Praėjus devyneriems metams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES), dauguma mūsų šalies gyventojų šią narystę laiko naudinga. 2004 m. mūsų šalies gyventojams ES simbolizavo laisvas asmenų judėjimas ir euras. Tačiau šiandien lietuviams bendra valiuta mažiausiai siejasi su ES.
Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktų „Eurobarometro” tyrimų apie visuomenės nuomonę ES apžvalga.
„Šiuo metu manančių, kad Lietuvos narystė ES buvo ir yra naudinga - net 80 proc. Tai didžiausias procentas nuo 1999 m., kai tokios nuomonės buvo 43 proc. mūsų šalies gyventojų. Reikia pažymėti, kad manančių priešingai skaičius padidėjo ekonominės krizės laikotarpiu, t.y. 2010-2011 metais. Tačiau nuo 2011 m. iki dabar skeptikų skaičius sumažėjo perpus - nuo 20 iki 10 procentų gyventojų”, - teigė TNS LT politinių ir socialinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.
Lietuvai stojant į ES, 72 proc. mūsų šalies gyventojų labiausiai narystę siejo su viena iš keturių kertinių ES vidaus rinkos laisvių - laisvu asmenų judėjimu. 60 proc. lietuvių Europos Sąjunga simbolizavo bendrą valiutą - eurą, 42 proc. - ekonominę gerovę. Šiandien šalies gyventojai vis dar išskiria laisvą judėjimą, kurį su ES sieja 61 proc. gyventojų. Tačiau gerokai sumažėjo gyventojų, kuriems ES simbolizuoja ekonominę šalies gerovę ar eurą, atitinkamai iki 24 proc. ir 11 proc.
Prieš devynerius metus didžiausiomis Lietuvos problemomis buvo įvardinti nedarbas ir nusikalstamumas - taip manė atitinkamai 52 proc. ir 35 proc. Lietuvos gyventojų. Šiandien svarbiausias šalies problemas lietuviai sieja su tokiomis šalies finansinio stabilumo aktualijomis, kaip nedarbu (46 proc.) ir kylančiomis kainomis bei infliacija - jas nurodė 36 proc. mūsų šalies gyventojų. Beje, nedarbo įvardinimas viena pagrindinių problemų prieškriziniu laikotarpiu - 2008 m. buvo sumažėjęs iki 14 proc., tačiau šiandien ši problema vėl atrodo aktuali beveik kas antram gyventojui.
Šalia svarbių šalies problemų, įstojus į Europos Sąjungą kinta ir kitų aktualijų suvokimas. Pavyzdžiui, nuo 2004 m. išaugo imigracijos baimė, kuri tuomet atrodė reikšminga vos 2 proc., o šiandien - jau 11 proc. gyventojų. Nusikalstamumas, kuris prieš devynerius metus buvo įvardintas kaip viena didžiausių bėdų (35 proc.), šiandien tarp svarbiausių problemų mini palyginti nedaug piliečių - 15 proc..
Šioje apžvalgoje remtasi „Eurobarometro” tyrimų, atliktų Lietuvoje ir kitose ES šalyse nuo 1999 iki 2013 m. rezultatais ir jų oficialiomis publikacijomis.
Teoriškai, stojimas į ES Lietuvai turėjo būti ir iš esmės sugebėjo būti naudingas, nepaisant valdininkų nesugebėjimo efektyviai naudotis Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis (struktūrine parama). Geriau kažkaip, negu niekaip. Tuo pat metu judėjimo laisvė paskatino masinę emigraciją.
Kita vertus, kai vyksta toks balsavimas kojomis, iš karto supranti, kas šalyje negerai ir gali imtis veiksmų (kad mūsų valdantieji ne visai supranta ar nenori suprasti ir nelabai imasi, kitas klausimas).
Dabar laukiame euro. Čia kaip su visu stojimu – iš principo naudinga, bet ar viskas vyks be ypatingų nuostolių paprastam žmogui, ar valdžia sugebės tai užtikrinti – klausimas. Na ir pabaigai apie imigraciją. Nebijokime – pas mus šalta ir mažos socialinės išmokos, tad blogiausiu atveju tapsime tranzitine zona į turtingesnę Europą. Būkime eurooptimistais!
Naujausi
Naujausi komentarai
Jie rimtai yra nesveiki?
IP 62.212.211.162 | 03:40:56
Tradiciškai sako, jeigu kss, žinokit, bus kalti rusai....