo nešvarius kėslus. Jūs tik pažiūrėkite, kokią dieną atvažiavo pareigūnai į mūsų namus daryti kratą – birželio 29-tą, Šv.Petro dieną. Kažin ar tie „strategai“ neturėjo planų, susijusių su šiuo vardu?.. Kai žvelgiu į jų veidus, matau juose didžiulę gudrybę, o jų kalbose visada slypi potekstė. Niekada negalvokite tiesiogiai, kas jums yra sakoma!..
- Tebeklaidžiojant klaninės teisėsaugos labirintais, šioje iš ties nelengvoje kovoje su sisteminiu blogiu, kuriame tarpsta tokie žiniasklaidos magnatai-oligarchai, kaip D.Mockus ir jo dešinioji ranka R.Kurlianskis, kokie yra galimi jūsų tolimesni žingsniai?
- Pirmiausia, mums reikia gintis, nes jaučiame didžiulį norą susidoroti su mumis. Ypač jie nenori paleisti dukros Betos. Mano vyras Antanas visai atsitiktinai darbe rado 2010 m. kovo 4 d. rašytą Raimundo Mickūno grasinantį laišką, adresuotą [email protected] : „vakar draugas Kurlianskis buvo pas mane atvykęs - atrodo, ne juokais užsiims AG ir BR“. Šis laiškas buvo suplėšytas ir išmestas į šiukšlių dėžę, o mes jį susiklijavome, kaip mozaiką, ir dabar turime. Kaip žinote, Raimondas Kurlianskis su AG – Antanu Gureckiu jau „užsiėmė“, o dabar, matyt, BR – Betos Rumšienės eilė.
Dabar aš visur matau didžiulį norą kankinti mus, psichologiškai spausti, palaužti, bet tas viešumas – tai milžiniškas darbas, kuris man tikrai pavyko!..
- Jūs dabar darote būtent tai, ko nesugebėjo padaryti šviesios atminties vyras Antanas, lemtingu momentu nusprendęs pasitraukti iš gyvenimo?
- Palaukite, aš nepasakyčiau, kad jis to nesugebėjo ar nenorėjo viešumo. Ne vienas advokatas mums patarė - „nelįskite į viešumą, nes tai labai nepatiks teisėjams!..“. Jie visą laiką mums aiškino, kad nereikia skubėti bendrauti su žiniasklaida. Tik tada, kai bus pateikti ieškiniai, tada esą vertėtų kreiptis į žiniasklaidą.
- Ko gero, yra pagrindo galvoti, kad jums patarę vengti viešumo advokatai buvo suinteresuoti pasitarnauti kitai pusei, rezgusiai susidorojimą su Antanu Gureckiu, arba jie, paprasčiausiai, nekompetentingi?
- Galbūt jie iš tikrųjų nekompetentingi, nes buvo pasirinkta klaidinga gynybos taktika. Tiesa ir tame, kad oligarchai disponuoja žiniasklaidos kanalais, jie visur turi jiems uoliai tarnaujančius žurnalistus. Mes visą laiką tai jautėme. Pavyzdžiui, kai „Kauno dienoje“ pasirodė rimtas straipsnis – interviu su žymiu Latvijos verslininku, jis net nebuvo patalpintas interneto svetainėje. Tame straipsnyje verslininkas V.Kalnozols charakterizuoja „MG Baltic“ vadovus, kaip „berniukus su kuokomis, kurie atvažiuoja su tanku ir klausia: „Kiek?“. Pasirodo, tie „berniukai“ turėjo pakeisti teisininką, nes jų advokatas Aldis Gobzems atsisakė atstovauti „MG Baltic Investment“ interesus, kadangi, pasak V.Kalnozols“, „visa tai primena turto prievartavimą“.
Galbūt padarėme klaidą, kad anksčiau nesikreipėme į žiniasklaidą, bet tikrai nežinau, ar tuo metu tai būtų padėję. Kalbėkime atvirai, dabar yra viešumas, o rezultatas toks pat. Tik mano žuvusiam vyrui nutraukta byla, o mes abi su dukra Beta ir žentas Egidijus vis dar esame įtraukti į baudžiamąją bylą. Praėjo keturi mėnesiai po vyro žūties, bet ar ženkliai pasistūmėta į priekį, ar pasiektas koks nors apčiuopiamas rezultatas? Pasiektas tiktai viešumas, kurio kita pusė labai vengia ir bijo. Manau, tai pats baisiausias dalykas tiems „berniukams su kuokomis“, nes tai užkerta kelią naujiems nusikaltimams. Todėl mes nusprendėme nuo šiol apie kiekvieną svarbesnį žingsnį byloje informuoti žiniasklaidą. Štai, pavyzdžiui, radome priešmirtinius Antano Gureckio laiškus ir iš kart išsiuntėme į visas žiniasklaidos priemones, advokatei, giminėms. Supratome, kad viską reikia viešinti, nes tokia skaudi nelaimė gali atsitikti ne tik žinomam verslininkui, bet ir kiekvienam žmogui.
Beje, visi tie žmonės, kurie išlieka abejingi svetimo nelaimei, ir mano, kad yra saugūs, labai klysta. Jie bet kada gali atsidurti mano vietoje. Man patiko verslininko A.Stašaičio neseniai pasakyti žodžiai: „Gali turėti gražią žmoną ir prokurorui tai gali nepatikti...“. Reiškia, nebūtinai turi būti turtingas verslininkas, tereikia menkiausio preteksto ir su tavimi šioje banditiškoje, teisinio nihilizmo valstybėje kažkieno slapta valia bei nurodymu bus susidorota.
P.S.
Apie ką liudija šie faktai Gureckių šeimą ištikusios tragedijos kontekste?
* Turėtas „Mitnijos” akcijas A.Gureckis už 53 mln. litų 2006-aisiais pardavė koncerno „MG Baltic” valdomai bendrovei „MG Baltic Investment”, tačiau įsipareigojo trejus metus vadovauti įmonei.
* Pardavusi verslą šeima paaukojo 100 tūkst. litų diabetu sergantiems vaikams gydyti.
* A.Gureckiui dirbant samdomu generaliniu direktoriumi „Mitnija” 2006 metais uždirbo 16,8 mln. litų, 2007 metais – 6,3 mln. litų, o 2008 metais – 6,8 mln. litų grynojo pelno.
* UAB „Mitnija“ pastatė prekybos ir pramogų centrą „Akropolis” Kaune, Klaipėdoje, daugybę prekybos centrų, degalinių, ligoninių.
* 2007 metais prezidentas Valdas Adamkus įteikė A.Gureckiui aukso medalį už geriausią Lietuvos metų gaminį – Kauno „Akropolį”, o po metų – antrą aukso medalį už Molėtų observatoriją.
* 2008-aisiais „MG Baltic” prezidentas D.Mockus įteikė A.Gureckiui aukščiausią koncerno apdovanojimą – Riterio ordiną.
Nepaisant visko, pastaruoju metu verslininkas jautėsi itin nesaugus!..
* A.Gureckis 2010 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir nurodė, kad „MG Baltic” atstovai grasindami susidoroti ir taikydami psichologinę prievartą siekia perimti jo turtą.
* Verslininkas teigė ištisus trejus metus jautėsi stebimas koncerno „MG Baltic” atstovų. „Mitnijos” vadovui atvirai buvo užsimenama, kad žinomas jo pokalbių telefonu turinys.
* Valstybės įmonei Registrų centrui buvo pateikta net 700 užklausų apie A.Gureckio ir jo šeimos narių valdomą turtą.
* Antanas Gureckis ir jo artimieji įtarė, kad koncerno „MG Baltic” vadovams talkina teisėsaugos pareigūnai - „kišeniniai prokurorai“, priimantys tik jiems palankius sprendimus.
* Verslininkas iš patikimų šaltinių gaudavo informacijos, kokių veiksmų prieš jį bus imtasi, ir ši informacija bemaž visada pasitvirtindavo.
* Reketuojamas bei terorizuojamas A.Gureckis kelis kartus buvo užsiminęs, kad galbūt šeimai būtų geriau, jeigu jo neliktų, – galima prielaida, kad jis buvo kurstomas nusižudyti.
* Generalinė prokuratūra, likus mėnesiui iki tragedijos Kaune, pranešė atsisakanti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A.Gureckio š. m. gegužės 4 d. skundą.
* Po tragiškos Antano Gureckio žūties 2010 m. birželio 29 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tyrimas nebuvo baigtas, o visa surinkta medžiaga neseniai perduota Panevėžio apygardos prokuratūrai. Generalinės prokuratūros vadovai nusprendė, kad bylą perdavus į Panevėžį ji bus ištirta objektyviai...
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
