Britų europarlamentaro Naidželo Feridžo interviu: Lietuvos vis mažiau

Europos Parlamento „Laisvės ir tiesioginės demokratijos“ politinės grupės pirmininkas bei Didžiosios Britanijos Nepriklausomybės partijos lyderis Naidželas Feridžas (Nigel Farage) „Vakaro žinioms“ jis davė išskirtinį interviu.

- Nuo kitų metų Lietuva įsiveda eurą. Atskleiskite, kodėl jūsų šalis - Didžioji Britanija - neskuba į euro zoną?

- Mes niekada neprisijungsime prie euro zonos. Kodėl? Nes mes prieš daugybę metų priėmėme pirmą protingą sprendimą. Įsivaizduokite laivą, kuris atsitrenkia į ledkalnį ir į jį ima veržtis vanduo. Tas laivas neskęsta greitai - jis skęsta lėtai. Tai - euro zona. Jūs ką tik įlipote į tą laivą, o mes esame gelbėjimosi valtyje. Aš manau, kad priėmę tokį sprendimą, po kelerių metų jūs žiūrėsite atgal, purtysite galvas ir galvosite: kokio velnio mes nusprendėme lipti į tą laivą!

- Tačiau mūsų politikai akcentuoja, kad euras - tai ekonominio saugumo garantas. Nesutinkate?

- Pažiūrėkite, kokia saugi yra Graikija, Ispanija, Portugalija, Italija, Kipras... Euras toms šalims buvo tikra katastrofa! O dabar, nors daugelis nedrįsta apie tai kalbėti, problemos stiprėja. Rimtos problemos! Dabar net Vokietija ir Prancūzija pradeda nukrypti nuo euro projekto pamatinių idėjų. Suprantate, politikai dažnai yra lengvai paveikiami kitų politikų, kurie sako, kas yra gerai, o kas ne. Tai, kad yra rastas konsensusas, dar nereiškia, jog jis yra teisingas.

- Panašu, kad Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu yra užvirusi karšta diskusija imigracijos ribojimo tema. Kokia yra jūsų pozicija?

- Aš jau 2003-2004 metais Europos Parlamente vis pasikartodamas kalbėjau apie neigiamas imigracijos pasekmes, tai buvo sutikta labai prieštaringai, kritiškai. Aš sakiau, kad besąlyginis durų atvėrimas buvusioms komunistinėms šalims Didžiąją Britaniją prives prie rimtų problemų, kokių dar nesame patyrę. Aš tuomet buvau išvadintas visais įmanomais epitetais. Tuomet kalbėjau ir apie tai, kad buvusios komunistinės šalys susidurs su depopuliacija, ypač jaunų žmonių, ir kad šie vienos nakties pokyčiai abiem pusėms bus ne į gera.

Pažiūrėkite, kaip viskas atrodo dabar, praėjus dešimtmečiui! Pažiūrėkite ir į savo šalį: jūsų gyventojų labai sumažėję. Latvijoje padėtis dar prastesnė. Jūs kenčiate dėl depopuliacijos: jauni gydytojai, teisininkai, kuriuos išugdote savo aukštojo mokslo sistemoje, universitetuose, palieka jūsų šalį. Aš neįsivaizduoju, kuo tokia sistema gera jums patiems. O mums? Na, mes jau stokojame vietų pradinėse mokyklose, mes neturime pakankamai gydytojų, mūsų populiacija nuo 1990 metų išaugo nuo 55 mln. iki 63 mln. gyventojų, o vidutinės dirbančios šeimos pajamos sumažėjo. Aš manau, kad mes padarėme didžiulę klaidą. Mes ir jūs esame tos klaidos aukos.

- Ar tikrai manote, kad Didžiajai Britanijai ateityje pavyks apriboti užsieniečių atvykimą?

- Taip, tai privalės įvykti. Žmonės mūsų šalyje yra tokie pikti dėl to, kaip viskas susiklostė, kad jie patys reikalauja pokyčių. Tačiau aš kalbu ne apie visišką durų užvėrimą. Aš kalbu apie tai, kad, pavyzdžiui, jei mes jausime, jog yra darbuotojų trūkumas darbo rinkoje, statybų ar kokiame nors kitame sektoriuje, mes turime turėti galimybę pasikviesti reikalingų specialistų. Bet kodėl mes turėtume leisti žmonėms atvykti į D.Britaniją ir jau nuo pirmos dienos leisti naudotis mūsų sveikatos, socialinės apsaugos sistema, gauti pašalpas. Tai nėra sąžininga!

- Ar britams nėra neramu, kad griežti imigracijos ribojimai gali kainuoti net narystę ES?

- Taip, mes turėsime ES palikti. Jei jums įdomi mano nuomonė, mes turėtume ES palikti jau rytoj. Aš manau, kad šioje sąjungoje yra tam tikra bendrumo nauda: saugumas, mūsų draugystė, prekybiniai santykiai... Aš visiškai patenkintas, kad tarp mūsų vyksta laisva prekyba ar kad randame bendrą kalbą įvairiais klausimais, pavyzdžiui, aplinkosaugos. Bet aš visiškai nepatenkintas tuo, kad turime aukoti savo parlamento, kuris gyvuoja šimtus metų, galias, kad mums Europos Komisija diktuotų, kokius įstatymus turime priimti.

- Įsivaizduokite, kad turite galimybę ką nors pakeisti ES valdyme. Kas konkrečiai tai būtų?

- Na, pirmiausia, jei tikime demokratija, negalime leisti Europos Komisijai diktuoti, kokius įstatymus turime priimti ar nepriimti nacionaliniuose parlamentuose. Tebūnie šie mano žodžiai - ne atsakymas, o labiau klausimas, ar galime taip padaryti, nes nuo 1967 m. ES struktūra nesikeitė. Dabar nacionaliniai parlamentai turi labai mažai galių, o už viską atsakingi tampa ES biurokratai. Nuėjome net dar toliau nei tai. Aš asmeniškai nepripažįstu ES vėliavos, ES himno. Aš netikiu, kad egzistuoja toks dalykas kaip europinis identitetas. Mes galime dalytis šiuo europiniu projektu, bet ne tapatybe, kad ir kas mes būtume - lietuviai, italai, prancūzai, britai ar kt. Pripažinkite - idėja, kad italas ir lietuvis nuoširdžiai giedos tą patį himną, garbins tą pačią vėliavą, yra... keista... Juk Italija ir Lietuva yra skirtingos - abi puikios valstybės gyventi, bet skirtingos. Aš pasisakau už kultūrų skirtumus, nacionalinių valdžių demokratiją ir kartu už daug geresnę Europą, nei dabar esame.

- Dabartiniame geopolitiniame kontekste nemaža dalis politikų euroskepticizmą aiškina Rusijos įtaka. Ar nebijote likti klaidingai suprastas?

- Aš nesutinku su tokiais teiginiais. Aš žinau, kad ponia Le Pen (Prancūzijos Nacionalinio fronto narė Marine Le Pen, - red. past.) yra didelė Putino gerbėja. Ir atrodo, kad Putinas tikrai stengėsi sumokėti toms kelioms partijoms, kad jos būtų kritiškos ES atžvilgiu. Bet aš jums galiu prisiekti - ponas Putinas man tikrai nieko nemokėjo. Ir net jei jis stengtųsi tą padaryti, aš būčiau tvirtai atsakęs „ne“.

Pradėkime nuo pradžių, kodėl mes apskritai turime šį ES projektą. Jį turime todėl, kad Prancūzija ir Vokietija - dviejų katastrofiškų karų, nuo kurių stipriai nukentėjo ir jūsų šalis, centrai - susėstų prie vieno stalo, atsikimštų butelį vyno ir pasikalbėtų, rastų sutarimą. Ta bendradarbiavimo, bendros prekybos idėja - visiškai logiška ir subrendusi. Tačiau vieninga politinė sąjunga, kontroliuojama biurokratų, su primesta tapatybe, bendru himnu ir vėliava - atleiskite, ne...

www.respublika.lt