2024 m. gruodžio 6 d.

 

Birutė Sarapienė: „Eksperimentuoti yra svarbu, bet tradicijas išlaikyti – būtina“

3
Paskelbta: 2012-11-02 13:00 Autorius: Kamane.lt

Lietuvos dailininkų sąjungos bei Tekstilininkų ir dailininkų gildijos narė, aktyvi tekstilės grupės „Esame“ dalyvė, tekstilininkė Birutė Sarapienė pirmiausia įsisavino tradicinio gobeleno techniką, o maždaug nuo 1997-ųjų pradėjo ieškoti naujų kūrybos formų, ėmė eksperimentuoti, naudoti įvairias medžiagas, pakito ir technikos, tačiau tradicinių tekstilės raiškos priemonių kardinaliai neatsisakė.

B. Sarapienė – ne tik aktyvi parodų dalyvė, bet ir Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto docentė, tekstilės studijos vadovė.

Dailininkės kūriniai eksponuoti daugelyje grupinių konkursinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, jos kūryba įvertinta diplomais, apdovanojimais bei premijomis.

Kada pradėjote kurti?

Kaip ir dauguma vaikų, mėgau piešti. Gyvenau Marvelėje, kur buvo tik pradinė mokykla. Mokytoja, pastebėjusi mano pomėgį, paskatino lavintis, įstojau į J. Naujalio mokyklą. Kai aštuntoje klasėje reikėjo rinktis specializaciją iš tapybos, skulptūros ir grafikos, pastaroji pasirodė artimiausia.

Kas paskatino imtis būtent tekstilės meno?

Bebaigiant mokslus J. Naujalio meno mokykloje pamačiau parodoje eksponuojamus kilimus. Nepamenu, ar tai buvo gobelenai, ar rištiniai kilimai, bet jie man pasirodė tokie įspūdingi, kad panorau pabandyti pati. Įstojau į Vilniaus dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) tekstilės katedrą, baigusi studijas įsidarbinau St. Žuko dailės technikume (dabar Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas). 1974-aisiais, tebesimokydama ketvirtame kurse, studentų parodoje eksponavau žakardinio audimo darbą, o 1975-aisiais, jau baigusi akademiją, dalyvavau jaunųjų dailininkų parodoje ir mano kūrinys buvo atrinktas į tarptautinę jaunųjų parodą Čekijoje.

Jums turėjo įtakos A. Lukšto, V. Daujoto ir V. Balčikonio asmenybės?

Jie buvo paprasti, jautėsi žmogiškas požiūris į studentą. Jie visi – ne tik pedagogai, bet ir kūrėjai, tikriausiai todėl tvyrojo ypatinga, kūrybiška bendravimo atmosfera.

Kūrybinio kelio pradžioje buvote itin susižavėjusi tradiciniu gobelenu, tačiau maždaug nuo 1997-ųjų kūryboje pradėjote naudoti įvairias medžiagas, eksperimentuoti. Kas lėmė pokyčius?

Tuo metu su kolegėmis pradėjome galvoti kaip organizuoti įvairesnes tekstilės parodas, aprėpti platesnį kontekstą (iki 1996-ųjų buvo rengiamos respublikinės bendros taikomojo meno parodos, o tais metais tekstilininkės atsiskyrė nuo keramikų – aut. past). 1997-aisiais M. Žilinsko galerijoje surengta pirmoji tarptautinė tekstilės paroda „Tradicija ir nūdiena“, kuri davė pradžią dabartinei Kauno bienalei.

Tada sukūriau erdvinę kompoziciją, persipinančias baltas tinklines formas „Formos erdvėje  I, II“. Šis darbas buvo pirmasis ryškus ženklas, bylojantis apie eksperimentavimą su tradicinei tekstilei nebūdingomis medžiagomis, bandymą į jas pasižiūrėti netradiciškai, sukurti ir parodyti kažką naujo.

Kiekviena paroda turėjo savo temas, koncepcijas, kurios paskatindavo ieškojimams. Norėjosi eiti kartu su pasauliu, poveikį darė tarptautinės parodos,  šiuolaikinių menininkų iš viso pasaulio kūryba.

Tik 2009 m. pradėjau naudoti fotografiją (skaitmeninę spaudą). Aišku, tam reikėjo subręsti, išmokti dirbti su kompiuteriu. Tikriausiai naujų medžiagų ir technologijų panaudojimo paieškas paskatino ir darbas su studentais.

Ne viename fototekstilės kūrinyje („Sesutės“, „Ieva“, „Ant močiutės rankų“, „Jungtys“) – jūsų artimųjų atvaizdai. Tai tarsi citatos iš šeimos albumo...

2009 m. vyko paroda „Portretas“, skirta Motinos dienai. Tuomet panaudojus seną mamos fotografiją, nuaudžiau jos portretą ir tai buvo pirmasis toks darbas. Po mamos ir tėvo portretų, 4-ojoje tekstilės bienalėje „Jungtys“, 2010 m., (organizuojamos Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos „Arka“, Vilniuje – aut. past.) pateikiau fotografija grįstą kūrinį, kuriame išaudžiau seną (1935 m.) mamos su drauge nuotrauką ir gavau diplomą už tekstilinę „praeities ir dabarties jungtį“. Šis įvertinimas paskatino, sekė fototekstilės serija, kurioje atkartojau artimųjų portretus.

Šie kūriniai yra lyg padėka mano šeimai už tai, kad jie patikėjo manim, mano kūryba. Iki 1990-ųjų buvo dideli gobelenų užsakymai, reikėdavo arti, tuomet kentėjo šeima. Pamenu, septynmetė dukra Ieva paklausus, kuo būsi užaugusi, atsakė: „Tik ne dailininke“. Šeiminykščiai matė, koks tai yra sunkus darbas, bet jie palaikė ir padėjo. Kol dirbdavau, vyras užsiimdavo su vaikais, rūpinosi buities reikalais, todėl kūriniuose atsirado būtent artimieji, o ne kas kitas. Audžiu ir žvelgdama į gamtos, peizažų nuotraukas. Ir tie motyvai nėra atsitiktiniai. Mano brolis mėgsta fotografuoti, jo nuotraukas naudoju kaip pagrindą tekstiliniam peizažui. Kitais metais atsidarys bendra tekstilės ir fotografijos paroda Kupiškyje, kur gyvena mano brolis Stasys Kačinskas.

Jūsų kūryba įvertinta diplomais, apdovanojimais bei premijomis. Turbūt reikšmingiausias įvertinimas – 2008 m. skirta Antonio Ratti premija tarptautinės Arte&Arte mini tekstilės parodoje ,,Gamtos matrica“ (Komo miestas, Italija). Šios parodos konkursui buvo pateikti 456 kūriniai iš 51 šalies. Jūsų kūrinys „Lapuotis“ ne tik pateko į parodą, bet buvo įvertintas pagrindiniu prizu. Tačiau tai nebuvo pirmasis Jūsų bandymas patekti į šią parodą?

2007 m. kūrinys „Laiko trupiniai“ buvo priimtas į ekspoziciją „Austi laiką” (it. „Filare il tempo”). Labai apsidžiaugiau, nes į šią parodą tarptautinė komisija atrenka tik 54 darbus (Toks kūrinių skaičius dėl specialios ekspozicinės įrangos mini darbams eksponuoti – aut. past.) iš viso pasaulio, konkursas išties labai didelis. 2008 m. vėl patekau į parodą „Gamtos matrica“ (it. „Matrix Natura“) ir kūrinys buvo įvertintas aukščiausiu įvertinimu ir premija. Negalėjau tuo patikėti.

Žymus įtalų skulptorius Nicola Salvatore specialiai šiai parodai sukurtė skulptūrą – mini monumentą adatoms. Įspūdinga skulptūra suteikė ne tik daug džiaugsmo, bet sukėlė ir nemažai streso… Kas nutiko?

Po prizo atsiėmimo ceremonijos, skrendant iš Milano į Lietuvą, oro uoste prie vartų buvau sustabdyta. Galbūt nepatyrimas lėmė, kad šią mini skulptūrą, kaip man brangų įvertinimą, pasiėmiau kartu su savimi (juokiasi) ir, matyt, tos smailos adatos darbuotojams priminė kažkokį šaltą ginklą. Jie visaip tikrino, ar ta skulptūra išsimontuoja ir pan. Po nuodugnios apžiūros buvau nukreipta deklaruoti ją į bagažą. Kol milžiniškame Milano oro uoste viską išsiaiškinome su jo darbuotojais, vos nepavėlavau į lėktuvą (šypsosi).

Glaudų tradicijos ir eksperimento ryšį Jūsų kūryboje įrodo ir 2010 m. 4-oje Lietuvos tekstilės bienalėje skirtas diplomas už „praeities ir dabarties jungtį“. Ką Jums reiškia tradicijos ir ką pasakytumėte apie eksperimentus?

Tradicijos man labai brangios, nenorėčiau, kad jos išnyktų. Man atrodo, jog  eksperimentai netruks pasibaigti ir vėl grįšime prie klasikinių dalykų. Labai mėgstu austi gobeleną, bet dabar užsakymų nebėra. Anksčiau, būdavo, gauni užsakymą, dirbi pusę metų, dalyvauji parodoje ir dar užsidirbi. Bet keitėsi sistema, niekas gobelenų nebenorėjo, visi pageidavo kažko naujo bei šviežio...

Eksperimentuoti labai svarbu dirbant su studentais. Vis norisi kažką naujo išbandyti, kad ir jiems galėčiau kažką perteikti.

Kada ir kodėl susikūrė tekstilininkių grupė „Esame“?

Su kolegėmis pastebėjome, kad nebepatenkame į tarptautines tekstilės parodas (Kauno bienalė – aut. past.), o norisi kurti ir parodyti savo darbus. Susidaro toks įspūdis, kad parodoje dažniausiai dalyvauja užsienio menininkai, o vietiniams vietos lieka vis mažiau, tad 2006 m. Zinaidos Dargienės iniciatyva sukūrėme tekstilės grupę „Esame“ (Entuziastų sąjunga atvirose menui erdvėse). Savo jėgomis pradėjome organizuoti tekstilės parodas, kurios eksponuojamos ir Lietuvos miestuose, ir užsienyje.

Esate ne tik profesionali tekstilininkė, bet ir pedagogė. Kas labiausiai rūpi Jūsų studentams?

Visa bėda, kad aš jų beveik nebeturiu. Kai atsirado krepšelių sistema, tradicinės specialybės tiesiog akyse nyksta. Ankščiau buvo galima stoti į stiklo, keramikos, tekstilės specialybes, tačiau kai mus sujungė ir studijas pavadino bendru pavadinimu – dekoratyvinė plastika, šis užkoduotas pavadinimas stipriai pakišo koją. Daug kas tiesiog nesupranta, kas tai yra.

Studentų labai sumažėję. Šiais metais tik dvi studentės (geriausiu atveju) baigs tekstilę. 2010 m. skyrė 30 krepšelių, praeitais metais 3, o šiais metais 2. O jei krepšelio nėra, tuomet  mokslai kainuoja maždaug 7900 litus per metus… Kas gali mokėti tokius pinigus? Švietimo ministras G. Steponavičius pasakė, kad menas, tai ne mokslas… Susidaro toks įspūdis, kad specialiai duoda mažai krepšelių, kad natūraliai numirtume.

Esate kaunietė, nuo vaikystės stebite Kauno kultūros ir meno gyvenimą. Gal galite pasidalinti mintimis apie šiandienę Kauno meno padėtį. Su kokiomis problemomis susiduria Kauno dailininkai?

Kaune meninis gyvenimas pakankamai intensyvus, vien tekstilės meno bienalė ko verta, bet tokių tradicinių meno sričių, kaip keramika, tekstilė, stiklas, oda nykimas yra tikrai labai didelė ir aktuali problema. Išmirs paskutinės močiutės ir niekas neperims tradicijų… O norėtųsi jas puoselėti, išlaikyti mūsų tautos identitetą.

Kalbino Dovilė Stirbytė

Dailininkės kūrinius galima pamatyti šiuo metu veikiančioje personalinėje tekstilės parodoje „Vizijos“, Kauno valstybinėje Filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5). Paroda veiks iki lapkričio 5 dienos.

www.kamane.lt

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
3. Birutė
(2012-11-07 10:39:40)
(88.119.154.59) Parašė:

Ačiū už linkėjinus Leonorai, jūs buvote tikri ir šaunūs studentai, deja, dabar tekstilininkais mažai kas nori būti...



2. leonora
(2012-11-02 17:49:32)
(78.63.113.227) Parašė:

Miela dėstytoja, ačiū už reiklumą, pagalbą žengiant pirmus žingsnius kūrybiniame kelyje. Jums linkiu daug kūrybinių atradimų, sveikatos, daug gabių darbščių studentų



1. Mokausi
(2012-11-02 15:38:15)
(81.7.96.104) Parašė:

ir aš austi.Važiuoju pas tas močiutes.Saviraiška.Giminės šaknys.Pašaukia.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras