Skaitmeninė rinkos ir naujovių plėtra, saugumo stiprinimas bei dėmesys Rytų partnerėms – to galima tikėtis Estijai pirmininkaujant ES Tarybai. Trečiadienį šie planai sulaukė pritarimo Europos Parlamente, tačiau dalis jo narių pageidavo daugiau dėmesio nedarbo ir nelygybės mažinimui.
Trečiadienį Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas (Jüri Ratas) Europos Parlamente pristatė keturis šios šalies pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Tai atvira inovatyvi ekonomika, tvarumas ir įtrauktis, Europos saugumas bei skaitmeninė Europa, kurioje duomenys juda laisvai.
Estija žada užbaigti ES bendrosios rinkos kūrimą, ypač paslaugų rinkos srityje, taip pat reformuoti ES įmonių teisę bei sukurti modernesnę ir švaresnę energetiką. Pasitelkusi technologijų naujoves, ji sieks gerinti socialinę apsaugą dirbančiųjų kitose ES šalyse bei per atstumą.
J. Ratas pažymėjo, jog „XXI amžiuje ES privalo nesutikti su agresija prieš kitą šalį, taip pat neteisėta jos teritorijos dalies okupacija bei aneksija“. Jis prisiminę 1983 m. priimtą EP rezoliuciją, pasmerkusią Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją, ir ragino šiandien imtis tokios pat atsakomybės aplinkinių šalių atžvilgiu, taip pat stiprinti ES gynybos pajėgumus ir skirti jiems daugiau lėšų. Kartu J. Ratas žadėjo stiprinti išorės sienų kontrolę ir solidariai spręsti pabėgėlių problemą.
Estija laikys laisvą duomenų judėjimą penktąja ES laisve ir sieks įtraukti skaitmeninį aspektą į kiekvieną ES politikos sritį, taip pat užbaigti derybas dėl geografinio blokavimo draudimo bei garso ir vaizdo paslaugų direktyvos. Be to, ji sieks reformuoti ES autorių teisių apsaugą, stiprinti elektroninės valdžios sistemą bei plėsti prieigą prie modernaus interneto.
Paminėjęs Jungtinės Karalystės (JK) išstojimą kaip „praradimą“ ES ir pačiai JK, politikas pridūrė, jog Estija neleis išstojimo deryboms dominuoti kitų ES reikalų kontekste.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas (Andrus Ansip) parėmė Estijos siekį spartinti bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimą. Jis užsiminė apie galimybę šiam tikslui išplėsti Ž. K. Junkerio (J. C. Juncker) planą, taip pat žadėjo rugsėjį pateikti naujų kibernetinio saugumo srities siūlymų. Komisaras taip pat tikisi sparčiai susitarti dėl Europos keleivių bei išorės sieną kertančių asmenų duomenų sistemų.
Europos liaudies partijos atstovas Tunė Kelamas (Tunne Kelam, Estija) pavadino Estijos pirmininkavimo planą „grįžimu prie pagrindų“, – ketinama iki galo įgyvendinti pagrindines laisves, kurioms dar tebėra kliūčių. Jis taip pat ragino skirti daugiau dėmesio Ukrainai ir kitoms Rytų partnerėms.
Socialistų ir demokratų atstovė Marju Lauristin (Estija) kvietė ES įvykdyti „visuotinę skaitmeninę revoliuciją“, taip pat vadovauti pastangoms užtikrinti liberalią demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje. Kadangi Estija ir kitos Baltijos šalys „žino laisvės kainą“, Estijos vadovaujama ES šioje kovoje taps stipresnė, įsitikinusi EP narė.
Europos konservatorių ir reformistų vardu kalbėjęs Robertas Zylė (Roberts Zīle, Latvija) pritarė Estijos siekiui užbaigti bendrosios rinkos kūrimą, ypač paslaugų srityje, taip pat stiprinti santykius su Rytų partnerėmis ir bendradarbiavimą su NATO, taip pat ir kibernetinio saugumo srityje.
Liberalų ir demokratų atstovė Sesilija Vikstriom (Cecilia Wikström, Švedija) pažymėjo, jog daugiau kaip 70 proc. ES piliečių norėtų stipresnių ES veiksmų kovojant su terorizmu, pažabojant klimato kaitą bei sprendžiant migrantų krizę. Ji ragino siekti daugiau tvarumo šiose ir kitose ES politikos srityse. EP narė išreiškė įsitikinimą, jog Estijos pirmininkavimo dėka ES taps vieningesnė.
Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Dimitrijus Papadimulis (Dimitrios Papadimoulis, Graikija) pageidavo didesnio Estijos dėmesio nelygybės mažinimui, mokesčių politikos koordinavimui, taip pat solidarumo ir sanglaudos stiprinimui. Žaliųjų atstovas Chosepas Marija Terikabras (Josep-Maria Terricabras, Ispanija) pasigedo dėmesio žmogaus teisių apsaugai ES viduje. Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos atstovė Roza Damato (Rosa D'Amato, Italija) teigė, jog Estija nepasiūlė nieko kito nei numatyta Europos Komisijos prioritetuose. Savo ruožtu Tautų ir laisvės Europos frakcijos atstovas Mateo Salvinis (Matteo Salvini, Italija) ragino saugoti ES produkciją nuo užsienio konkurencijos, stabdyti nelegalią migraciją, taip pat „vertinti Rusiją kaip prekybos partnerę, o ne priešę“.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Bronis Ropė (Žalieji) ragino Estiją siekti „užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas“ žemės ūkyje, taip pat „deramai organizuoti“ „Nord Stream 2“ dujotiekio statybos stabdymą. EP nario įsitikinimu, pastarasis klausimas yra ES vienybės ir solidarumo su partnerėmis testas, taip pat „esminis žingsnis malšinant dabartinio Rusijos režimo ambicijas“.
Šaltinis: EP Informacijos biuras Lietuvoje
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]