
2026 m. kovo 30 d. 95 benzino litras Lietuvoje kainavo 1,739 euro, o dyzelino – 2,125 euro. Tai reiškia, kad dyzelinas buvo beveik 39 centais brangesnis už benziną. Ir tai jau ne menkas svyravimas, o rimtas smūgis visiems, kas važiuoja, veža, dirba ar tiesiog perka prekes, kurių kainoje transportas sudaro vis didesnę dalį.
Palyginus su kaimynais, vaizdas neįkvepia. Latvijoje benzinas tą pačią dieną kainavo 1,869 euro už litrą, o Lenkijoje – 1,681 euro. Su dyzelinu skirtumas irgi ne Lietuvos naudai: Lietuvoje – 2,125 euro, Latvijoje – 2,048, Lenkijoje – 2,017 euro už litrą. Vadinasi, Lietuvos vežėjams, ūkininkams ir visiems dyzelinių automobilių savininkams skirtumas tarp Lietuvos ir kaimynų jau yra ne teorinis, o apčiuopiamas.
Dar vienas nemalonus faktas: Lietuva jau yra virš Europos Sąjungos vidurkio pagal dyzeliną. 2026 m. kovo 30 d. ES vidutinė dyzelino kaina buvo 2,000 euro už litrą, o Lietuvoje – 2,125 euro. Benzinas Lietuvoje tuo metu dar buvo šiek tiek pigesnis už ES vidurkį, kuris siekė 1,789 euro už litrą.
JAV šiame palyginime atrodo kaip kita planeta. 2026 m. balandžio 3 d. reguliaraus benzino vidutinė kaina ten siekė maždaug 0,94 euro už litrą, o dyzelino – apie 1,27 euro už litrą. Tai amerikiečiams jau didelės kainos, tačiau Lietuvos vairuotojui toks skirtumas atrodo stulbinamas.
Baltarusija šiame sąraše apskritai atrodo kaip visai kitas pasaulis. Ten 2026 m. kovo 30 d. tiek benzinas, tiek dyzelinas kainavo maždaug po 0,77 euro už litrą. Žinoma, tai kita ekonominė ir reguliacinė sistema, bet vartotojui nuo to ne šilčiau: jam svarbu ne teorijos, o skaičius kolonėlėje.
Kaip žinoma, brangstant kurui, brangsta viskas – nuo maisto iki galutinės žmogaus sąskaitos.
Tačiau Lietuvos vyriausybės ir asmeniškai premjerės Ingos Ruginienės pastangomis dvigubai atpigo bilietai keliaujantiems geležinkeliu.































