Mes per silpnai, per lėtai ir per gailestingai atsišaudome

Landsbergių partijos ir Seimo narė Daiva Ulbinaitė lapkričio 10 d. pristatė informacinės gynybos 5 įstatymų pataisų paketą, „kuris reikalingas šalies gynybai informacinėje erdvėje, veiksmingesnei kovai su dezinformacija, manipuliacijomis, sukčiavimu ir karo propaganda“. 

Tai aš trumpai pristatysiu problematiką ir pataisų esmę, o kolegos vėliau pakomentuos apie tai, kodėl šių pataisų reikia ir kas pasikeis, kai jas priimsime.

Iš tiesų, gindamiesi nuo geopolitinių grėsmių ir Kremliaus provokacijų bei įvairių hibridinių atakų, mes uždarėme sienas, mes didiname gynybos biudžetą. Tačiau informaciniame kare, kuriame jau seniai esame, neturime net būtiniausių teisinių įrankių. Todėl mes per silpnai, per lėtai ir per gailestingai atsišaudome. Teisininkai atkreipė dėmesį, kad mūsų teisinė bazė šokiruojančiai neparuošta informacinei gynybai ir laikmečio iššūkiams. Mūsų tarnybos sako, kad labai dažnai tenka veikti teisinio vakuumo sąlygomis.

Akivaizdu, kad mums nedelsiant reikia stipresnių ginklų ne tik oro erdvės apsaugai, bet ir informacinės erdvės apsaugai. Vien pernai fiksuota daugiau nei 1200 koordinuotų dezinformacinių atvejų, nukreiptų prieš Lietuvos gynybą, prieš energetiką, rinkimus, migracijos politiką. Iš tikrųjų informacinės atakos, kuriomis kurstoma nesantaika, skaldoma mūsų visuomenė, menkinama mūsų kariuomenė, sėjamas nepasitikėjimas sąjungininkais, klastojama istorija, tapo jau mūsų kasdienybe. Koordinuota dezinformacija sklinda greičiau nei bet kokie dronai ar migrantai per sieną ir pataiko taikliau, nes pataiko tiesiai į mūsų žmonių smegenis ir širdis. Okupacija juk prasideda ne tada, kai tankai pradeda važiuoti per sienas, o tada, kai palaužiama žmonių valia gintis, kai visuomenė supriešinta, suklaidinta ir suardyta taip, kad nesusikalba ir nepasitiki valstybe.

Tyrimai rodo, kad melagingos informacijos srautai Baltijos šalyse per trejus metus išaugo 50 procentų, o intensyvumas prieš Lietuvą net 30 kartų yra didesnis nei prieš kitas Europos Sąjungos šalis. Kremliaus dezinformacijos ir propagandos mašina, pasitelkdama automatizuotus botus, dirbtinį intelektą, prokremlinę žiniasklaidą ir vietinius prokremlinius veikėjus bei pseudo žurnalistus, dirba visu pajėgumu ir tam skiria milijardus eurų.

Dezinformacijos sklaidai naudojami ir vadinamieji sim spiečiai, kurie leidžia vienu metu valdyti šimtus sim kortelių. Ši įranga plačiai naudojama sukčiavimui, melagingų pranešimų platinimui, automatizuotoms manipuliacijoms socialiniuose tinkluose ir informacinėms operacijoms prieš valstybę.

Praeitą mėnesį mūsų kriminalistai identifikavo tokius sim spiečius, tačiau pripažįsta, kad trūksta teisinių įrankių, leidžiančių operatyviau stabdyti neteisėtą masinį automatizuotą sim kortelių naudojimą.

Mūsų Konstitucijoje dezinformacija yra įvardinta kaip nusikalstamas veiksmas; nacionalinio saugumo strategijoje – kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Europos Sąjungos ir NATO dokumentuose dezinformacija vadinama hibridinės atakos elementu. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas draudimas skleisti dezinformaciją, tačiau iki šiol ši veika nėra nei aiškiai apibrėžta, nei kriminalizuota, nors pripažįstame, kad gyvename informacinio karo sąlygomis.

Taigi šiandien taisome padėtį, atliepdami iš Konstitucijos kylantį įpareigojimą kriminalizuoti dezinformaciją, nes tai yra nusikaltimas.

Išanalizavę situaciją praktiškai su visomis 11 institucijų, kurios mūsų šalyje vienaip ar kitaip atsakingos už kovą su dezinformacija, ir įvertinę 9 šalių patirtis, taip pat surengę tarptautinį forumą su Lenkijos ir Suomijos ekspertais, šiandien registruojame įstatymų pataisų paketą, jame aiškiai apibrėžiame, kokią melagingą informaciją laikysime nusikaltimu, ir ją kriminalizuojame. Kriminalizuojame, tai yra siūlome numatyti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją, kuria siekiama pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai ar viešajai tvarkai, už agresyvaus karo ar kitokio ginkluoto konflikto kurstymą, skatinimą, pateisinimą ar propagavimą, taip pat už automatizuotų sim spiečių naudojimą. Įstatymais taip pat įtvirtiname prievolę socialinėms platformoms bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis ir šalinti draudžiamą ir pavojingą turinį. Taip pat įtvirtinama atsakomybė už valstybės institucijų nurodymų nevykdymą. Taip pat šalies institucijoms suteikiami įrankiai greičiau reaguoti į informacines atakas. Kartu su įstatymų pataisų paketu pristatome šiandien ir kovos su dezinformacija politikos dokumentą, vadinamąjį policy paper, kuriame pateikiama išsami situacijos analizė, už kovą su dezinformacija atsakingų institucijų vertinimai, kitų šalių patirtys ir taip pat tolimesni veiksmai, būtini tai efektyvesnei informacinei gynybai ir kovai su dezinformacija po to, kai bus priimtas šis įstatymų paketas.

Dabar norėčiau konkrečiau apsistoti ties kiekvienu įstatymu, kad būtų labai aišku, ką mes siūlome ir kas keičiasi.

Tai, kaip minėjau, penkių įstatymų paketas. Pirmiausiai – Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Šitame įstatyme šiomis pataisomis įtvirtinama konkretesnė dezinformacijos apibrėžtis ir draudžiamos kleisti informacijos klasifikatorius, kuriuo aiškiai apibrėžiama, kas yra neteisėtas, grėsmę nacionaliniam saugumui ir visuomenei keliantis turinys, kad visiems būtų aišku, ką laikome nusikaltimu, prieš ką kovojame, kad būtų galima teisiškai kvalifikuoti pavojingą informaciją ir taikyti sankcijas.

Iki šiol dezinformacija buvo apibrėžta tik kaip sąmoningai, viešai paskleista melaginga informacija. Bet melų rūšių yra daug, todėl turim labai aiškiai apsibrėžti, ką laikysime nusikaltimu. Dabar apibrėžimas skamba taip: dezinformacija yra tyčia kuriama, pateikiama, skleidžiama ir platinama melaginga arba klaidinanti informacija, kuria siekiama apgauti visuomenę, paveikti Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimus, referendumus, pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai, viešajai tvarkai ar kitiems svarbiems visuomenės interesams.

Taip pat Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis išplečiami Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir kitų institucijų įgaliojimai: tarnyba galės duoti privalomus nurodymus dėl neskelbtinos pavojingos informacijos pašalinimo ar prieigos panaikinimo. Šiuo metu tokios prievolės nėra. Viskas remiasi geranorišku bendradarbiavimu su platformomis arba jų savanoriškumu, kurio platformos dažniausiai nerodo, todėl bendradarbiavimas dažniausiai neveiksmingas.

Taigi, įtvirtinus šią prievolę, galės būti taikoma ir Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė už institucijų pateiktų privalomų nurodymų nevykdymą.

Kitos pataisos yra Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pataisos. Siūlome papildyti šį įstatymą nauju straipsniu, kuriuo informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nustatoma prievolė taikyti ne bet kokias, o veiksmingas technines ir organizacines priemones, pašalinant valstybės institucijų nurodytą informaciją arba panaikinant galimybę ją pasiekti. Šiuo metu platformos dažnai apsiriboja tik tokios informacijos pažymėjimu, ir tai tikrai nėra veiksminga priemonė. Čia taip pat įsijungia administracinė atsakomybė, jeigu platformos nevykdys valstybės institucijų nurodymų.

Elektroninių ryšių įstatymu apibrėžiame, kas yra vadinamasis SIM spiečius. Atsiranda nauja savoka – automatizuota abonento identifikavimo modulių naudojimo įranga ir jos techninė apibrėžtis. Tai tokia įranga, kuri leidžia vienu metu arba pakaitomis valdyti penkis ir daugiau abonentų modulių bei automatizuotai vykdyti ryšio veiksmus. Įstatymo projektu taip pat nustatomas draudimas įgyti, naudoti, laikyti, gabenti tokią įrangą, ir taip pat atsiranda galimybė tarnyboms, institucijoms greitai nutraukti neteisėtą veiklą.

Taip pat teikiame ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis numatome administracinę atsakomybę platformoms ir individualiems asmenims už dezinformacijos skleidimą, automatizuotos įrangos naudojimą ir valstybės institucijų nurodymų nevykdymą. Tai už neteisėtą automatizuotų sim spiečių naudojimą, disponavimą, gabenimą numatoma bauda nuo 1 tūkstančio iki 3 tūkstančių eurų, pakartotinio nusižengimo atveju – iki 6 tūkstančių eurų. Taip pat numatomas privalomas tokios įrangos konfiskavimas.

Administracinių nusikaltimų kodekse įtvirtinama atsakomybė ir už dezinformacijos, tai yra tyčia paskleistos, melagingos ir klaidinančios informacijos, kuria siekiama pakenkti nacionaliniam saugumui ir konstitucinei santvarkai ar viešajai tvarkai ar paveikti rinkimus, skleidimą. Čia numatoma bauda nuo 200 iki 3 tūkstančių eurų.

Ir paskutinės pataisos yra Baudžiamojo kodekso pataisos. Siūlome Baudžiamąjį kodeksą papildyti dviem naujais straipsniais. Tai yra priešiškos valstybės informacinė veikla prieš Lietuvos Respubliką ir viešas agresyvaus karo kurstymas. Tas, kas veikia kitos valstybės pavedimu, rengė, platino, koordinavo, pateikė, skleidė ar platino melagingą informaciją, siekiant pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui ar konstitucinei santvarkai, bus baudžiamas bauda, areštu ar laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tokia pat atsakomybė yra numatoma ir už viešą agresyvaus karo kurstymą. Tam, kas kurstė, skatino, ragino, pateisino, pritarė ar kitaip propagavo agresyvų karą, ar kitokį ginkluotą konfliktą, pažeidžiantį visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus, numatoma bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Taigi siunčiame aiškią žinią, kad dezinformacija, kuria tyčia siekiama pakenkti mūsų valstybės ir visuomenės saugumui, nebus toleruojama ir bus laikoma nusikaltimu. Juolab, kad ir Konstitucija sako, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tokiais kaip dezinformacija. Bet apie tai gal plačiau pakomentuos daktaras Johanas Baltrimas, o aš tik noriu dar kartą pasakyti ačiū visiems, kurie prisidėjo prie šio tikrai sudėtingo įstatymų paketo rengimo, ir tiems, kurie esate čia, ir tiems, kurie kukliai liko užkulisiuose, bet tikrai labai dėkoju, nes man atrodo, kad tai labai svarbus indėlis į šalies informacinio saugumo stiprinimą. Tai, Johanai, dabar norėčiau, kad pratęstumėte jūs apie tą teisinę bazę turbūt, ir kaip čia viskas atrodo, ir kodėl mums nedelsiant reikia šitų pataisų.

Keli susiję:

Ulbinaitė: nepabijokime imtis radikalesnių ginklų, kurie nutildytų nepasitikėjimą Lietuva sėjančius Kremliaus ruporus