Bulvės ir pienas iš Baltarusijos Valažino rajono 10 kartų viršijo radiacijos normas

"Euroradijas" patikrino cezio ir stroncio kiekį žmonių namuose esančiuose produktuose. Bulves ir pieną mes pirkome 50 km nuo Minsko, kur kažkada nusėdo radioaktyvi dėmė.

Valažino rajono žemės ūkiu besiverčiančio Peršajų miestelio apylinkėse 1986-iais nusėdo radioaktyvi dėmė (Valažinas yra per vidurį tarp Minsko ir Medininkų, t. y. apytikriai 85 km į vieną ir į kitą pusę - vert. past.). Užterštumą ceziu kai kuriose vietose įvertino nuo 5 iki 15 kiuri. Kai kuriuos kaimus teko iškeldinti.

Šiandien Peršajai – pavyzdinis žemės ūkio miestelis: puikūs keliai, įmonės, tvarkingi nameliai. Atvažiuojam ir pradedam žurnalistinį tyrimą. Tuo tikslu naudojame įprastą buitinį dozimetrą.

Pamatuojame plyteles prie žinomo istorinio paminklo – Šv. Jurijaus bažnyčios, vienoje tarpuvartėje tikriname molio gruntą, nedideliame ūkyje iškasame 30 cm gylio duobutę ir matuojame. Niekur spinduliavimo dozė neviršija 15 mikrorengenų per valandą. Tai normos ribose.

Žinoma, buitiniu dozimetru nustatyti vadinamąją pasisavintą radiaciją (tarkime, maisto produktuose) sudėtinga.

Todėl mes nusiperkame iš vietinių gyventojų bulvių ir pieno - dozimetras rodo normą - ir vežame prekę į vieną iš laboratorijų. Maisto produktus dėl cezio kiekio galima ištirti kiekvieno rajono centre. Procedūra kainuoja apie 20 tūkstančių rublių (tai sudaro apie 6 litus - vert. past.). Aptikti stroncį gali tik labai nedaugelis laboratorijų, tyrimui, kainuojančiam 120 tūkstančių rublių, reikalinga radiochemija.

Ekspertizės rezultatai nustebino. Pagal cezio-137 lygį bulvės pasirodė esančios švarios. O stroncio-90 tyrimas parodė 40,5 bekerelio kilogramui. Tai viršija normą daugiau nei 10 kartų (leidžiama iki 3,7 bekerelių kilogramui). Paaiškėjo, kad Peršajevo gyventoja gavo bulves nemokamai kaip socialinę paramą!

Kol ši medžiaga buvo ruošiama spaudai, tęsėsi naminio pieno tyrimai. Laboratorijos duomenis mes gavome paskutinę minutę. Ir vėl – nuo cezio produktas buvo švarus, o stroncio kiekį spektrometras užfiksavo 10 kartų didesnį už normą.

„Černobilio dėmė“, kuri užklojo Valažiną 1986 m. balandį, žemėlapiuose pažymėta išimtinai tik dėl cezio. Tai reiškia, kad aklai tikėti oficialiais žemėlapiais negalima, nes stroncio nusėdimas Peršajevo rajone juose neužfiksuotas.

* * *

Cezio-137 kontrolė Baltarusijoje vykdoma griežtai. Užteršimo dėmės iš žemėlapių pamažu dingsta. Susidaro įspūdis, kad štai tuoj problema bus išspręsta, ir viskas gerai.

Mūsų tyrimas parodė, kad vykdoma ne visų nuklidų griežta kontrolė. Tas pats stroncis-90 kaupiasi kauluose ir todėl lėtai šalinamas, pažeidžia gyvybiškai svarbius organus, gali sukelti kraujo sistemos piktybinius auglius. Ypatingos rizikos grupė – vaikai.

Pamažu į areną išeina radionuklidas americis, apie kurio poveikį organizmui apskritai mažai žinoma.

Tuo pat metu kompetentingi mokslininkai tvirtina, kad baltarusiai gali apsisaugoti nuo Černobilio radiacijos poveikio. Ypatingųjų situacijų ministerijos duomenimis, 7% žemės ūkiui naudojamos žemės yra buvusi užteršta. Ir nėra jokio pagrindo abejoti, kad toje žemėje galima išauginti „švarius“ produktus.

Kitas klausimas - ar užtenka intelektinių pajėgumų, kad gebėtume saugiai naudoti tokią žemę? Kaip parodė mūsų tyrimas, net sąlyginai švariose teritorijose dėl saugumo kyla problemų.

Kaip visiškai apsisaugoti nuo radionuklidų?

Baltarusijos mokslininkų paklausėme, ar mažėja Černobilio radiacijos poveikis baltarusiams.

„Šiandien pagrindinis apšvitos šaltinis - cezis ir stroncis. Šių elementų skilimo pusperiodis yra apie 30 metų, - analizuoja biologijos mokslų daktaras, Baltarusijos Mokslų akademijos Radiobiologijos instituto direktorius Aleksandras Naumovas. - Praėjus 30 metų, elementų faktiškai sumažėja du kartus, ir situacija pagerėja. Praeis dar 30 metų - ir iš pradinio kiekio liks ketvirtadalis. Atitinkamai ir kiekis, patenkantis į augalų ar žmogaus organizmą, taip pat bus mažesnis.

Antra vertus, kai kurie elementai vis labiau plinta. Štai, pavyzdžiui, šiandien aktuali stroncio problema. Jei pirmaisiais metais po avarijos jis buvo mažai judrus, tai dabar pasidarė judresnis. Todėl ten, kur yra stroncio, produktai bus labiau užteršti. Bet iš viso stroncio sumažės dvigubai“.

"Euroradijas": Ar žmonėms saugu gyventi zonose dėmių, kurios pažymėtos vadinamuosiuose radiacijos žemėlapiuose?

Aleksandras Naumovas: „Tose dėmėse, kurios yra, pavyzdžiui, Vitebsko, Mogiliovo srityse ir nepateko į apsauginę ar kontrolės zoną, gyventi saugu. Tame pačiame Minske galima rasti sklypų ar rajonų, kur gamtinis fonas gerokai stipresnis. Todėl, kad mes gyvename gamtinės radiacijos poveikio sąlygomis. Štai mes naudojame kalio trąšas: ten yra kalis-40 – gamtinis radionuklidas, kuriuo apskritai neįmanoma atsikratyti. Yra radono problema (inertinės radioaktyviosios dujos, kurios dažnai atsiranda kaip radžio skilimo produktas, iš statybinių medžiagų gali kauptis patalpose - vert. past.). Mes naudojame dujas, kuriose taip pat yra radioaktyvių medžiagų. Jei šaltuoju metų laiku šildysime patalpas dujine virykle, tai ten radono bus daug kartų daugiau, nei gretimame kambaryje. O radonas, kaip ir rūkymas, - tai plaučių vėžys“.

Mokslininkai perspėja, kad šiandien gauti Černobilio radiacinę dozę galima tik su produktais.

„Rizika – tai viskas, kas iš miško: grybai, uogos, laukiniai paukščiai. Žuvis iš nejudančių vandens telkinių taip pat gali būti užteršta, - aškina Radiacinio saugumo instituto „Belrad“ direktoriaus pareigas einantis Ivanas Krasnopiorovas. - Daržai perkasami, į dirvą įterpiamos medžiagos, kad radionuklidų kiekis sumažėtų. O radiacija miško žemėje kaip buvo, taip ir yra. Jei gyveni užterštoje teritorijoje, bet imiesi tam tikrų priemonių, tikrini produktus – sau žalos nepadarysi.“

Išvados:

1) Žaliava iš probleminių rajonų vis dar gali būti pavojinga, todėl įmonės turi ypač rūpestingai vykdyti tokių produktų kontrolę.

2) Baltarusiai gali įveikti Černobilio radiacijos puolimą, bet tam tiek namuose, tiek pramonėje būtina rimčiau kontroliuoti produktų „švarumą“ nuo visų aktualių radionuklidų.

3) Galbūt verta perspėti visus, kad taikytų radiacinio saugumo priemones bet kuriame mūsų regione.

Šaltinis: euroradio.by

Vertė Alicija Žukauskaitė