Beveik 18 tūkstančių piliečių reikalauja ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą

Grupė visuomenės veikėjų įteikė Lietuvos Prezidentei 16 tūkstančių 510 Lietuvos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovus dėl “Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą”. Dar 1 tūkstantis 218 parašų iš Panevėžio buvo įteikta kiek anksčiau.

Seimo nario Ryto Kupčinsko duomenimis, iš viso iki kovo 15 dienos šį reikalavimą pasirašė beveik 18 tūkstančių (17 tūkstančių 728) piliečių. Kreipimosi iniciatoriai skelbia, kad parašų rinkimas bus tęsiamas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

Antradienį kreipimasis buvo įteiktas ir Ministro Pirmininko kanclerio pirmajam pavaduotojui Remigijui Motuzui, taip pat pavakare planuojamas susitikimas su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu.

Į Prezidentūrą perduoti šio dokumento atvyko istorikas akademikas Antanas Tyla, daktaras Romas Batūra, rašytojas, dramaturgas, vertėjas Eugenijus Ignatavičius, “Vilnijos” draugijos pirmininkas, kalbininkas habilituotas daktaras Kazimieras Garšva, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkės pavaduotoja, Sąjūdžio tarybos narė Nijolė Balčiūnienė.

Visuomeninių organizacijų atstovus, mokslininkus ir jų atneštus parašus priėmė Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė.

Prie Prezidentūros visuomenės atstovus pasitiko Laisvės kovotojų sąjūdžio nariai su plakatais, raginančiais šalies Prezidentę ginti lietuvių valstybinę kalbą, Lietuvos valstybės teritorinį vientisumą bei Konstituciją.

Prezidentei įteiktame kreipimesi reikalaujama, kad Lietuvos valdžia nepažeistų šalies Konstitucijos ir Valstybinės kalbos įstatymo, kad nebūtų iškraipomi autentiškų etninių lietuvių žemių vietovardžiai bei įteisinami gatvių pavadinimai nevalstybine kalba, kita polonizuotų ar suslavintų formų viešoji rašyba. Pasisakoma prieš antikonstitucinius siekius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nevalstybine kalba. Reikalaujama neatsisakyti valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo bendrojo ugdymo mokyklose, o Lietuvos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinto lietuvių kalbos valstybinio statuso nepaversti Lietuvos ir Lenkijos derybų objektu. Protestuojama ir prieš vadinamosios Lenko kortos, kuri susaisto lojalumo ryšiais su Lenkija dalinimą Lietuvos Respublikos piliečiams.

Lietuvos vadovybė raginama pareikalauti iš Lenkijos, kad būtų nutrauktas Lenkijos politikų vykdomas Lietuvos šmeižimas ir Lenkijos valdžios veiksmai, skatinantys Lietuvos lenkų tautinę bendriją pažeisti Lietuvos Konstituciją ir įstatymus.

Lietuvos vadovybė taip pat raginama siekti, kad Lenkija pripažintų prieškarinę rytų Lietuvos okupaciją ir atsiprašytų Lietuvos už vykdytą prievartinę polonizaciją.

“Žinių radijo” | ekspertai.eu inf.