Caro sistema: kas Prancūzijoje gina Rusijos interesus

Prancūzų leidinyje „Liberation“ žurnalistės Lorraine Millot straipsnis pašvęstas rusų įtakos agentams Prancuzijoje. Žurnalistė išskiria septynias grupes įtakos agentų, kurie gina Rusijos įvaizdį ir interesus prancūzų tarpe: pradedant politikais ir verslininkais, ir baigiant universitetų dėstytojais.

Pirmuosius Lorraine klasifikuoja kaip kraštutinius dešiniuosius. Iš visų Prancūzijos politinių partijų, „NacionalinisFrontas“ itin teigiamai nusiteikęs Vladimiro Putino atžvilgiu. Pasak Marine Le Pen, Rusijos prezidentas – „patriotas“, ginantis „Europos civilizacijos vertybes“, o ypatingai „jos krikščioniškąjį paveldą“. „Mes norime statyti būsimąją Europą kartu su Rusija“, - taip kalba Aymeric Chauprade, atsakingas už „Nacionalinio Fronto“ viešuosius ryšius. Šis asmuo kelis kartus per metus būna Rusijoje, kur užmezga įvairius draugiškus ryšius su įvairiais asmenimis. Konstantinas Malofejevas – vienas iš jų. Tai žmogus, kuris finansuoja Ukrainos separatistus, tvirtina žurnalistė.

„Nacionalinio Fronto“ meilė Rusijai gali būti neatsitiktinė, manoma, kad jos emisarai vyksta į Rusiją, kad tartųsi dėl galimo finansavimo“, - rašo leidinys.

Antrąją Rusijos įtakos agentų grupę autorė klasifikuoja kaip „dešiniuosius, prisidengusius „golizmu“. Generolas De Golis be perstojo minimas Putino prancūzų draugų, kurie mielai naudoja De Golio formuluote „nuo Atlanto vandenyno iki Uralo kalnų“ arba dažnai taria generolo frazę ištartą 1944 m. „Rusijos neįmanoma nugalėt“. Šioje grupėje „čempionu“ reikėtų laikyti partijos UMP narį Thierry Mariani, kuris yra vienas iš asociacijos „Franko-Rusijos dialogas” vadovų.

Prie šių dainuojančių dainelę „Suverenių nacijų Europa“, prisijungia ir Philippe de Villiers, kuris sugeba suderinti žavėjimąsi Putinu ir verslą. Rugpjūčio mėnesį, kai Rusijos tankai puolė Rytų Ukrainą, šis „Judėjimo už Prancūziją“ vadovas susitiko su Putinu Kryme ir pardavė jam du laisvalaikio parkų projektus. Vienas iš jų bus pastatytas Maskvoje, kitas – Kryme.

Į Trečiąją grupę žurnalistė išskiria tuos, kurių veikla „remiasi nepasitikėjimu NATO ir tai tampa šių  kairiųjų jėgų veiklos varikliu“. „Kairiųjų politinių jėgų tarpe žavėjimasis Putinu „maitinamas“ iš įvairių šaltinių: tai ir antiamerikonizmas, ir ES kritika, liberalizmo neigimas, tačiau būna ir taip, kad tai tik noras išsiskirti iš masės“, - rašoma straipsnyje. Šioms jėgoms pagrindinis įvykių Ukrainoje kaltininkas yra NATO, kuris išprovokavo Rusiją atsakomiesiems veiksmams.

Ketvirtąja grupe autorė laiko „prijaučiančius universiteto dėstytojus“, tame tarpe ir „asmenys iš pačių autoritetingiausių universitetų, kurie prijaučia Rusijai ir garbina Vladimirą Putiną“. Pats žinomiausias iš jų tai Žakas Sapiras, tiriamojo centro EHESS vadovas Paryžiuje, kuris taip sistemingai gina Putino Rusiją, kad atsirado visas tuzinas jo kritikų.

Dėl Rusijos skiriamo finansavimo neabejingas jai „Tartautinių strateginių santykių institutas“ IRIS ir „Prancuzijos tarptautinių santykių institutas“ IFRI.

Penktoji grupė, tai verslinkai, kurie veikia „žiūrėdami per petį į Rusiją“. „Ne mažiau kaip penki didžiųjų Prancūzijos įmonių vadovai buvo susitikę Paryžiuje su Rusijos Dūmos pirmininku Sergejumi Naryškinu, kuriam paskelbtos sankcijos ir kuris atrodo, kad negalėjo iš vis atvykti į Prancūziją. Ko šiam susitikime tik nebuvo: tai ir TOTAL prezidentas Kristof De Maržeri (žuvęs praeitą savaitę), prezidentas EDF Anri Proglio, GDF generalinis direktorius Suez-Žan-Fransua Sireli, Aucha įkurėjai Žeraras Miule ir Serž Dasso. Visi jie turi itin tamprius verslo ryšius Rusijoje ir atvirai rodo meilę Putinui, tiek bendraudami su Prancūzijos valdininkais, tiek su žiniasklaida.

Šeštąja Maskvos įtakos agentų grupe žurnalistė laiko „naivuolių batalioną“. Interneto forumuose, kavinėse ir kituose viešuose vietose, ir net parlamente, veisiasi dideliais kiekis „geopolitikų-megėjų“: kartais jie gerai žino Rusijos specifiką, o kartais ten net nėra buvę. Tačiau jie sistemiškai stoja į Putino pusę, rodydami paniką režimo aukoms. Šiai kategorijai straipsnio autorė priskiria Žerarą Depardje.

Septintajai grupei priklauso „Kremliaus propagandiniai troliai“. „Kaip ir kiekvienas geras KGB’šnikas, Vladimiras Putinas puikiai pasirūpino skaitlingu įtakos tinklu Europoje ir ypač Prancūzijoje. Pradedat 2012 m. „Rusų koordinacinė taryba“ Prancūzijoje vienijanti daugiau nei 300.000 rusų ir rusų tautybės prancūzų, gyvenančių šalyje, yra tarpininkas tarp šios organizacijos narių ir Rusijos institucijų. Šios organizacijos prezidentas yra baltųjų emigrantų palikuonis Dmitrijus de Koško , kuris anksčiau dirbo AFP agentūroje ir tuo naudojasi, siekdamas demaskuoti prancūziškos žiniasklaidos antirusišką propagandą. Straipsnio atorė pabrėžia, kad buvo įsteigti šeši leidiniai prancūzų kalba, kurie įvykius nušviečia iš rusiškų pozicijų, ir tokį požiūrį populiarina tarp prancūzų.  

„Prancūzijoje stebina itin stipri nuomonių poliarizacija Rusijos atžvilgiu, pareiškė interviu žurnalistui Tatjana Kastueva-Žan, IFRI instituto bendradarbė. - Nuo pat pradžių, žmonės yra skirstomi į prorusiškus ir antirusiškus, ir tuo pačiu į Putino sekėjus ar priešus“. Ideologija apsprendžia diskursą, pareiškė Tatjana Kastueva-Žan, pridūrusi, kad tai „itin sumenkina intelektualinę diskusiją“. Pati ji stengiasi likti neutralioje pozicijoje, nors tai yra itin nelengva, kada Rusija tapo „slidžia tema“.

Šaltinis: liberation.fr